- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-154-255/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria E. M. (E. M.) pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam taikyta jam priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Klaipėdos Psichikos sveikatos centre.
Nutartimi iš E. M. priteisti 300 Eur (trys šimtai eurų) nukentėjusiajam E. D. neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: jis 2020-08-09, apie 3.00 val., viešoje vietoje – naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, matant barmenei V. R., nukreipęs peilį į E. D. grasino jį papjauti ir tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu E. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį pakeisti dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo ir sumažinus ją, priteisti nukentėjusiajam E. D. 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
2.1. Apelianto nuomone, nukentėjusysis E. D. dėl minimo įvykio gal ir galėjo išsigąsti, tačiau mano, jog jam padaryta neturtinė žala neturėtų būti vertinama daugiau kaip 100 Eur. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusysis E. D. byloje buvo pateikęs net 500 Eur dydžio civilinį ieškinį ir nurodęs, jog dėl įvykio patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, sutriko jo širdies veikla, galimai po įvykio jam padidėjo kraujospūdis. Tačiau apeliantas pažymi, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų ar medicininių pažymų, kurios šias aplinkybes patvirtintų. Apelianto nuomone, nukentėjusiojo patirti išgyvenimai buvo laikini ir ateityje nesukėlė jam jokių neigiamų pasekmių.
2.2. Be to, apeliantas skunde nurodo, jog incidentas tarp jo ir nukentėjusiojo įvykio bare nakties metu, t. y. 3 val., todėl apelianto nuomone, nukentėjusysis turėjo iš anksto įvertinti galimą riziką, ir į šią aplinkybę būtina atsižvelgti vertinant neturtinės žalos dydį ir jį mažinant. Taip pat apelianto nuomone, svarbu tai, kad nukentėjusysis įvykio metu visiškai nenukentėjo, nepatyrė jokių sveikatos sužalojimų, į gydytojus nesikreipė, duomenų, jog dėl patirto streso jis būtų negalėjęs kurį laiką dirbti ar bendrauti su draugais, artimaisiais, lankytis viešose vietose, byloje taip pat nėra.
2.3. Apeliantas nurodo, jog nusikaltimą jis įvykdė būdamas nepakaltinamumo būsenoje, o veika, kurią jis padarė priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Taip pat nurodo, jog yra dirbantis, tačiau jau gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra tik 578 Eur, neatskaičius mokesčių, todėl iš jo priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala sudaro vos ne visą jo vieno mėnesio atlyginimą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes ir nesumažino nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ar dėl jam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, nesutinkama tik nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jame nurodė, jog dėl minėto įvykio patyrė išgąstį, stresą, nesaugumo jausmą ir įvertino šią jam padarytą moralinę žalą 500 Eur (b. l. 31, t. I). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. D. pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir skundžiama nutartimi nukentėjusiojo E. D. naudai iš E. M. priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas sumažinti nukentėjusiajam E. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, jog E. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje yra visiškai įrodyta, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio metu, kuomet E. M. viešoje vietoje, t. y. bare išsitraukė peilį prieš nukentėjusįjį E. D. ir juo grasino, nukentėjusysis neabejotinai patyrė išgąstį, stresą, sukrėtimą, nesaugumo jausmą, taip pat galimai, būtent po šio įvykio sutriko jo širdies ritmas. Tai, kad visa situacija buvo bauginanti, patvirtino ir greta nukentėjusiojo E. D. įvykio metu buvusi barmenė V. R., kurią pirmosios instancijos teismas apklausė kaip liudytoją (b. l. 193, t. I). Apeliantas skunde nurodo, jog incidentas tarp jo ir nukentėjusiojo įvykio bare nakties metu, t. y. 3 val., todėl apelianto nuomone, nukentėjusysis turėjo iš anksto įvertinti galimą riziką, ir į šią aplinkybę būtina atsižvelgti vertinant neturtinės žalos dydį ir jį mažinant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi nusikaltimo padarymo laikas, t. y. 3 val. nakties šiuo atveju neturi jokios reikšmės nukentėjusiojo neturtinės žalos atsiradimui, kadangi tiek dienos, tiek nakties metu grasinimas peiliu viešoje vietoje sukeltų nukentėjusiajam tokias pačias pasekmes – stresą, išgąstį, nerimą ir saugumo jausmo sumažėjimą. Apeliantas taip pat mano, jog neturtinė žala, priteista nukentėjusiajam, galėtų būti sumažinta ir todėl, jog jis nedaug uždirba. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apelianto nurodoma aplinkybė taip pat negali būti pagrindu sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam, kadangi priteista suma nėra ypatingai didelė ir atsižvelgus į apelianto finansinę būklę bei gaunamas pajamas, realiai atlyginama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumą, atsižvelgė ir įvertino su juo susijusius bylos duomenis, todėl pagrįstai ir teisingai priteisė nukentėjusiojo E. D. naudai neturinės žalos atlyginimą, kurio dydis taip pat yra pagrįstas ir protingas.
9. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiajam E. D. priteista 300 Eur suma turi būti mažinama dėl to, kad tokia neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, nepagrįsta jokiais įrodymais ar medicininėmis pažymomis, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 284 straipsnio nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino E. M. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo E. D. interesus, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl keisti skundžiamą teismo nutartį ir mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiajam E. D. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra paskirtas pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.