Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-316-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
AN2-316-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00240-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-316-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00240-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje paskirta administracinė nuobauda - 370 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. gegužės 3 d. 1.53 val. vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas lengvas (0,46 promilių pritaikius alkotesterio Alcotest 7510 ARCK-0058 paklaidą ± 0,02) girtumo laipsnis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą tenkino iš dalies ir nutarimą pakeitė, sušvelnino A. J. skirtą nuobaudą, baudą sumažino iki 300 Eur, teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpino iki 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį ir administracinę teiseną jam nutraukti. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino tendencingai, nepaisė teismų praktikos. Apeliantas teigia, kad alkotesterio antgalis jam pasirodė įtartinas, 2 kartus patikrinę pareigūnai antgalį pakeitė, pradėjo grasinti, nesiekė išspręsti ginčo, paliko be vairuotojo pažymėjimo, kad savalaikiai negalėtų pasiekti gydymo įstaigos, o pareikalavus pristatyti į gydymo įstaigą, atsisakė vežti. Policininkai atsisakė apklausti liudytoją I. A., bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neleido pasinaudoti teisine pagalba, pateikti prašymus. Apylinkės teismas pasisakė ne dėl visų reikalavimų, netirtos aplinkybės dėl dviejų alkotesterio antgalių, jų metrologinės patikros, nepristatymo į gydymo įstaigą.

Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi teoriniai argumentai, apie tai, kas laikoma įrodymais, teismo vaidmenį.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų veiksmų teisėtumu tikrinant jo neblaivumą, teigia, jog buvo keičiami antgaliai, jam nesutikus su nustatytu neblaivumu, pareigūnai nepristatė jo į gydymo įstaigą.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. J. kaltės.

A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas pareigūnų buvo tikrintas alkotesteriu. 2018 m. gegužės 3 d., 1.53 val. patikrinus automobilį vairavusio A. J. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0058, buvo nustatytas lengvas (0,48 promilės, po paklaidos pritaikymo 0,46 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jis į alkotesterį pūtė ne kartą, pareigūnai pakeitė antgalį. Apygardos teismas tokius argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia įrodymų visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų apylinkės teismas, nagrinėjęs A. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, atlikdamas įrodymų tyrimą aiškinosi A. J. argumentus dėl kelių pūtimų, antgalių keitimo, apklausė policijos pareigūnus, tikrinusius A. J., E. R. bei I. G., kurie teismo posėdyje pažymėjo, kad A. J. pučiant į alkotesterį naudotas vienas antgalis, pučiama tol, kol įpučiama, galėjo būti taip, kad A. J. reikėjo pūsti kelis kartus, jei netinkamai buvo pučiama, alkotesteris neparodė rezultato, kadangi būna, jog alkotesteris nepaima duomenų ir tuomet nieko neparodo, todėl duodama pūsti dar kartą, kol įpučiama. Netikėti tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų parodymais, duotais prisiekus sakyti tiesą, nėra jokio pagrindo. Be to, jų parodymus atitinka ir apylinkės teisme apklaustos liudytojos I. A. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad matė, jog tikrinimo metu A. J. nesisekė pūsti, girdėjo, kaip pareigūnas ragino stipriau pūsti, nes aparatas nieko nerodė, gal po penkių įpūtimų alkotesteris parodė rodmenis. Alkotesterio tikrinimo rezultatų lape atsispindi A. J. tikrinimas, tikrinimo laikas bei gautas rezultatas, kuris byloje ir yra užfiksuotas. Taigi A. J. neblaivumo tikrinimo procedūra neaiškumų nekelia ir nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ja ar gautais rezultatais. Kaip teismo posėdyje nurodė pareigūnas E. R., nuo A. J. sklido alkoholio kvapas, A. J. su rodmenimis nesutiko, ketino vykti į ligoninę, I. G. pažymėjo, kad A. J. jiems neminėjo, kad gėrė vaistų ar kefyro. Administracinio nusižengimo protokole A. J. paaiškinimą rašė savo ranka bei nurodė, jog alkoholio nevartojo, nematė, iš kur policininkas padavė alkotesterio galvutę. Taigi, jokių pastabų apie priežastis, galinčias iškreipti apsvaigimo nuo alkoholio matavimo prietaiso rodmenis pareigūnams užfiksavus neblaivumą, surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. J. nenurodė.

A. J. apeliaciniame skunde pažymi, kad pareigūnai nenuvežė jo į gydymo įstaigą, tačiau tokios pareigos pareigūnai ir neturėjo. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 nusižengimo metu galiojusios redakcijos 3 punkte numatyta, kad be kita ko policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi, apelianto argumentas, kad pareigūnai jo nepristatė į gydymo įstaigą yra nepagrįstas. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39/2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šiuo atveju A. J. taip ir padarė, medicininę apžiūrą atlikusiam gydytojui jau užsiminė, kad prie 12-14 val. vartojo neaiškaus alkoholinio gėrimo, kokio, nenurodė; gydymo įstaigoje 2018 m. gegužės 3 d. 2.45 val. (t. y. nepraėjus valandai nuo pareigūnų atlikto tikrinimo) A. J. buvo paimtas kraujas, kuriame, remiantis Specialisto išvada Nr. T-A 4291/2018(01) nustatyta 0,31 promilės alkoholio. Taigi kraujo tyrimo rezultatai rodo, kad net ir praėjus beveik valandai po pareigūnų tikrinimo, A. J. kraujyje dar buvo alkoholio, tik jo koncentracija nustatyta mažesnė. Tačiau tokios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, savaime pareigūnų tikrinimo rezultatų nepaneigia, kadangi dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis bėgant laikui dėsningai mažėja, todėl šiuo atveju alkoholio kiekio A. J. organizme pokytis yra racionaliai paaiškinamas ir neduoda pagrindo abejoti pirminio matavimo rezultatais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policininkai atsisakė apklausti liudytoją I. A., bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neleido pasinaudoti teisine pagalba, pateikti prašymus. Iš ne teismo tvarka priimto nutarimo turinio matyti, kad bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas vertino surinktą medžiagą, taip pat ir paties A. J. pateiktus duomenis. Nagrinėjant A. J. skundą apylinkės teisme jam buvo visiškai užtikrintas naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis. Jis pats tiesiogiai galėjo susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai, apklausti liudytojai, kuriems jis galėjo užduoti klausimus.

Apeliaciniame skunde A. J. taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas pasisakė ne dėl visų reikalavimų. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad sprendimas itin išsamiai motyvuotas, apylinkės teismas analizavo byloje ištirtus įrodymus, jų ryšį, motyvavo, kodėl vienais remiasi, o kitus atmeta, aptarė esminius A. J. skundo argumentus, paneigė iškeltas versijas. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog skundus nagrinėjantys teismai, išnagrinėję bylas, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį skundo teiginį.

Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas