- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-194-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05184-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- UAB „Kirslita“
- Atsakovas
- D. V., R. K.
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kirslita“ ieškinį atsakovams D. V., R. K., dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Kirslita“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės D. V. ir subsidiariai iš atsakovo R. K. 16 680,43 EUR (57 594,18 Lt), 604,76 EUR (2088,11 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė teisme palaikė ieškinį ir paaiškino, kad 2014-03-12 nutartimi Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Kirslita“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“. Bankroto administratorius vykdydamas savo pareigas susipažino su buvusio UAB „Kirslita“ direktoriaus R. K. perduotais buhalteriniais dokumentais ir nustatė, jog UAB „Kirslita“ buvo sudariusi su VĮ Kuršėnų miškų urėdija Medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų sutartį Nr. 14, pagal kurią teikė užsakovui paslaugas, o už suteiktas paslaugas VĮ Kuršėnų miškų urėdijai buvo išrašyta eilė PVM sąskaitų-faktūrų, iš kurių tik kelios buvo pilnai ir tinkamai apmokėtos. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai, susiję su minėtos sutarties vykdymu, bankroto administratorius tiesiogiai kreipėsi į VĮ Kuršėnų miškų urėdiją su prašymu pateikti informaciją ir dokumentų kopijas, susijusias su šios įmonės bendradarbiavimu su UAB „Kirslita“. VĮ Kuršėnų miškų urėdija atsiuntė dokumentus susijusius su sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymu. Išanalizavus VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad 16 680,43 EUR (57 594,18 Lt) suma, kuri turėjo būti sumokėta tiesiogiai UAB „Kirslita“, laikotarpyje nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 buvo pervedinėjama į visiškai su sutartimi nesusijusio fizinio asmens D. V. banko sąskaitą, pagal tuometinio UAB „Kirslita“ direktoriaus R. K. rašytinius prašymus. Tarp perduotų bankroto administratoriui UAB „Kirslita“ dokumentų nėra tokių, kurie patvirtintų kokius nors UAB „Kirslita“ ir D. V. ūkinius-komercinius santykius, kurių pagrindu būtų galima pervedinėti D. V. pinigines lėšas, D. V. nebuvo UAB „Kirslita“ darbuotoja, nėra dokumentų, kad D. V. nepagrįstai gavusi UAB „Kirslita“ lėšas, būtų jas grąžinusi (perdavusi) ieškovui. Nors UAB „Kirslita“ didžiojoje knygoje užfiksuotų direktoriaus R. K. įnešamų lėšų ir išgrynintų iš D. V. sąskaitos lėšų dydžiai ir laikai sutampa, tai neįrodo, jog į UAB „Kirslita“ kasą buvo įnešamos iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos gautos ir iš D. V. sąskaitos paimtos piniginės lėšos, tačiau kodėl tos sumos pažymėtos didžiojoje įmonės knygoje, paaiškinti negali.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, siūlė jį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 į atsakovės asmeninę sąskaitą buvo gautos VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pervestos piniginės lėšos 16 680,43 EUR (57 594,18 Lt) sumoje, kurios buvo pervedinėjamos atsakovo, buvusio UAB „Kirslita“ direktoriaus R. K. prašymu, nes įmonės sąskaitos tuo laikotarpiu dėl skolų buvo areštuotos, o grynaisiais pinigais atsiskaitymai su VĮ Kuršėnų miškų urėdija nebuvo atliekami. Kadangi atsakovė D. V. su atsakovu R. K. yra brolis ir sesuo, atsakovė sutiko, kad ieškovui skirtos lėšos būtų pervedinėjamos į jos sąskaitą. Atsakovė pasitikėjo broliu, davė jam sąskaitos banko kortelę, pasakė PIN kodą, todėl į jos sąskaitą iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pervestos piniginės lėšos buvo paties atsakovo R. K. išgryninamos ir panaudojamos ieškovo veiklai. Atsakovė D. V. prašomos priteisti sumos negavo, o jos sąskaita buvo naudojama tik atsiskaitymams siekiant vykdyti ieškovo veiklą. Byloje esantys dokumentai rodo, jog laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 į atsakovės sąskaitą iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pervesta 16 680,43 EUR (57 594,18 Lt) pinigų suma, o išgryninta 17 510,43 EUR (60 460 Lt). Taip pat UAB „Kirslita“ didžiojoje knygoje esantys duomenys patvirtina, jog minėtu laikotarpiu visos iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pervestos į atsakovės sąskaitą lėšos, buvo išgrynintos ir įneštos į įmonę, bei panaudotos įmonės veikloje, kitaip didžiosios knygos duomenys būtų kitokie.
Atsakovas R. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, siūlė jį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 į atsakovės D. V. asmeninę banko sąskaitą iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos buvo pervedinėjamos piniginės lėšos 16 680,43 EUR (57 594,18 Lt) sumoje, jos buvo pervedinėjamos atsakovo, kaip buvusio UAB „Kirslita“ direktoriaus rašytiniais prašymais, nes įmonės sąskaitos tuo laikotarpiu dėl skolų buvo areštuotos, buvo areštuota ir atsakovo asmeninė sąskaita, o grynaisiais pinigais atsiskaitymai su VĮ Kuršėnų miškų urėdija nebuvo atliekami. Atsakovas pats paprašė sesers D. V., kad lėšos iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos būtų pervedinėjamos į jos sąskaitą, sesuo sutiko, davė jam sąskaitos banko kortelę. Laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 į D. V. sąskaitą pervestas pinigines lėšas 16 680,43 EUR (57 594,18 Lt) sumoje, atsakovas išgrynino pats asmeniškai, atsakovė D. V. jų negavo. Išgrynintas lėšas atsakovas įnešė į įmonę ir panaudojo įmonės veikloje. Tai patvirtina UAB „Kirslita“ didžiojoje knygoje esantys duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2012-12-27 tarp VĮ Kuršėnų miškų urėdijos kaip užsakovo ir UAB „Kirslita“ kaip rangovo buvo sudaryta medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų sutartis Nr. 14 (t. 1, b.l. 15-18). Užsakovas atsiskaitymus su rangovu įsipareigojo vykdyti per rangovo nurodytą sąskaitą banke (sutarties 3.4. punktas). Pagal rangovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir rangovo direktoriaus rašytinius prašymus, užsakovas atsiskaitymo su rangovu pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 pervesdavo į D. V. sąskaitą (t. 1, b.l. 22-53), kur tos lėšos buvo išgryninamos (t. 1, b.l. 55-67).
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo tarp ieškovo ir atsakovo R. K. - dėl žalos, įmonės patirtos atsakovo vadovavimo laikotarpiu; tarp ieškovo ir atsakovės D. V. – dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytas lėšas (turtą).
Dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir žalos atlyginimo.
LR CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip būtų CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Šiems teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.).
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog į atsakovės D. V. sąskaitą laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07, VĮ Kuršėnų miškų urėdija pervedinėjo lėšas skirtas atsiskaitymui su UAB „Kirslita“ ir tas buvo daroma UAB „Kirslita“ direktoriaus atsakovo R. K. rašytiniais prašymais. Kaip minėta, 2012-12-27 tarp VĮ Kuršėnų miškų urėdijos kaip užsakovo ir UAB „Kirslita“ kaip rangovo buvo sudaryta medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų sutartis Nr. 14, o užsakovas atsiskaitymus su rangovu įsipareigojo vykdyti per rangovo nurodytą sąskaitą banke (sutarties 3.4. punktas).
Iš to konstatuotina, kad sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė atsiskaityti, buvo, o VĮ Kuršėnų miškų urėdija prievolę vykdė pagal UAB „Kirslita“ nurodymą. Šioje vietoje pažymėtina, jog tokia faktinė situacija nėra prieštaraujanti nei sutartinėms nuostatoms (sutarties 3.4 punktas), nei įstatymo normoms, nes remiantis LR CK 6.44 str. 1 d., 2 d., prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad kreditorius gali priimti prievolės įvykdymą iš skolininko pats asmeniškai arba paskirti savo atstovą, kuris turi tokią teisę, be to kreditorius turi teisę nurodyti kitą asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Kai prievolės įvykdymui priimti kreditorius skiria atstovą ar kitą asmenį, apie tai turi būti informuojamas skolininkas, kad šiam neliktų abejonių, ar asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą.
Atsakovei D. V. teigiant, jog be pagrindo jokių piniginių lėšų iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos ji neįgijo, nurodant, kad jos asmenine sąskaita ir banko kortele UAB „Kirslita“ reikmėms naudojosi atsakovas R. K., gaudamas ir išgrynindamas savo vadovaujamos įmonės pinigus, ką patvirtina atsakovas R. K., esant bylos duomenims, kad tai buvo daroma pagal rašytinius atsakovo R. K. prašymus ir dėl prievolės, kylančios iš sandorio, esant liudytojos T. O. (tuometinės UAB „Kirslita“ buhalterės) paaiškinimui, jog ji žinojo apie tokią situaciją, esant duomenims, jog atsakovės D. V. banko sąskaitos išrašas buvo pridėtas prie UAB „Kirslita“ apskaitos (t. 1, b.l. 54-67), teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė D. V. be pagrindo įgijo UAB „Kirslita“ turtą ir turi pareigą jį grąžinti.
Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-509/2008, 3K-3-244/2009). Įmonės vadovas atsako už įmonės ūkinės-komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams.
Ieškovui teigiant, kad UAB „Kirslita“ negavo iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos 6 680,43 EUR (57 594,18 Lt), o buvusiam įmonės vadovui atsakovui R. K. nurodant priešingai ir paaiškinant, jog tam jis naudojosi atsakovės D. V. sąskaita, pareiga įrodyti, kad pinigai gauti iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos buvo įnešti į UAB „Kirslita“ kasą, tenka atsakovui R. K. (CPK 178 str.).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Byloje yra 2014-05-13 BUAB „Kirslita“ įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog atsakovas R. K. perdavė bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotam asmeniui V. G. įmonės dokumentus (t. 3, b.l. 157). Minėtu aktu taip pat buvo perduota UAB „Kirslita“ didžioji knyga. Byloje taipogi yra duomenys, jog laikotarpyje nuo 2013-05-21 iki 2014-03-07 tiek R. K., tiek UAB „Kirslita“ bankų sąskaitoms buvo taikomi disponavimo apribojimai (t. 3, b.l. 110-111; 141-143). Kaip teigia atsakovas, ką patvirtina ir atsakovės D. V. banko sąskaitos išrašas, iš VĮ Kuršėnų miškų urėdijos gaunamos pinginės lėšos buvo pervedamos ir išgryninamos iš atsakovės D. V. banko sąskaitos, o grynieji pinigai buvo įtraukiami į UAB „Kirslita“ apskaitą ir priskiriami jam, kaip atskaitingam asmeniui, tą atsakovo teigimu patvirtina įmonės didžioji knyga. Atlikus D. V. banko sąskaitos išrašo ir pateiktos UAB „Kirslita“ didžiosios knygos duomenų (t. 2, b.l. 161-202) palyginamąją analizę, teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu atsakovo teiginiu: UAB „Kirslita“ didžiojoje knygoje laikotarpiu nuo 2013-05 iki 2014-03 eilutėje 2713 atvaizduotas pinigų įnešimas į įmonę, o eilutėje 2435 atvaizduotas jų priskyrimas atskaitingam asmeniui, įneštų į įmonę pinigų sumos iš esmės atitinka išgrynintų iš D. V. banko sąskaitos pinigų sumas, sutampa ir datos. Be to, didžiojoje knygoje užfiksuotus duomenis patvirtina ir liudytoja T. O., nurodydama, kad tai pinigai gauti įmonėje iš trečiojo asmens per direktorių, kuriam tie pinigai ir priskirti, kaip įmonės kasininkui. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma, jog kažkuriuo momentu pinigai įmonėje gaunami per trečiąjį asmenį, direktoriaus seserį, nes įmonės sąskaitoms buvo taikomas areštas. Neesant į bylą pateiktų tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas konstatuoja, jog traukti civilinėn atsakomybėn atsakovą R. K. nėra teisinio pagrindo, neįrodžius jo civilinės atsakomybės taikymo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
Atmetus ieškinį, nėra faktinio pagrindo spręsti palūkanų priteisimo ieškovui iš atsakovų klausimo.
Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p., tačiau ieškinį atmetus, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., atsižvelgiant į 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas ‚Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turėjo tą patį atstovą:
iš ieškovės BUAB „Kirslita“ atsakovei D. V. priteistina 726,65 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti;
iš ieškovės BUAB „Kirslita“ atsakovui R. K. priteistina 437,03 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikintinos 2014-07-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas ne didesnei kaip 59 682,29 Lt (penkiasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du litai 29 ct) sumai atsakovams D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovus, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus, mokėti turto išlaikymo ir kitus komunalinius mokesčius bei atsiskaityti su ieškovu BUAB „Kirslita“, į. k. 302738421.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Kirslita“, j. a. k. 302738421, bylinėjimosi išlaidas:
atsakovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 726,65 EUR (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 65 ct) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti;atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 437,03 EUR (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 3 ct) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2014-07-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą ne didesnei kaip 59 682,29 Lt (penkiasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du litai 29 ct) sumai atsakovams D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovus, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus, mokėti turto išlaikymo ir kitus komunalinius mokesčius bei atsiskaityti su ieškovu BUAB „Kirslita“, į. k. 302738421.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.