- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- I-10435-821/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03977-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- O. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės vietų atėmimo ligoninės
- Kategorijos
- 3.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui O. D. viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės vietų atėmimo ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 1-4) kreipėsi į tesimą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninėje buvo gydomas nežmoniškomis sąlygomis. Ligoninės kamerų tipo palatos perlipdytos, neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Teisės aktai nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas laisvės vietų atėmimo ligoninės palatoje – 5,1 kv.m. Ligoninės kameros tipo palatos Nr. 17 plotas 7,33 kv.m., laikotarpiu nuo 2014-03-18 iki 2014-03-28 joje buvo keturi asmenys. Nuo 2013-09-25 iki 2013-10-04 buvo laikomas kameroje Nr. 30 kartu su aštuoniais asmenimis, kurios plotas 15,25 kv.m. Laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2013-10-29 buvo laikomas kameroje Nr. 27 su septyniais asmenimis, kurios plotas 21,25 kv.m. Ligoninėje gydėsi dėl akių ligų. Kamerose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūkantis, kalinamieji per dieną surūko po 10-15 cigarečių, todėl vis palatose esantys asmenys priversti kvėpuoti dūmais. Dėl to pablogėjo regėjimas, teko įsigyti akinius, nusilpo imunitetas. Palatose ventiliacija neveikia, drėgna, tamsu. Kameroje esantis tualetas atskirtas ne aukštesne nei 1,35 metrų sienele, kuri neatitinka higienos normų, nėra jokios kabinos, dėl to jaučiamas diskomfortas, patiriami gilūs dvasiniai ir psichologiniai išgyvenimai. Sanitarinis mazgas neturi atskiros oro šalinimo sistemos. Dėl tokio oro kokybės kyla grėsmė sveikatai, susidaro nepalankios sanitarijos ir higienos sąlygos, atsiranda nemalonūs kvapai. Pažymi, kad tokios nežmoniškos gyvenimo sąlygos žemina orumą, sukelia dvasinius išgyvenimus, depresiją, žaloja sveikatą ir prilyginamos kankinimui. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 5000 EUR.
Atsiliepimas
Valstybę atstovaujanti Laisvės vietų atėmimo ligoninė atsiliepimu (b.l. 11-14) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydytas šiais laikotarpiais: nuo 2013-09-25 iki 2013-10-04 Chirurgijos skyriaus 29 (plotas 15,45 kv.m., 8 lovos) ir 30 (plotas 15,45 kv.m., 8 lovos) kamerų tipo palatose, išrašytas būklei pagerėjus; nuo 2013-10-23 iki 2013-10-19 Chirurgijos skyriaus 27 (21,25 kv.m., 7 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2014-03-18 iki 2014-03-28 Chirurgijos skyriaus 17 (7,33 kv.m., 4 lovos) kamerų tipo palatoje, išrašytas pasveikus.
Nurodo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų/nuteistųjų neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiškėju negali. Pažymi, jog Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems/suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo (toliau ir Suėmimo įstatymas) įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų.
Paaiškina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatas, nesat galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta tūri būti atitveriama nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengiama lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Kiekvienais metais panaudojamos visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai), Ligoninės gydomųjų skyrių palatos nuolat remontuojamos. Patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, dažniau. Atsiliepime taip pat nurodyta Ligoninės pacientų maudymosi, patalynės keitimo tvarka.
Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus.
Pažymi, kad natūralus palatų apšvietimas užtikrinimas per kameroje esantį langą (-us). Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas režiminio korpuso kamerų tipo palatose išjungimas, tačiau esant pacientų prašymui, dieninė šviesa paliekama. Vasaros metu patalpos vėdinamos pro langą, išėmus vieną lango rėmą, kad nebūtų karšta. Žiemos metu lango rėmas įdedamas, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.
Ligoninėje rūkyti draudžiama, palatose ir bendro naudojimo patalpose matomose vietose iškabinti įspėjamieji ženklai ir (arba) ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Atsakovės atstovo nuomone, Ligoninės administracija iškabindama informaciją apie draudimą rūkyti tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas (toliau ir tabako kontrolės įstatymas) nenumato galimybės skirtyti rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų į kameras, taip pat nenumato ir specialių rūkymo vietų įrengimo, nes pagal šio įstatymo nuostatas draudimas rūkyti galioja Ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas jokiais įrodymais, tariama žala apibūdinama bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais.
Šalies argumentai
Posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Atsikirsdamas į atsiliepimo argumentus pažymėjo, kad Ligoninės teiginiai, jog nėra vedama apskaita kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma suimtųjų/nuteistųjų melagingi. Ant kiekvienos palatos durų pakabinama lentelė su joje esančių asmenų pavardėmis, todėl gydomų asmenų skaičius žinomas. Tokia informacija (gydomų asmenų skaičius, jų laikymo palatos numeris, paciento vardas, pavardė) reikalinga ir ten dirbantiems gydytojams, kad galėtų ateiti apžiūrėti pacientą, paskirtų gydymą. Jau atvykus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo žinoma kokioje palatoje asmuo bus gydomas.
Pripažino, kad Ligoninėje yra iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai, bet nuteistieji vis tiek palatose rūko. Jie dėl to gauna nuobaudas, bet vis tiek rūko. Skirstant į palatas turėtų būti atsižvelgiama ar asmuo rūkantis ar ne. Kameros labai mažo ploto. Kameroje Nr. 30 ploto pakanka tik trims asmenims, o buvo laikomi 7-8 asmenys.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje, atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jo laikymo sąlygos Ligoninėje buvo nežmoniškos, t.y. nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų tipo palatose laikomi suimtieji rūkė, palatose tamsu ir drėgna, tualeto įrengimai neatitinka higienos normų reikalavimų, neveikia ventiliacija.
Šalių rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2013-09-25 iki 2013-10-04 Chirurgijos skyriaus 29 ir 30 kamerų tipo palatose, kiekvienos palatos plotas 15,45 kv.m, jose įrengtos 8 lovos; nuo 2013-10-23 iki 2013-10-19 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv.m., joje yra 7 lovos; nuo 2014-03-18 iki 2014-03-28 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 17, kurios plotas 7,33 kv.m., joje įrengtos 4 lovos (b.l. 1, 5, 11). Ginčo dėl pareiškėjo gydymo laikotarpio byloje nėra.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau –Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m.
Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma 17, 27, 29 ir 30 kameros tipo palatose kartu su pareiškėju. Paaiškino, jog tokia informacija nekaupiama ir nesaugoma, tačiau pripažino, kad ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, galėjo būti viršytos, dėl atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju minėtoje palatoje, vertintina pareiškėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiškėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiškėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo našta, jog pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje. Esant nurodytam Chirurgijos skyriaus 29 ir 30 kamerų tipo palatų plotui (15,45 kv.m.), kuriose yra po 8 lovas, jeigu ginčo laikotarpiu kiekvienoje iš jų buvo laikoma 8 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 1,93 kv.m., atitinkamai vienam asmeniui Chirurgijos skyriaus 27 kameroje teko 3,04 kv.m. (plotas 21,25 kv.m., 7 lovos), o palatoje Nr. 17 – 1,83 kv.m. (plotas 7,33 kv.m., 4 lovos) vienam asmeniui. Nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, tenkantis vienam asmeniui, t.y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga ir kt. Daugumą šių klausimų reglamentavo ginčo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 62 straipsnio 2 dalį, laisvės vietų atėmimo ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, todėl taikytinos ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau ir Eksploatavimo taisyklės).
Pareiškėjas teigia, kad palatose esantys sanitariniai magai neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra įrengtų kabinų, ne visur yra klozetai. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau visi šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kamerų tipo palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai atitverti sienele, yra praustuvai, kai kuriose kamerose įrengti klozetai (b.l. 31, 36, 40-41, 46, 49-52, 91). Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu (pareiškėjo laikymo Ligoninėje ar jam artimu laikotarpiu) nustatė, kad kameroje-palatoje Nr. 27 sanitariniai techniniai įrenginiai buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko higienos normos reikalavimus (b.l. 24-25). Pažymoje apie kamerų/patalpų plotą ir inventorių režiminiame korpuse nurodyta, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios patalpos (b.l. 53), objektyvių duomenų, kad sanitarinių mazgų sienelių aukštis žemesnis nei 1,5 metro byloje nėra. Sanitariniai mazgai periodiškai remontuojami (b.l. 69-74). Pareiškėjas Ligoninėje buvo gydytas 2013-2014 metais, skundų ir prašymų dėl netinkamų sanitarinių mazgų įrengimo ar higienos reikalavimų pažeidimų Ligoninės administracijai neteikė. Byloje nėra duomenų, kad ginčo metu būtų nustatyti sanitarinių mazgų įrengimų pažeidimai, todėl objektyviai nustatyti tuo metu buvusią realią sanitarinių mazgų būklę nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad teisinis reguliavimas didesnius reikalavimus įrengiant sanitarinius mazgus (sanitarinio mazgo įrengimą atskirose patalpose, oro šalinimo sistemos įrengimas ir kt.), numato tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams, pripažintina, kad atsakovė teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos (kamerų tipo palatos), turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktai). Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose (palatose) nėra ventiliacijos, buvo tamsu ir drėgna, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes. Pareiškėjas prašymų ir skundų dėl drėgmės, oro temperatūros ar ventiliacijos Ligoninės administracijai neteikė. Byloje esančiuose patikrinimo aktuose Higienos normų pažeidimų dėl ventiliacijos, drėgmės ar oro temperatūros nenustatyta (b.l. 24-25).
Pareiškėjas teigia, kad jo laikymo Ligoninėje laikotarpiu palatose buvo rūkoma, pats pareiškėjas nerūkantis.
Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minėtos higienos normos 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose rūkyti draudžia. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Taigi Ligoninės administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN 76:2010 nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į sveikatai saugią aplinką. Vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) iškabinti draudimo rūkyti ženklai ir įspėjamieji užrašai (b.l. 54-56, 90), tai posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Ligoninėje esantys nuteistieji draudimo rūkyti palatose ir jiems skiriamų nuobaudų nepaiso ir toliau rūko. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad būtų užfiksuotas asmenų rūkymo faktas Ligoninės palatose, kuriose ginčo metu buvo laikomas pareiškėjas, nėra. Pareiškėjo paaiškinimu, už draudimo rūkyti palatose pažeidimą taikomos nuobaudas, todėl darytina išvada, kad Ligoninės administracija rūkymo palatose netoleruoja ir imasi atitinkamų veiksmų įstatyme nustatyto draudimo įgyvendinimui. Pareiškėjas į Ligoninės administraciją su prašymais (skundais) dėl nuteistųjų rūkymo palatoje nesikreipė. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apie draudimą rūkyti Ligoninėje ir jos teritorijoje pacientai informuoti tinkamai, duomenų, kad kartu su pareiškėju palatose gydyti asmenys būtų rūkę, ir tai buvo daroma Ligoninės administracijai žinant ar leidus, nėra.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo Ligoninėje sąlygų pablogėjo jo sveikata – pablogėjo regėjimas, todėl teko įsigyti akinius, nusilpo imunitetas (b.l. 1). Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę (b.l. 15-17, 92-96) nustatyta, kad dėl pablogėjusio regėjimo pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K) sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2013-09-20 ir buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojo oftalmologo konsultacijai, tačiau tą pačią dieną gražintas atgal nekonsultuotas. 2013-09-24 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi dėl pablogėjusio matymo kaire akimi, 2013-09-25 hospitalizuotas Ligoninėje, kurioje gydytas iki 2013-10-04 (išleistas rekomenduojant gydymą tęsti ambulatoriškai) (b.l. 93). Pakartotinai į Ligoninę gydymo korekcijai buvo nukreiptas 2013-10-23 ir gydytas iki 2013-10-29 (b.l. 94). 2014-03-18 į Ligoninę chirurgo apžiūrai pareiškėjas buvo nukreiptas dėl sėdmenų srityje atsiradusio furunkulo (b.l. 92, 95). Pareiškėjo epikrizėje aprašant ligoninio nusiskundimus ir anamnezę nurodyta, kad akies skausmai ir uždegimai jam kartojasi nuo 2006 metų, kai pirmą kartą susirgo Rusijos kalėjime (b.l. 96). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjui regėjimo sutrikimai atsirado iki jo hospitalizavimo Ligoninėje, į kurią buvo nusiųstas būtent gydytojo oftalmologo konsultacijai ir gydymui. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjo minimus sveikatos sutrikimus (pablogėjimą) įtakojo būtent jo laikymo sąlygos Laisvės vietų atėmimo ligoninėje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo hospitalizavimo Ligoninėje metu (nuo 2013-09-25 iki 2013-10-04, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-29 ir nuo 2014-03-18 iki 2014-03-28), nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad jautė diskomfortą, didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo sveikata.
Aplinkybė, kad pareiškėjui kalint nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent laikymas pažeidžiant nustatytą reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5000 EUR suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (ne ištisai, o periodiškai iš viso 25 dienų) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 130 EUR.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo O. D. prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui O. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės, 130 EUR (šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.