Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-07 · Civilinė byla Nr. e2-16483-1101/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
e2-16483-1101/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11271-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-16483-1101/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11271-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. S. 456,55 Eur skolą, 23,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 25 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į tesimą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 155,85 Eur tarpininkavimo mokestį, 31,44 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dieną, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 25 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K865523941, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 4 990,50 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3798,30 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 25.00 proc.) bei 615,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. liepos 25 d. Pažymėtina, kad 2019-09-23 Atsakovas kreipėsi dėl dviejų turėtų kredito pilno atsiskaitymo ir palūkanų perskaičiavimo 2019 m. rugsėjo 24 dienai. Atsakovui buvo pateikti informacija apie kreditų grąžinimo sumas, informuojant, kad pavedimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 24 d. 16 val. Mokėjimas iš kito kreditoriaus gautas tik 2019 m. vasario 25 d. ir papildomai prisidėjus palūkanoms už dar vieną dieną, gautos sumos kreditui pilnai padengti nepakako. Atsakovas buvo informuotas, kad dėl trūkstamos sumos vienas kreditas nebuvo pilnai padengtas. Klientas pažadėjo pasidengti likusią sumą. Kreditui įskaityta 4595,68 Eur suma, kuri padengė įmokų dalį kas sutrumpino įmokų mokėjimo grafiką iki 7 mėn. 2019 m. rugsėjo 25 d. pakartotinai įvykdytas palūkanų perskaičiavimas ir nurodyta trūkstama suma pilnam kredito padengimu 566,92 Eur. Klientas paskyroje įvykdė kredito grąžinimo atšaukimą ir kreditas liko aktyvus. Kreditorius iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų ir dėl šios priežasties ieškovas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

5. Tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

6. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito ir pagal sutartį prisiimtų kitų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, ieškovei iš atsakovo priteistina 456,55 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma.

7. Vartojimo kredito sutartyje Nr. K865523941 numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 25 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 23,64 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 17 d.

8. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

9. Kreditorė su atsakovu vartojimo kredito sutartį nutraukė 2020 m. kovo 25 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 17 d. ir 25 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (456,55 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2020 m. kovo 25 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 25 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.

10. Ieškovės reikalavimas priteisti 23,64 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 17 d. tenkintinas iš dalies – priteisiant iš atsakovo 22,34 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. kovo 25 d. (sutarties nutraukimo dienos), atimant iš palūkanų sumos palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. balandžio 17 d., t .y. už 24 dienas (23,64 Eur - (456,55 Eur kreditas x 25 proc. palūkanos) / 365 x 24 dienos).

11. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 155,85 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 1.29 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma pagal sutartį be nuolaidos yra 2415,21 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 1800,00 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.11. punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę.

13. Specialiosiose kredito sutarties sąlygose, taip pat Informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos. Kaip galima spręsti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą be nuolaidos. Tokį reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad, pažeidęs savo įsipareigojimus, atsakovas neteko teisės į nurodyto mokesčio nuolaidą (kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktai). Įvertinus kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad toks mokestis iš esmės atitinka VKĮ 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, kaip nurodyta prieš tai, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą pagal kredito sutartį suteikto vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų kredito sutartyje numatyto dydžio tarpininkavimo mokestį.

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 31,44 Eur sutartines palūkanas pagal sutartį, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Šios palūkanos atlieka kreditoriaus minimalių nuostolių, kylančių skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, kompensavimo funkciją. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Įvertinus tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.

15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 634,76 Eur (456,55 Eur negrąžintas kreditas + 22,34 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartinės palūkanos + 155,85 Eur tarpininkavimo mokestis) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 95 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 247,96 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((15 Eur žyminis mokestis + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) × 95 proc.).

17. Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą – iš atsakovo valstybei priteistinos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Neo Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 456,55 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 55 ct) negrąžintą kredito dalį, 22,34 Eur (dvidešimt du eurus ir 34 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 155,85 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penki eurai ir 85 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (634,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 247,96 Eur (du šimtai keturiasdešimt septynis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penki eurai ir 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškintina, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė