Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š., atstovaujamo L. Š., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Š. ir R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Ji buvo sudariusi testamentą, kuriame paveldėtoju nurodytas pareiškėjas – testatorės sūnus. Mirusiosios sutuoktinis, pareiškėjo tėvas P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo brolis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), kurio vaikai A. Š. ir R. Š. byloje nurodyti suinteresuotais asmenimis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. Š. vardu yra registruotas 1,0100 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3600 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 1,6300 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjas po motinos M. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau dar esant gyvai motinai, nuolat dirbo ir prižiūrėjo jai priklausančius žemės sklypus, teikdavo savo vardu paraiškas gauti paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, tęsė šią žemės ūkio veiklą ir po M. Š. mirties.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis mirties liudijimas, įrašo Nr. 29 patvirtina, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. Š. yra mirusiosios M. Š. sūnus, šį faktą pagrindžia byloje esantys gimimo įrašas Nr. 16, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9422. 2015 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. 1554, M. Š. visą kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir visą kitą turtą, kuris jai priklausė jos mirties dieną, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada jos vardu beatsirastų, paliko savo sūnui S. Š.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjos palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Nekilnojamojo turto registre testatorės M. Š. vardu registruoti 1,0100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 1,6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti dokumentai: ūkininko pažymėjimas, transporto priemonių registracijos liudijimai, 2012 m.-2022 m. paraiškos paramai gauti – patvirtina, kad S. Š. tiek esant jo motinai gyvai, tiek po palikėjos mirties, dirbo ir prižiūrėjo jai priklausančius minėtus žemės sklypus, teikė savo vardu paraiškas gauti paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, vykdė ir vykdo žemės ūkio veiklą.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po M. Š. mirties jos palikimą priėmė S. Š., kuris turtu rūpinasi ir naudojasi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo M. Š. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. Š. po motinos mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, valdė jį ir šiuo metu valdo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas S. Š. po motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo S. Š. į valstybės biudžetą, turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po testatorės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę po M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo S. Š. 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.