Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-289/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
II-6-289/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pažeidėjas
M. B.
2009 m. vasario 9 d.Šiauliai(S)
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B.,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – LR VDI Šiaulių skyrius) atstovui S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. skundą dėl LR VDI Šiaulių skyriaus nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2008-12-04 LR VDI Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 41 str. 1 d. nubausta 2750 litų bauda už tai, kad UAB „Egivela“ laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-10-06 pradėjo dirbti 21 darbuotojai neinstruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos įvadiniame instruktavimų pasirašytinai žurnale, saugos darbo vietoje instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, neinstruktuoti pasirašytinai laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-10-06 pradėjo dirbti 16 darbuotojų, laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2008-10-06 pradėjo dirbti 18 darbuotojų nesupažindinti pasirašytinai su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, laikotarpiu nuo 2008-06-20 iki 2008-10-06 pradėjo dirbti 4 darbuotojai pasirašytinai neinstruktuoti priešgaisrinės saugos darbo vietoje žurnale. Leidus dirbti neinstruktuotiems darbuotojams, pažeistas LR DK 270 straipsnis. Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas E. B. neperatestuotas, pažymėjimas išduotas 2003-01-24. Pažeisti 2003-12-31 įsakymo Nr. A1-223-V 792 „Mokymo ir atestavimo darbuotojų sveikatos ir saugos bendrieji klausimai“ 9.2, 9.2.3 punkto reikalavimai. Generalinė direktorė M. B. nekontroliavo pavaldžių darbuotojų, nevykdė vidinės darbuotojų kontrolės, tuo pažeidė 2003-07-01 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr.IX-1672 19 str.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2008-12-04, jame nurodyta, kad ji būdama UAB „Egivela“ generaline direktore nekontroliavo pavaldžių darbuotojų ir tuo pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. reikalavimus. 2008-12-04 nutarime yra nurodyta, kad ji padarė paminėto protokole įstatymo 19 str. pažeidimą. VDI netinkamai taiko ir aiškina LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. Paminėto įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta darbdavio, sąvoka: „darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga“. Taip pat to paties straipsnio 3 d. nurodyta, kas yra laikomas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Paminėto įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo atlieka visus įstatyme nurodytus veiksmus. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką įmonėje, ją svarsto su darbuotojais, su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir jiems praneša apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose. Darbdaviui atstovaujantis asmuo šiame straipsnyje nurodytas priemones ar jų dalį įgyvendinti gali pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui (asmenims), nurodytiems šio Įstatymo 32 straipsnyje. Jos nuomone, aukščiau nurodytas įstatymo reglamentavimas leidžia padaryti išvadą, kad vidinę darbuotojų kontrolę bei pavaldžių darbuotojų kontrolę darbų saugos srityje darbdavys gali pavesti įgaliotam asmeniui, kuris ir turi atsakyti už jam pavesto darbo atlikimą. LR ATPK 41 str. l d. nustato administracinę atsakomybę ne tik darbdaviui, bet ir jo įgaliotam asmeniui. Tokiu būdu būtina nustatyti, ar ji, kaip administracijos vadovė, yra tinkamai pavedusi atlikti darbdaviui priskirtas darbų saugos srityje funkcijas įgaliotam asmeniui. Jeigu funkcijos yra pavestos atlikti įgaliotam asmeniui tinkamai, tai atsakomybę už nustatytus pažeidimus saugos ir sveikatos srityje turi prisiimti tam įgaliotas darbdavio asmuo. Ji pateikė tikrinimo metu VDI atstovui duomenis apie tai, kad jos, kaip darbdavio, funkcijos saugos srityje yra perduotos vienam iš darbuotojų – E. B.. 2007-12-10 įsakymu technikos inžinierius E. B. paskirtas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą. Taip pat yra patvirtinta 2007-12-10 įsakymu jo pareigybinė instrukcija, kurioje nurodytos jo funkcijos. Jos reikalavimu E. B. išsilaikė darbų saugos organizatoriaus egzaminus, jam buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad už saugą įmonėje yra atsakingas E. B., kuris ir turėtų atsakyti už tai, jeigu blogai atliko savo pareigas. Ji pati yra visiškai įvykdžiusi darbdaviui priklausančius atlikti veiksmus saugos srityje: paskyrė įgaliotą asmenį, nustatė jo funkcijas, jį kontroliavo. Jos veikoje nėra pažeidimo sudėties, todėl paskirta nuobauda turi būti panaikinta, o administracinė byla nutraukta. Be to, E. B. tobulinosi, jis lankė kursus ir seminarus. Išklausęs kursus, jis gaudavo pažymėjimus. E. B. jai pateikė ne kontroliuojamąjį lapą, o pateikė pažymą. Specialistas naujai išsiėmė pažymėjimą. Ji pati dirba šioje įmonėje nuo 2007 m. gruodžio 10 d. direktore. Kadangi buvo rengiamos pareigybių instrukcijos, įsakymas, ji paprašė, kad specialistas pasitikrintų žinias, ar jos nepasenusios. Jam buvo išduota pažyma, kad išklausė kvalifikacijos tobulinimosi kursus. Tai buvo iki 2008 m. balandžio mėnesio. Tuomet ji nusprendė, kad specialisto nereikia siųsti tobulintis, nes jo kvalifikacija atitinka visus reikalavimus. Tos pažymos jos neprašė nei ATP protokolą surašęs asmuo, nei nutarimą, nei reikalavimą surašęs asmuo. Pažyma buvo išduota VŠĮ VGTU (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) valdybos centro Panevėžio filialo. Ten buvo parašyta ar „išklausytas seminaras“, ar „tobulinimosi kursai“. Žinojo, kad yra tas pažymėjimas, ji pasiūlė pakartotinai išklausyti kursus.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą LR VDI Šiaulių skyriaus, atstovas S. T. prašo teismo M. B. skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka, nes direktorė išleido įsakymą vienam įgaliotam asmeniui ir daugiau jokių realių veiksmų neįvykdė, jokios vidinės kontrolės nevykdė. Buvo pasibaigęs E. B. darbų saugos specialisto pažymėjimo galiojimas. Instruktavimo žurnaluose nebuvo instruktuojančiojo bei darbuotojų parašų. Tai reiškia, kad darbuotojai pradėjo dirbti neinstruktuoti. Tai yra viena iš sąlygų, kai galima darbuotojui neleisti dirbti, kai jis dirba neinstruktuotas. M. B. nekontroliavo, kad E. B. nėra gavęs darbų saugos specialisto pažymėjimo, kurio galiojimas pasibaigęs 2008-12-31. Jis neteisėtai instruktavo ir instruktavimo žurnaluose nebuvo nei instruktuojančiojo, nei instruktuojamųjų parašų. Nepaisoma kontrolės, nevykdomi Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, yra grubių pažeidimų. M. B. daugiau nieko nevykdė, išskyrus tai, kad išleido įsakymą ir aplaidžiai nuo jo nusišalino, nekontroliavo. Ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnį. Vidinė kontrolė numatyta 19 straipsnyje. Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą nuo pirmų darbo dienų. Ji pažeidė 19 str. visus punktus, nes nusišalino nuo vidinės kontrolės. Tai yra akcinė bendrovė, kurios akcininkų susirinkimas ją išrinko direktore. Paskui dalį savo pareigų ji perdavė E. B.. Pažeidė 19 str. 1 p., nes nevykdė ir vidinės kontrolės, pažeidė 19 str. 2 p. darbuotojų saugą ir sveikatą, vidinę būklę. Pagal Darbo kodekso 270 str. instruktavimas vyksta ne vėliau, kaip pirmąją darbo dieną. Jos neveikimas yra tai, kad, paminėti darbuotojai pradėjo dirbti neinstruktuoti. Tai yra pažeidimas, nes pirmąją darbo dieną turi būti įvykdomi visi darbdavio vidiniai dokumentai ir darbuotojai turi būti pasirašytinai supažindinami. Tą turėjo atlikti pareiškėjos įgaliotas asmuo, bet pati pareiškėja turėjo kontroliuoti, ar tai yra atliekama. Nuo jos bet kokiu atveju atsakomybės niekas nenuima. Pagal ATPK 41 str. 1 d. sankcija užtraukia baudą ir darbdaviams, ir jų įgaliotiems asmenims. Pareiškėja pažeidė minėtų nuostatų 9.2 p. ir 9.2.3 punktą ir pažeidimo esmė yra ta, kad E. B. gavo Darbuotojų saugos sveikatos pažymėjimą, kuris buvo išduotas 2003 m. gruodžio 21 dieną. Yra Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos sveikatos ir saugos bendrųjų klausimų V.Blinkevičiūtės įsakymas, kai žmogus turi būti patikrintas, peratestuotas 5 metams. Jo galiojimas baigėsi 2008 m. sausio 24 dieną. Po penkerių metų toks darbuotojas turi būti peratestuotas, patikrintos žinios. Tą nusako Mokymo ir atestavimo darbuotojų sveikatos ir saugos įstatymo bendrųjų nuostatų 9.2 p., 9.2.3 punktai. Tiek Darbdavio pažymėjimas, tiek Darbų saugos pažymėjimas galioja 5 metus. Paskui Vyriausybė imasi kontrolės vaidmens, kad būtų patikrintos ir atnaujintos žinios. Įgaliotas asmuo tada turėjo vėl eiti į kursus ir gauti pažymėjimą 5 metams. Toks darbų saugos darbuotojo pažymėjimas galioja 5 m., remiantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų sveikatos ir saugos bendrųjų klausimų nuostatų 9.2 p., 9.2.3 punktais. Direktorės įgaliotasis asmuo nebuvo nubaustas. Rašytinių įrodymų apie tai, kad jis išklausė 100 valandų kursą, jis neturi. Pareigybinė instrukcija yra tipinė, bet pagal visus nuostatus, pagal Darbų saugos sveikatos įstatymo 25 str. yra nepilnai paruošta. Ji neatitinka šio įstatymo 25 straipsnio, nes nesudarė saugių, sveikų darbo sąlygų, nes darbuotojo neatestavo.

Skundas tenkintinas iš dalies. LR VDI Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – Nutarimas) naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo LR VDI Šiaulių skyriui.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad bauda pareiškėjai M. B. paskirta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje (nutarime nurodyta (41-1 dalis). ATPK 41 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Nutarime nurodyta, jog M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 270 straipsnį, numatantį darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, taip pat Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnį, numatantį darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje. Be šių aukštesnę galią turinčių teisės aktų pažeidimo Nutarime taip pat konstatuota, kad M. B. pažeidė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.A1-223/V-792 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų (toliau – Nuostatai) 9.2, 9.2.3 punkto reikalavimus. Analogiški pažeidimai yra nurodyti ir 2008 m. gruodžio 4 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau – ATP protokolas).

Kaip matyti iš byloje esančio 2008 m. gruodžio 4 d. Nutarimo (b.l. 25-26), M. B., t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pareigūno buvo supažindinta ir įspėta dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų, <<...>> davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus <<...>> administracinio teisės pažeidimo. Šį faktą patvirtina Nutarimo aptariamojoje dalyje esantys ne tik M. B. vardas bei pavardė, bet ir jos pačios ranka rašyti asmens kodas bei parašas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius bei artimus giminaičius.

Konstitucijoje esančios nuostatos gali ir turi būti tiesiogiai taikomos teismams nagrinėjant bylas, taip pat ir šią nagrinėjamą administracinę bylą, nes „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“ (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis).

Tokie institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, veiksmai yra visiškai nepriimtini, jie neatitinka ne tik Konstitucijos nuostatų, bet ir 1996 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad „Kiekvienas asmuo, nagrinėjant bet kurį jam pareikštą kaltinimą, visiškas lygybės sąlygomis turi teisę į garantiją <<...>>; kad jis nebūtų verčiamas duoti parodymų prieš save arba prisipažinti esąs kaltas“.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, kad „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę <<...>> duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus <<...>>“, bet toks asmuo jokiu būdu neturi tokios pareigos, jis negali būti įspėjamas dėl gresiančios atsakomybės, niekas negali jo versti duoti parodymus, pateikti vienokius ar kitokius įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosios bylos Nr.2K-163/2008 2008 m. kovo 27 d. nutartyje konstatavo, <<...>> kad traukiamas administracinėn atsakomybėm asmuo turi teisę pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį duoti paaiškinimus, o ne pareigą duoti parodymus apie savo padarytą veiką. Iš tokio asmens gali būti paimtas paaiškinimas, tačiau jis negali būti įspėtas pagal ATPK 1872 straipsnį <<...>>.

Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B., būdama įspėta dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 1872 straipsnį, numatantį atsakomybę už melagingų parodymų davimą bei vengimą ar atsisakymą duoti parodymus dėl kito administracinio teisės pažeidimo, buvo verčiama duoti parodymus prieš save.

Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo versti duoti parodymus prieš save tikslas – neleisti bet kuria forma priversti liudyti prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Ši konstitucinė nuostata apima tiek materialinę, tiek ir procesinę teisę. Nutarimas paskirti M. B. administracinę nuobaudą pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl jis naikintinas.

ATPK 256 str. 2 d., 259 str. 1 d., 260 str., nurodo, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, kuriame nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str.2d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329).

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR VDI Šiaulių skyrius tiek ATP protokole, tiek ir Nutarime konstatavo, jog pažeisti Nuostatų 9.2, 9.2.3 punkto reikalavimai. Pastarasis punktas yra su nuoroda į Nuostatų 11 punktą, konkrečiai reglamentuojantį įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. Konkrečiai Nuostatų 11.2 bei 11.3 punktai nustato, kad kvalifikacijos tobulinimo trukmė per 5 metus turi būti ne mažesnė kaip 100 val., o kvalifikacijos tobulinimas žymimas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto kvalifikacijos tobulinimo apskaitos lape (1 priedas). M. B. tvirtinimu, E. B. tobulinosi, lankė kursus, jam buvo išduotas atitinkamas dokumentas, kad jis išklausė kvalifikacijos tobulinimosi kursus ir tai buvo iki 2008 m. balandžio mėnesio. Dokumentą buvo išdavęs VŠĮ VGTU (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) valdybos centro Panevėžio filialas. Šio dokumento jos neprašė nei ATP protokolą, nei Nutarimą surašęs asmuo (b.l. 60-61). Šie M. B. teiginiai nėra nei patvirtinti, nei paneigti. Papildomo tyrimo metu taip pat yra būtina nustatyti, ar pažeidėja, kaip administracijos vadovė, yra tinkamai pavedusi atlikti darbdaviui priskirtas darbų saugos srityje funkcijas įgaliotajam asmeniui. Be to, skundo nagrinėjimo teisme metu Institucijos atstovas nurodė, kad M. B. pažeidė ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnį, nors pastarojo straipsnio reikalavimų pažeidimai nėra įvardyti nei ATP protokole, nei Nutarime.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, jog M. B. paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina ištaisyti aukščiau nurodytus pažeidimus, surinkti naujus bei įvertinti visus turimus įrodymus, surašant ATP protokolą tinkamai kvalifikuoti M. B. ar kitų asmenų viekas, iš surinktų įrodymų visumos spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti esamais visus administracinio teisės pažeidimo elementus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 105-107str., 124 str. l d. 4 p., 3 d., 4 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjos M. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti M. B. 2008 m. gruodžio 4 d. LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus nutarimu pagal ATPK 41 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – 2750 litų dydžio baudą – ir administracinę bylą grąžinti institucijai – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nurodant konkrečiai padarytą veiką, atitinkančią norminių aktų reikalavimus bei apibrėžiant konkrečias keliamų kaltinimų ribas.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius