Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovui J. O., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad J. K. turi tris nepilnamečius vaikus: I. K., gimusią (duomenys neskelbtini), D. K., gimusią (duomenys neskelbtini), M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir pilnametį sūnų M. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. I., D., M. tėvas yra V. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė pasakojo, jog M. tėvas yra J. O.. Su juo bendravo maždaug prieš septynis metus, tada buvo atvykęs pas vaiką, atvežė jam traškučių, tačiau tėvystės nepripažino. Nuo to laiko daugiau jo nematė, tik girdėjo, kad atsakovas yra sėdėjęs kalėjime, girtauja. M. O. mokosi Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre, 6 klasėje. Vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis (F84.0; F70.0). Motinos teigimu, vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Nepilnametei I. K. nustatytas lengvas neįgalumas - mišrus raidos sutrikimas. Mergaitė lanko Gelgaudiškio „Šaltinio“ pagrindinę mokyklą, 10 klasę. Nepilnametė D. mokosi Šakių rajono Griškabūdžio gimnazijoje II-oje klasėje. Moteris kartu su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Name su visais patogumais yra trys kambariai, iš kurių vienas skirtas dukroms, antras sūnums, o trečias bendras šeimos kambarys. Namuose tvarkinga, švaru, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. Ieškovė dirba sezoninius darbus, šiuo metu skina braškes. Jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 200 Eur. Taip pat moteris gauna už vaikų (I., M.) neįgalumą - 448 Eur, našlaičių pensiją (už I. ir D.) po 55 Eur, taip pat išmoką už vaikus (I., M., D.) 113 Eur. Moteris turi vištų, augina įvairių daržovių. J. O. yra deklaravęs gyvenamąją vietą pas savo tėvus O. ir A. O., adresu (duomenys neskelbtini). Susisiekus su atsakovo motina, ši nurodė, kad sūnus pernai metais, t. y. 2015 m. buvo grįžęs iš kalėjimo (dėl vagystės) į namus, pabuvo namuose apie mėnesį laiko ir išvažiavo. Tėvai apie sūnų nežino nieko, nebendrauja, neturi kontaktų. Skyriaus duomenimis, J. O. turi nepilnametį sūnų J. O., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su motina, Kauno mieste. Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad atsakovas J. O. galėtų būti biologinis M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. J. K. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra atitinkantis vaiko interesus. Žinoti savo kilmę, tėvus yra kiekvieno vaiko prigimtinė teisė. Skyriaus nuomone, nepilnamečio M. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi motina tinkamai rūpinasi savo sūnumi, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, nustačius, kad nepilnamečio M. biologinis tėvas - J. O., priteistinas iš tėvo išlaikymas sūnaus naudai, iki jo pilnametystės (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė J. K. turi nepilnametį sūnų M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime duomenų apie M. K. tėvą nėra (b. l. 5). Atsakovas J. O. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis ieškovės J. K., atsakovo J. O. parodymais ir ieškinio pripažinimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – pripažįsta, kad atsakovas J. O. yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS paaiškinimais, kad nepilnametis M. K. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, su tėvu sūnus jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja, be to atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nepageidavo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su juo, teismas sprendžia, jog nepilnamečio M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove J. K., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui M. K. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su prašoma vaiko išlaikymui suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas jokio registruotino turto neturi (b. l. 35), niekur nedirba ir pajamų negauna (b. l. 11, 68), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 0,1934 ha ploto namų valdos žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-40), šiuo metu niekur nedirba, be M. K. augina dar du nepilnamečius vaikus, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra apie 500 Eur, kurias sudaro gaunama išmoka už vaiką, šalpos pensija neįgaliam vaikui bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 6, 7, 8). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. K. nuo 2015-05-07 iki 2012-01-27 nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog prašomas priteisti 100 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio M. K. minimalius poreikius, todėl iš atsakovo J. O. priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas sūnui M. K. iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. K..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus M. K., nevykdė nuo pat gimimo, t. y. nuo 2003-01-28, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus.

Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas M. K. nuo 2013-05-03 iki 2016-05-03 (2016-05-03 pateiktas ieškinys teismui). Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 100 Eur kas mėnesį, tokia suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-05-03 iki 2016-05-03, iš viso sudaro 3600 Eur (36 mėn. x 100 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-04-13 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-1473-5750, kurio pagrindu ieškovei J. K. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-01-16 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-632, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. K. valstybės patirtas išlaidas sudaro - 115,80 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina - 115,80 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš esmės, iš atsakovo J. O. į valstybės biudžetą priteistina – 36 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur x 3% = 36 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista ir 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (3600 Eur x 3% = 108 Eur), viso – 144 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl tuo vadovaujantis, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 - 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, Lietuvos Respublikos CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad J. O., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-05-03 iki 2016-05-03 konkrečią 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą.

Priteisti iš J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2016-05-03 iki vaiko pilnametystės.

Ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuorašą vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.