Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kupiškio raj., nedirbantis, dirbantis S. G. ūkyje, ūkininkaujantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2013-04-10, apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,35 prom. girtumas), viešoje vietoje – Vilniuje, Žirmūnų g. 75-o namo kieme, kilus žodiniam konfliktui su J. V. dėl automobilio parkavimosi, sudavė nukentėjusiajam J. V. du kartus į veido sritį, padarydamas pastarajam kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį bei kaktos sumušimą. Tokiu būdu savo veiksmais dėl nosies kaulų lūžio padarė nukentėjusiajam J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Taip G. G. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykis buvo 2013-04-10, 21.30 – 22.00 val., Žirmūnų gt. kieme, namo numerio nepamena. Jie su kaimyne I. T. jos automobiliu Peugeot parvežė T. B. namo Žirmūnų gatvėje. Po to važiavo atgal namo. Jis sėdėjo prieky keleivio sėdynėje. Pavažiavus gal 15 metrų jiems kelią užstojo priešais atvažiavusi mašina, markės nepamena. Iš galo juos taip pat užstojo kita mašina. Jie negalėjo važiuoti nei į priekį, nei atgal. Pagal Kelių eismo taisykles juos turėjo išleisti iš kiemo. Jie pastovėjo kelias minutes ir jis išlipo paprašyti, kad juos praleistų. Automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjo J. V.. Šis išlipo ir ėmė jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada išlipo ir kartu važiavęs jo pažįstamas E. D.. Mašina, stovėjusi Peugeot iš galo, ėmė atsitraukinėti, tad I. T. irgi atsitraukinėjo. Tuomet jis su Edvinu sėdo į mašiną. Edvinas įsėdo į galą. J. V. beldė į mašiną, jam (G. G.) besėdant griebė jį (kaltinamąjį) už nugaros, už striukės skverno, atitraukė, stumdė, bandė suduoti smūgį, grasino susidorojimu. Jis (kaltinamasis) gynėsi ir atstūmė nukentėjusįjį rankomis. Kontaktas buvo į krūtinę. Tada J. V. vėl puolė, o jis jį vėl atstūmė. Nuo jo atsistūmimo nukentėjusysis negalėjo susižaloti, nes atsistūmimas buvo delnais. J. V. bandė suduoti ir sudavė jam į veido, krūtinės sritį, pilvą. Smūgių buvo mažiausiai penki. Tai buvo smūgiai delnu, kumščiu į krūtinę, veidą. Jis dengėsi pakeltomis rankomis. Tada J. V. jį apglėbė ir bandė perversti ant žemės. Tada išlipo Edvinas iš mašinos ir pagriebęs už striukės ir už liemens nustūmė J. V. nuo jo. Nuo E. D. pastūmimo nukentėjusysis nugriuvo. Šiam atsistojus iš jo nosies bėgo kraujas. Susistumdymas vyko prie konteinerių, per metrą ar pusę nuo jų, tad nukentėjusysis galėjo krisdamas atsitrenkti į konteinerius ir tada nukristi ant žemės. Jis pats (kaltinamasis) buvo nusisukęs ir nematė, kaip J. V. susižeidė. Kai jis atsisuko – nukentėjusysis stojosi ant kojų prie konteinerių, jam bėgo kraujas. J. V. ėmė šaukti, kviesti policiją, skambino draugams, grasino susidorojimu. Prieš atvažiuojant policijai subėgo gal dešimt jo draugų, kurie taip pat pradėjo grasinti. Jis pats policijos nekvietė, nes ji jau buvo kviesta. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. J. V. nuėjo į greitosios automobilį. Jis nukentėjusiam nesudavė nė vieno smūgio, tik atstūmė jį nuo savęs per smakrą, krūtinę, veidą. Tai nebuvo smūgiai. Sumušimų pas nukentėjusįjį nesimatė, kraujas bėgo nežymiai. Greitoji medicinos pagalba trumpai apžiūrėjo V., po to šis su drauge išvažiavo į policiją. Visą šį incidentą matė I. T., dalį įvykio – T. B.. Pastarasis yra jo senas draugas. Parvežus jį namo jie dar parūkė ir sėdo į automobilį važiuoti. Kadangi pas T. B. buvo praviras langas ir jis išėjo į balkoną, tai dalį įvykio jis matė. Jis su T. B. kalbėjosi po įvykio. Žirmūnų 75 namas nuo įvykio vietos yra 150-200 metrų atstumu, jis nelabai matosi, nes jį užstoja medžiai. I. T. buvo mašinoje, bet kai V. pradėjo kviesti policiją – ji išlipo. Besistumdant jis su J. V. buvo nutolę nuo jų mašinos per 20-30 metrų, buvo sustoję prie konteinerių. E. D. prieš atitraukiant V. sėdėjo automobilio gale. Vairuotoja, su kuria važiavo V., po įvykio galimai buvo išlipusi, o įvykio metu jis nematė. J. V. jis nepažįsta. Jis pats buvo neblaivus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams, nes jo nuotaika buvo pakili, jie norėjo greičiau grįžti namo. Iki incidento sužalojimų V. veide jis nematė. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Liudytojas S. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad incidentas buvo prieš porą metų. Jis su kaimynu R. B. išėjo į lauką ir išgirdo kažkokį barnį, vykstantį už 200 m. Balsas buvo panašus į J. V.. Paties incidento jis nematė, tik garsus. Tiksliai ką girdėjo negali prisiminti, tai buvo padriki žodžiai, gal apsižodžiavimas. Jie nuėjo arčiau ir pamatė vienoje pusėje stovinčius 2-3 jam nepažįstamus jaunuolius, o kitoje pusėje buvo kaimynas (J. V.) sužalotu veidu ir jo žmona ar mergina. Barnis jau buvo pasibaigęs. Jis nežino, kas sužalojo kaimyną, bet suprato, kad kažkas iš tų vaikinų, nes tarp kaimyno ir jų vyko kivirčas. Jis nekalbėjo su kaimynu, neatsimena dėl ko tas barnis buvo. Nepamena, apie ką kalbėjo aplinkiniai žmonės. Kivirčo esmės jis nepasakys, smūgiavimo momento nematė – buvo tamsu, vakaras.

2013-04-12 apžiūros protokole fiksuoti įvykio vietos, tai yra kiemo netoli Žirmūnų gt. 69 namo, Vilniuje, apžiūros duomenys. Fiksuota, kad važiuojant siauru keliuku šonuose sustatyti automobiliai. Privažiavus prie 69 namo yra kelių išsišakojimas važiuoti į kairę ir dešinę. Įvykio vietoje reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta (b. l. 5-6).

2013-04-19 specialisto išvadoje Nr. G1226/13(01) nurodyta, kad 2013-04-19 buvo atlikta J. V. bei jo medicininių dokumentų apžiūra. J. V. apžiūros metu nustatyta: dešinės akies apatiniame voke violetiniai gelsva, blyški kraujosruva. Nosies kaulinės dalies dešiniame šoniniame paviršiuje nežymi impresija. Nurodytoje vietoje kaktos kairėje pusėje išorinių sužalojimų nematyti. Kitų sužalojimų nenurodo. Specialisto išvadoje pateiktos išvados, kad J. V. padaryta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžis, kaktos sumušimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-04-10), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio; atskirai sumušimas kaktoje vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 17-18).

2015-05-22 apžiūros protokole užfiksuota specialisto J. M. P. išvada, kad J. V. specialisto išvadoje Nr. G1226/13 (01) nustatyti veido sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto lygaus paviršiaus, tačiau tokių sužalojimų padarymo galimybė krentant ar kitaip veidu atsimušant į kietus bukus riboto paviršiaus daiktus neatmetama (b.l. 111).

Kaltinamajam G. G. alkotesteriu 2013-04-10 22:09:58 nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (b. l. 35).

Nukentėjusiajam J. V. alkotesteriu 2013-04-10 22:19:44 val. nustatyta 0.00 promilių (b.l. 9).

2015-07-22 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas E. D. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 115-116).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Įrodymų vertinimas

Byloje esantys minėti įrodymai, o būtent tiek paties kaltinamojo G. G. paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo J. V., liudytojų A. J., I. T., E. D., R. B., S. Č. parodymai, taip pat byloje esanti specialisto išvada Nr. G1226/13 (01) patvirtina faktus, kad 2013-04-10, apie 21.30 val., kieme, netoli Žirmūnų g. 75 namo, Vilniuje, tarp nukentėjusiojo J. V. ir G. G. kilo konfliktas dėl automobilio parkavimosi ir šio incidento eigoje nukentėjusiajam J. V. buvo padaryta kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžis bei kaktos sumušimas. Dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam J. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įrodymai dėl šių faktinių aplinkybių sutampa tarpusavyje, jos nėra ginčijamos, duomenų, kad minėti kūno sužalojimai atsirado iki ar po nagrinėjamo incidento, byloje nėra, todėl teismas, detaliau neanalizuodamas, šias faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Tačiau byloje surinkti įrodymai dėl to, kieno ir kokių veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam J. V. buvo padaryti minėti nustatyti kūno sužalojimai, skiriasi, šios faktinės aplinkybės yra ginčijamos, todėl teismas dėl to pasisakys detaliau.

Kaltinamasis G. G. ir nukentėjusysis J. V. nurodė skirtingas sužalojimų atsiradimo versijas, jų parodymai dėl šių faktų prieštarauja vienas kitam, todėl teismas vertino, kiek kiti byloje surinkti įrodymai patvirtino ar paneigė minėtų asmenų nurodytas faktines aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad teismas, vertindamas byloje apklaustų asmenų parodymus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, gretino juos tiek su to paties asmens parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek su kitais byloje surinktais duomenimis. Būtina paminėti ir tai, kad dalis incidente dalyvavusių apklaustų asmenų sietini su kaltinamuoju G. G. ar nukentėjusiuoju J. V. draugiškais ar artimais ryšiais, tad jų parodymai vertintini atidžiai, nes jie įvykio situaciją gali suvokti ir vertinti neadekvačiai.

Byloje apklaustas nukentėjusysis J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekęs, davė pakankamai nuoseklius parodymus, kurie patvirtina, kad kilus konfliktui su G. G. būtent šis smogė jam porą ar kelis smūgius į veidą, į nosį, nuo ko jis nukrito, po to buvo spardomas kojomis į nugarą, šonus. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, ar jį spardė kaltinamasis, ar kartu su juo buvęs kitas asmuo, kaip byloje nustatyta, liudytojas E. D., ar jie abu, nes nuo smūgių saugojo galvą ją uždengęs. Prieš vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas pažymi, kad kaltinimai šioje byloje yra reiškiami tik G. G., 2015-07-22 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas E. D. atžvilgiu nutrauktas, tad teisinis šio asmens veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtus nukentėjusiojo parodymus dėl G. G. jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto veido srityje patvirtino ir liudytojo R. B. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad stebėjo įvykyje dalyvavusius asmenis per atstumą, matė jų siluetus (buvo tamsu), matė tarp jų susistumdymą, po ko buvo smūgis: aukštesnis asmuo smogė žemesniam ranka į veidą, po ko pastarasis nukrito. Atsižvelgus į liudytojo R. B. parodymus, kad iš karto po matyto smūgio jis ėjo arčiau įvykio vietos ir kurį laiką jos nestebėjo, tačiau atėjęs pamatė į veidą sužalotą J. V., taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis yra aukštesnio ūgio už nukentėjusįjį, galima daryti išvadą apie J. V. ir R. B. parodymų sutapimą. Teismas, atsižvelgęs į gynybos argumentus, atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas R. B. byloje pirmą kartą apklaustas tik 2014-07-25 (b. l. 76), tai yra nuo įvykio praėjus nemažam laiko tarpui, be to jis yra nukentėjusiojo kaimynas, tačiau vien šios aplinkybės teismui abejonių dėl minėto asmens parodymų patikimumo nesukėlė. Nukentėjusysis J. V. ir liudytojas R. B. patvirtino teismui, kad nors ir yra kaimynai, tačiau bičiulystės santykiai jų nesieja. Atkreiptinas dėmesys ir į nemažą amžiaus skirtumą tarp šių asmenų (virš 20 metų), taip pat į tai, kad nukentėjusysis policijos įstaigai galėjo nurodyti tik šio liudytojo vardą ir telefoną (b. l. 75), kas patvirtina minėtus jų teiginius. Be to, šių asmenų parodymai dėl to, kokiomis aplinkybėmis liudytojas R. B. įstojo į nagrinėjamos bylos procesą, sutampa. Tiek liudytojas, tiek nukentėjusysis parodymus davė prisiekę, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Liudytojo R. B., kaip ir nukentėjusiojo J. V., parodymai yra nuoseklūs. Tai, kad liudytojas R. B. iš tiesų buvo įvykio vietoje įvykio metu, patvirtino ne tik nukentėjusiojo J. V., bet ir liudytojo S. Č. parodymai, kuris juos davė taip pat būdamas prisiekęs ir įspėtas dėl atsakomybės. Nors pats S. Č. smūgiavimo momento nematė, tačiau patvirtino, kad kartu su juo buvęs R. B. stebėjo įvykius, jie abu buvo nuėję į incidento vietą, iš joje stebėtos situacijos, vykusių pokalbių tarp joje dalyvavusių asmenų liudytojas S. Č. suprato, kad nukentėjusiojo J. V. veidą sužalojo kažkuris iš tiesiogiai konflikte dalyvavusių vaikinų. Draugystės ar kitokių artimų ryšių ar sąsajų tarp J. V. ir liudytojo S. Č., kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šio liudytojo suinteresuotumą, neobjektyvumą, teismas taip pat nenustatė. Kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis ir kartu su juo buvęs asmuo vartojo smurtinius veiksmus, nors ir nekonkretizuojant, patvirtino ir liudytoja A. J.. Teismas atsižvelgė į tai, kad ši liudytoja yra artima nukentėjusiojo J. V. draugė, kas leistų daryti tam tikras prielaidas apie galimą jos suinteresuotumą bylos baigtimi, palankumą nukentėjusiajam, vis tik šiuo atveju jos parodymai nėra vieninteliai kaltinantys duomenys. Jie yra vertinami kartu su kitais minėtais byloje esančiais įrodymais, konstatuojant jų tarpusavio sutapimą. Šių asmenų išsakytą įvykių versiją patvirtina ir po smurto sekęs J. V. ir A. J. elgesys. Būtent šių asmenų iniciatyva ir veiksmais į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kas atitinka logišką tokio pobūdžio įvykių seką. Nukentėjusiojo J. V. bei kitų minėtų asmenų parodymais nustatytą įvykių versiją patvirtina ir specialisto išvados Nr. G1226/13 (01) duomenys. Paties J. V. apžiūra buvo atlikta 2013-04-19. Įvertinus gautus duomenis bei apžiūrėjus nukentėjusiojo medicininius dokumentus nustatyta, kad J. V. padaryta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžis, kaktos sumušimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-04-10), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 17-18).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, vertina juos kaip patikimus, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, tad teismas, remdamasis jų pagrindu suformuotu vidiniu įsitikinimu, pripažįsta esant įrodytoms visas kaltinimo faktines aplinkybes. Tačiau teismas kaip perteklinę šalina kaltinimo frazę „ne mažiau kaip“. Tokia formuluotė yra nekonkreti, neaiški ir dviprasmiška. Byloje surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti buvus daugiau nei 2 smūgiams į nukentėjusiojo veidą.

Konstatuodamas įvykio faktines aplinkybes teismas nesivadovavo kaltinamojo G. G. parodymais, prieštaraujančiais aukščiau aptartiems įrodymams, kuriuos, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes nurodė skirtingai. Pradiniame paaiškinime jis nurodė, kad gindamasis sutrenkė nukentėjusiajam į veidą (b. l. 36). Apklaustas 2013-04-16 jis jau tvirtino, kad konflikto ir stumdymosi metu nukentėjusysis sudavė jam į krūtinę, tad jis jam sudavė atgal. Po to J. V. jam smogė tris kartus ir stūmė, tad jis jį stūmė atgal ir galimai netyčia sudavė nukentėjusiam į veidą (b. l. 41). Tuo tarpu apklaustas teisme jis apskritai neigė smūgiavęs J. V., tai yra neigė tiek tyčinius, tiek netyčinius smūgius, tiek į veidą, tiek į bet kurią kitą kūno vietą. Kaltinamasis tvirtino, kad gindamasis tik 2 kartus atstūmė nukentėjusįjį kontaktuojant šiam į krūtinę delnais, nuo ko šis negalėjo susižaloti. Tačiau sužalojimų nukentėjusiojo veide faktą patvirtino jau minėti specialisto išvados duomenys, tuo tarpu paties G. G. kokie nors kūno sužalojimai nėra konstatuoti, nors, pasak jo, nukentėjusysis sudavė jam ne vieną smūgį. G. G. savo parodymais kėlė versiją, kad minėti nustatyti J. V. kūno sužalojimai galėjo atsirasti po to, kai E. D. nustūmė nuo jo smurtaujantį nukentėjusįjį, po ko šis nukrito ant žemės. Krisdamas jis galėjo pirma atsitrenkti į konteinerius, kurie buvo per metrą ar pusę nuo jų. Teismo vertinimu šiuos teiginius paneigia 2015-05-22 apžiūros protokole užfiksuota specialisto J. M. P. išvada, kad J. V. specialisto išvadoje Nr. G1226/13 (01) nustatyti veido sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto lygaus paviršiaus (b. l. 111). Teismas atsižvelgė į tai, kad minėtas specialistas taip pat nurodė, kad tokių sužalojimų padarymo galimybė krentant ar kitaip veidu atsimušant į kietus bukus riboto paviršiaus daiktus neatmetama, tačiau tokios kritimo versijos patikimi įrodymai nepatvirtina. Pats kaltinamasis J. V. atsitrenkimą į konteinerius prieš nukrentant ant žemės nurodė tik kaip prielaidą, pasvarstymą, nes tvirtino, kad buvo nusisukęs ir momento, kuomet J. V. susižalojo, jis nematė. Šiuos įrodymus teismas gretino ir su kitų asmenų parodymais. Nukentėjusysis J. V. kategoriškai paneigė, kad jo veido sužalojimai atsirado jo kritimo metu, teigė, kad incidentas įvyko apie 5 metrų atstumu nuo konteinerių, jis krito įvažiavime į kiemą, į nieką neatsitrenkė, krito ne veidu. Liudytojas R. B. taip pat patvirtino, kad incidento vieta buvo pačioje sankryžoje, 5-10 metrų atstumu nuo konteinerių. Liudytojas E. D., kurio veiksmų pasėkoje, pasak G. G., nukentėjusysis nukrito ant žemės ir galimai atsitrenkė į konteinerį, tokių aplinkybių nenurodė. Atsitrenkimo į konteinerį fakto nenurodė ir liudytoja I. I. (T.). Teismas atsižvelgė į tai, kad abu šie liudytojai taip pat nurodė, kad nematė G. G. smūgiuojant, mušant nukentėjusįjį, tačiau tai prieštarauja aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nustatytiems faktams. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas E. D. pagal byloje surinktus įrodymus pats betarpiškai tam tikrais veiksmais dalyvavo nagrinėjamam incidente, patvirtino buvęs neblaivus. Abu minėti liudytojai yra sietini su kaltinamuoju kaimynystės, bičiulystės saitais, tad, teismo vertinimu, šie liudytojai situaciją vertina neadekvačiai ir neobjektyviai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja I. I. be kita ko dar ir tvirtino, kad dalies incidento, o būtent momento, kuomet J. V. nukrito, ji nematė, jos teiginiai, kad jis krito ant žemės veidu, tėra prielaida, kuri prieštarauja tiek specialisto išvadoms, tiek kitiems patikimiems įrodymams. Vertindamas liudytojo T. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad galimybė patikrinti šiuos duomenis buvo ribota, nes asmuo nebuvo apklaustas teisme. Be to, jis nurodė stebėjęs tik incidento pradžią. Įvertinęs minėtų asmenų parodymus tiek atskirai, tiek visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais teismas sprendžia, kad jie nepatvirtina kaltinamojo išsakytos versijos ir nepaneigia aukščiau aptartų patikimų įrodymų pagrindu konstatuotų faktinių aplinkybių.

Kaip matyti iš nustatytų faktų, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą. To pasėkoje J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, su kaltinamojo veiksmais sietinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika baigta. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių neatsirado. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgęs į gynybos argumentus teismas pasisako ir dėl to, ar nustatyti veiksmai buvo įvykdyti esant būtinosios ginties situacijai, kuri yra apibrėžta BK 28 straipsnyje. Byloje apklaustų asmenų parodymai leidžia spręsti, kad prieš tai, kai G. G. smūgiavo J. V. į veidą, taip padarydamas jam kūno sužalojimus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl automobilio parkavimo. Pats kaltinamasis G. G., taip pat liudytojai I. I., E. D., ikiteisminio tyrimo metu ir T. B. tvirtino, kad konfliktą inicijavo ir provokavo pats nukentėjusysis, būtent jis šio incidento eigoje buvo agresyviausias, pats kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis jam sudavė ne vieną smūgį. Nukentėjusysis J. V., liudytoja A. J. paneigė šiuos tvirtinimus, o jų parodymus, kaip minėta, teismas vertinimo kaip patikimus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje būtent J. V., o ne G. G. buvo padaryti kūno sužalojimai. Be to, kaip nustatyta, J. V. buvo smūgiuota du kartus į veido sritį. Toks smūgių skaičius, jų lokalizacija leidžia spręsti daugiau apie puolamąjį, o ne gynybinį veiksmų pobūdį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policija į įvykio vietą buvo kviečiama ne G. G. ar minėtų liudytojų, o būtent J. V. iniciatyva. Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma ir pateiktais argumentais teismas sprendžia nesant pagrindo konstatuoti būtinosios ginties situaciją.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta neblaivaus asmens, kas, teismo vertinimu, įtakojo kilusią smurtinę situacijos baigtį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į bylos duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: G. G. yra neteistas, baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, dirba S. G. ūkyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina 2014-07-22 gimusį sūnų (b. l. 123-128). Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 101-103).

Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos trukmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis, bei skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus.

Nukentėjusysis J. V., teisiamojo posėdžio metu patikslinęs reikalavimus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 530 Lt (atitinka 153,49 €) turtinės žalos ir 1000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 12, 165). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: sugadinti rūbai – 300 Lt; sudaužytas mobilaus telefono Nokia 6500 classic ekranas – 80 Lt; 3 savaites nepanaudotas sporto klubo „Impuls“ abonentas – 150 Lt. Neturtinės žalos reikalavimą grindžia tuo, kad jis patyrė fizinį skausmą dėl sulaužytos nosies. To pasėkoje sutriko miegas, jis patyrė nepatogumų bendraujant su šeima, draugiais. Dėl ištinusio veido teko atšaukti balandžio 16 d. gimtadienio šventimą. Teko atidėti iš anksto suplanuotą verslo kelionę į Vokietiją. Jis sulaukė pašaipių klausimų dėl subjauroto veido, patyrė didelį diskomfortą. Teko nutraukti treniruotes sporto klube, ko pasėkoje užeidavo depresinės nuotaikos, jis priaugo svorio. Tai labai sumenkino pasitikėjimą savimi. Dėl sulaužytos nosies jis serga chroniška sloga, viena iš nosies skylių pastoviai užsikišusi. Tai apsunkina kvėpavimą. Greičiausiai reikės daryti nosies operaciją, kad atstatyti jos būseną iki sulaužymo.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. palaikė patikslintus reikalavimus ir ieškinio argumentus. Papildomai nurodė, kad teko atšaukti jo 40 metų jubiliejaus šventimą, kurį jis planavo švęsti su draugais, tačiau negalė dėl sužalojimų. Pašaipių klausimų dėl veido sulaukė iš kolegų, partnerių, nes yra UAB „AutoAudio“ direktorius ir jo išvaizda turi atitikti standartus. Sužalojimo žymios buvo ženklios mėnesį. Tiek pat jis nevaikščiojo į sporto klubą, nėjo į viešumą, kol pilnai nesugijo. Be to, iki incidento jis neturėjo jokių problemų su kvėpavimu, o po incidento ėmė knarkti, užsikemša viena ar kita pusė. Jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą, sportuoja ir negeria. Šis incidentas ženkliai pakoregavo jo laisvalaikį ir darbą.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo nurodytas turtines išlaidas dėl sugadintų rūbų patvirtina bylos įrodymai, nukentėjusysis dėl smūgių buvo nukritęs, kraujavo, šio reikalavimo dydis – 300 Lt (86,88 €) atitinka protingumo kriterijus, todėl yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau reikalavimas dėl turtinės žalos už sugadintą telefoną, nelankytą sporto klubą atlyginimo nėra pagrįstas įrodymais, todėl atmestinas.

Nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta J. V. sveikata, tad jis neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos, sietinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip patvirtino byloje pateikta jau minėta specialisto išvada, J. V. parodymai, kiti įrodymai, nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su skausmo, streso patyrimu. Be to, sužalojimai buvo padaryti veido srityje, tai yra nepridengiamoje kūno vietoje, kas neabejotinai turėjo papildomai neigiamai įtakoti nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo, darbinės veiklos kokybę, bendravimo galimybių sumažėjimą. Įvertinus tai, kad dėl patirto smurto nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, spręstina ir apie papildomą laikiną kvėpavimo apsunkinimą. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad 2014-04-19 smurto žymės nukentėjusiojo veide dar buvo aiškiai matomos. Šių žymių veide buvimą iki mėnesio patvirtino nukentėjusiojo J. V., liudytojos A. J. parodymai. Šie asmenys patvirtino ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų buvo atšauktas nukentėjusiojo gimtadienio šventimas (2013-04-16 nukentėjusiam turėjo sueiti 39 metai, tad gimtadienis nebuvo jubiliejinis, kaip nurodė nukentėjusysis teisme). Tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo teiginius dėl atšauktos komandiruotės. Teismas taip pat sprendžia, kad nukentėjusiojo J. V. ir liudytojos A. J. teiginiai, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patiria liekamuosius reiškinius, tiesiogiai su tuo sietinus, o būtent knarkimą, taip pat nėra patvirtinti medicininiais duomenimis. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jis dirba, tad gauna pajamų. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, esamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimais, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, o būtent 800 € sumoje. Ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 86,78 Lt (atitinka 25,13 eurų) dydžio ieškinį turtinei žalai už nukentėjusiojo J. V. gydymą atlyginti (b.l. 21-25). Reiškiamo reikalavimo dydį pagrindžia pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Nukentėjusysis buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su nustatytais veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nukentėjusiojo gydymas buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas ir nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam kardomoji priemonė neskirta. Nėra pagrindo ją skirti ir iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti šešis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo taikymo laikotarpį mokytis, arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje; per pirmus tris šio laikotarpio mėnesius atlyginti J. V. padarytą turtinę žalą; per pirmus keturi šio laikotarpio mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Gyčio G. J. V. naudai 86,88 € turtinei žalai ir 800 € neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje J. V. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. G. Valstybinės ligonių kasos naudai 86,78 € turtinei žalai atlyginti.

G. G. kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.