Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 10N-23359616-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. P. surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-11-25, 23.40 val. Vilniuje, Rygos g. – Buivydiškių g. –Laisvės pr., vairuodamas automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) vyresniosios specialistės A. Š. 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-23359616-14 pripažinta, kad V. P. įvažiavo į sankryžą ir atlikinėjo kairįjį posūkį, kai jo važiavimo kryptimi užgeso papildoma šviesoforo sekcija, leidžianti atlikti kairiojo posūkio manevrą, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.11 punktą; jam pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą palaikė. Paaiškino, kad vakare, prieš vidurnaktį privažiavo Laisvės pr., Rygos ir Buivydiškių gatvių sankryžą, suko į kairę, kur yra papildoma žalia šviesoforo rodyklė. Prieš jį stovėjo du automobiliai. Jis persirikiavo į kitą eismo juostą. Minėti automobiliai pradėjo sukti, jis tikėjosi suspėti taip pat pasukti. Žalia rodyklė dega labai trumpai, gal dvi sekundes. Visi yra pripratę, kad leidžiamas šviesoforo signalas dega protingą laiko tarpą. Tikriausiai paskaičiuota, kad automobiliai dar važiuoja per mirksintį žalią šviesoforo signalą, gal tokiu būdu sumažinami transporto kamščiai. Mano, kad šiuo atveju įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, t.y. rodyklei į kairę. Tyrėja rodė vaizdo įrašą, kuris kelia abejonių. Mano, kad dėl to jo nereikia bausti. Be to, už šį abejotiną pažeidimą buvo paskirta maksimali bauda. Abejoja esąs kaltas padaręs pažeidimą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių (2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1223 red.).

Pagal Kelių eismo taisyklių 73.11 punktą raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui (2014-10-03 red.). Pareiškėjas nesutinka su nutarimu, nurodo manantis, kad įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui. Tačiau patikrinus byloje surinktus įrodymus tai nepasitvirtino.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. P., surašęs administracinį teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad kokį pažeidimą užfiksuoja, tai ir surašo tarnybiniame pranešime. Kiek prisimena, V. P. važiavo minivenu nuo Rygos gatvės link Laisvės prospektu. Pareigūnai važiavo link Viršuliškių į iškvietimą, stovėjo gretimoje sankryžoje, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Norėjo sukti link Viršuliškių. Gerai matė visus šviesoforo signalus, kadangi buvo vėlus paros laikas, mažai automobilių. Iš tos vietos, kur stovėjo pareigūnų automobilis, matosi visa sankryža. Parodė kolegai pareiškėjo automobilį ir pasakė, kad turbūt pravažiuos degant raudonam šviesoforo signalui, taip ir atsitiko. Žalias šviesoforo signalas pareiškėjui jau nedegė, kai jo automobilis pasuko ir pradėjo važiuoti link Pašilaičių. Kai žalia šviesoforo rodyklė užgeso, jis dar nebuvo kirtęs „stop“ linijos ir neturėjo teisės važiuoti. Jis privažiavo prie sankryžos ir, nei lėtindamas, nei greitindamas automobilio, pasuko, degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patrulių rinktinės patrulis A. R. taip pat parodė, kad automobilis Toyota pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Privažiavo ir gana greitai pravažiavo sankryžą. Kolega sakė „žiūrėk, važiuos per raudoną šviesą“, automobilis ir nuvažiavo. Matė viską gerai. Tuo metu pareigūnams užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jie lėtai pradėjo važiuoti. Jis pasimetė, nes jeigu būtų važiavęs greičiau, įvyktų susidūrimas.

Taigi, liudytojai patvirtino matę jų akivaizdoje padarytą teisės pažeidimą. Be to, jų parodymus patvirtina ir šviesoforų veikimo istorija (b.l. 13-16) bei signalinių grupių planas (b.l. 12), o taip pat ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas sankryžos vaizdo įrašas (b.l. 20), iš kurių akivaizdu, kad šviesoforai veikia sinchroniškai, kad pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą, kertant Stop liniją žalias šviesoforo signalas nedegė ir nemirksėjo, priešingai – jam degė draudžiamas, raudonas, šviesoforo signalas. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimus, ir paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis pažeidimo nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad institucija pagrįstai sprendė, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, ir pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį.

ATPK 30² straipsnio, reglamentuojančio baudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Be to, pagal šios straipsnio 3 dalį baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, kaip matyti iš paskirtos nuobaudos, jam paskirta maksimali už pažeidimą numatyta bauda. Tuo metu iš pažymos apie pareiškėjo baustumą matyti, kad pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo (b.l. 6-7), o nutarime nėra motyvuota, kodėl jam buvo skirta maksimali bauda, todėl skundas iš dalies tenkintinas, nutarimas keistinas dalyje dėl nuobaudos skyrimo ir V. P. skirtina bauda, atitinkanti sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkį – 150 Lt (43 €).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 10N-23359616-14 dalyje dėl baudos skyrimo ir paskirti V. P. 150 Lt (43 €) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.