Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civiline byla Nr. 2S-126-280/2011

teiseja Rima Šimbelyte Teisminio pr. Nr. 2-08-3-00695-2010-9

2011 m. sausio 6 d.

Panevežio apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Laimutes Sankauskaites,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakoves E. A. (P.) atskiraji skunda del Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 11 d. nutarciu civilineje byloje pagal ieškovo R. P. ieškini atsakovei E. A. (P.), tretieji asmenys L. P., S. P., išvada byloje teikiancios institucijos Panevežio rajono savivaldybes administracijos VTAS, Palangos m. savivaldybes administracijos VTAT, Šiauliu m. savivaldybes administracijos VTAS del bylos sustabdymo ir laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

2010 m. rugpjucio 11 d. nutartimi Panevežio miesto apylinkes teismas byla del neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovo R. P. ieškini atsakovei E. A. (P.), tretieji asmenys L. P., S. P., išvada byloje teikiancios institucijos Panevežio rajono savivaldybes administracijos VTAS, Palangos m. savivaldybes administracijos VTAT, Šiauliu m. savivaldybes administracijos VTAS sustabde iki bus išnagrineta E. A. (P.) baudžiamoji byla Palangos miesto apylinkes teisme pagal LR BK 140 str. 2d numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tyrimas atliekamas del faktu, jog 2010-01-19, apie 9 val., Palangos Medvalakio g. 5-48, E. P. savo namuose sumuše nepilnamete dukra S. P., suduodama ne mažiau 5 smugiu i galvos sriti, stumde ir tampe mergaite už plauku, 2009 m. birželio m., tikslus laikas nenustatytas, savo namuose E. P. naudojo smurta prieš mažamete dukra S. P., suduodama jai ranka i veido sriti nemažiau kaip 1 karta, del ko truko akies obuolio kraujagysle.

2010 m. rugpjucio 11 d. nutartimi Panevežio miesto apylinkes teismas nagrinejamojoje byloje taike laikinasias apsaugos priemones - nepilnametes S. P., laikinai, nuo 2010-08-11 iki teismo sprendimo priemimo dienos, gyvenamaja vieta nustate su jos tevu R. P. bei priteise iš E. A. (P.) laikina materialini išlaikyma dukrai S. P. po 300 mokamomis menesinemis periodinemis išmokomis nuo 2010-08-11 iki sprendimo priemimo, atsakoves E. A. (P.) prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo atmete. Teismas nurode, kad nuo 2010-01-20 atsakove dukrai išlaikymo neteikia, terorizuoja nepilnamete dukra S. P. telefonu, dukra motinos labai bijo, atsakove yra agresyvi, umaus budo, neprognozuojamo elgesio. Nurode, kad nuo 2010-01-20 nepilnamete S. P. gyvena kartu su tevu R. P.. Teigia, kad S. P. nori gyventi su savo tevu R. P. ir jo žmona L. P.. Kas antra savaitgali ieškovo namuose lankosi S. P. sesuo O. P.. O. P. su ju motina E. A. (P.) nebendrauja.

Tretysis asmuo L. P. apeliantes atskiruosius skundus prašo atmesti. Nurodo, kad 2010-01-23 S. P. atvyko gyventi i šeima, buvo išgasdinta, verke, prašesi, kad butu apginta nuo agresyvios motinos. Su mergaite gerai sutaria, tapo draugemis. Teigia, kad atsakove neskiria lešu S. išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrineti taikomos taisykles, reglamentuojancios procesa apeliacines instancijos teisme (CPK 338 str.).

Del civilines bylos sustabdymo

Civilines bylos sustabdymas – tai laikinas procesiniu veiksmu, kuriais siekiama byla išspresti iš esmes, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilines bylos sustabdymo rušis: privalomaji (CPK 163 str.) ir fakultatyvuji (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose istatymuose numatytu privalomojo bylos sustabdymo pagrindu, teismas byla sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsake nuomone šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomones turinio, nes teisma tai padaryti ipareigoja istatymas. Taciau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdus. Be to teismas neturi bylos sustabdymo pagrindu taikyti formaliai ir privalo rupintis greitu bylos išnagrinejimu, nesudaryti salygu bylos vilkinimui. Spresdamas del butinumo sustabdyti byla, teismas, visu pirma, privalo isitikinti, ar sudaranti pagrinda privalomam bylos sustabdymui aplinkybe tikrai egzistuoja, ar nera duomenu apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas byla sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos ji sudariusios aplinkybes. Pažymetina, kad net formaliai esant istatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausima spresti atsižvelgdamas i konkrecias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005-05-25 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

Nagrinejama byla pirmosios instancijos teismas sustabde, konstataves, jog nagrineti bylos negali, kadangi atsakoves atžvilgiu yra nagrinejama Palangos miesto apylinkes teisme byla del mažametes S. P. sužalojimo. Iš LITEKO duomenu bazes matyti, kad nuo 2010-03-30 Palangos miesto apylinkes teisme nagrinejama baudžiamoji byla. Atsakove E. P. nesutinka su teismo nutartimi del bylos sustabdymo, kadangi ji prieštarauja jos teisems bei interesams.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkta, teismas privalo sustabdyti byla, kai negalima nagrineti tos bylos tol, kol bus išspresta kita byla, nagrinejama civiline, baudžiamaja ar administracine tvarka. Negalimumas išnagrineti civiline byla kol bus išnagrineta kita byla paaiškinamas tuo, jog teismas pats konkrecioje byloje negali nustatyti faktu, kurie turi buti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrineti civiline byla, kol neišspresti su ja susije klausimai kitoje nagrinejamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas i konkrecias bylos aplinkybes. Teismu praktikoje pripažistama, jog sustabdyti byla nurodytu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinetu bylu yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai tures irodomaja, prejudicine ar privalomaja galia sustabdytai bylai. Tokiu atveju, sustabdžius byla, galima išvengti prieštaringu sprendimu tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujanciu asmenu, kitu proceso dalyviu ir teismo laiko ir lešu, operatyviau išnagrineti byla, nes nereikia tu paciu faktu nustatyti kelis kartus. Taigi butinuma sustabdyti byla, kol teisme bus išnagrineta kita byla, lemia tiek faktu prejudicine reikšme ir isiteisejusiu teismo sprendimu privalomumas, tiek kiti isiteisejusiu teismo sprendimu res judicata galios aspektai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas R. P. kreipesi i Panevežio miesto apylinkes teisma del neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnameciui vaikui priteisimo. Ieškovas ieškinyje nurode, kad atsakove E. P. netinkamai vykde motinos pareigas, su abiem dukromis buvo grubi, ciniška, pikta, nuolat priekaištaujanti. Prieš Saule naudojo fizini smurta, tuo pagrindu jai iškelta baudžiamoji byla. Atsakove nesutiko su ieškovo argumentais ir nurode, kad su dukra konfliktas kilo kitomis aplinkybemis, nurodo, kad ji pati prieš ja pavartojo smurta, sukandžiojo ranka (2t. b.l. 3-5, 105-107). Iš bylos medžiagos matyti, kad del atsakoves E. P. veiksmu Klaipedos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 dali, o 2010-03-30 byla Nr. 1-55-668/2010 perduota i Palangos miesto apylinkes teisma (II t. b.l. 91). Del to pirmosios instancijos teismas turejo pagrinda spresti, jog baudžiamojo proceso tvarka nustatyti irodomieji arba prejudiciniai faktai tures reikšmes nagrinejamai civilinei bylai ir padare pagrista išvada, jog yra pagrindas stabdyti civilines bylos nagrinejima. Taciau teiseju kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmes teisingai išsprendes kausima del bylos sustabdymo butinybes konkreciu atveju, suklydo del procesines teises normos taikymo. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog nagrinejama civiline byla buvo sustabdyta CPK 164 str. civilines bylos sustabdymo pagrindu. Teiseju kolegija pažymi, kad CPK 164 straipsnis teismui suteikia diskrecijos teise sustabdyti byla, o CPK 163 straipsnis numato privalomojo bylos sustabdymo atvejus. Kadangi priimant gincijama Panevežio miesto apylinkes teismo 2011-08-11 nutarti del bylos sustabdymo, E. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota nagrineti 2010-03-30 Palangos miesto apylinkes teismui, todel pirmosios instancijos teismas negaliojo bylos stabdyti CPK 164 straipsnio pagrindu. Taciau, pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, jog baudžiamoji byla ir nagrinejama civiline byla yra taip susije, kad yra pakankamas pagrindas sustabdyti pastarosios nagrinejima iki tol, kol bus išnagrineta baudžiamoji byla. Pirmosios instancijos teismas, nustates aplinkybes, tai yra faktini pagrinda, bylai sustabdyti, o nutarties priemimo metu baudžiamoji byla buvo jau perduota teismui, todel turejo remtis CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu teisiniu pagrindu, t.y. kai negalima nagrineti tos bylos tol, kol bus išspresta kita byla, nagrinejama baudžiamaja tvarka, o ne CPK 164 straipsniu.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingu aplinkybiu, kurios butu pagrindu skundžiamai teismo nutarciai panaikinti, apeliante iš esmes nenurode ir apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nenustate, todel nutartis iš esmes paliekama galioti nepakeista, paliekant civilines bylos sustabdyma kitu pagrindu – pagal CPK 163 straipsnio 3 punkta.

Del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio pirmaja dalimi, teismas dalyvaujanciu byloje ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemones, kuriu nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas, gali buti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, taciau ir tos, kurios numatytos kituose istatymuose. Vienas iš tokiu istatymu yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinuju apsaugos priemoniu institutas. Laikinosios apsaugos priemones gali buti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami gincai del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei laikino išlaikymo nepilnameciams vaikams (CK 3.65 str. 2d. 2p., 4p. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. istatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencija. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais istatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokiu vaika liecianciu veiksmu, nesvarbu, ar tai darytu valstybines ar privacios istaigos, užsiimancios socialiniu aprupinimu, teismai, administracijos ar istatymu leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašyma taikyti laikinasias apsaugos priemones ir nustatydamas šaliu nepilnametes dukros gyvenamaja vieta su tevu, skundžiamoje nutartyje padare pagrista išvada, kad iki teismo sprendimo priemimo tikslinga nustatyti gyvenamaja vieta su atsakovu, nes tai labiau atitiks vaiko interesus ginco sprendimo metu. Nesutikti su tokia teismo išvada teiseju kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp šaliu nutraukta 1999-11-17, santuokos metu gime dukte S. P., gim. 1996-03-11 (t.II b.l. 7-8). Po santuokos nutraukimo nepilnamete dukra liko gyventi su mama (civ. byl. 2-922-83/2006, b.l. 60). Iš pateiktu duomenu matyti, jog šaliu dukra iki 2009 m. pradžios gyveno pas savo motina. S. P. aukletoja S. B. patvirtino, kad mergaite su mama labai konfliktavo, ji važiavo del eilinio konflikto i namus, mergaite rado apsiverkusia ir labai išsigandusia (II t., b.l. 88). Palangos „Baltijos“ pagrindines mokyklos direktorius A. K. nurode, kad mergaite apsilankiusi pas psichologe papasakojo apie patirta smurta šeimoje (II t. b.l. 87). Palangos miesto savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos tarnyba nurode, kad E. P. turi rimtu sveiktos problemu, emociju ir elgesio sutrikimu ir mano, kad E. P. turetu buti atskirta nuo mergaites, o nustacius nepilnametes gyvenamaja vieta su R. P. tai geriausiai atitiktu vaiko interesus (II t. b.l. 90). Panevežio rajono savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos tarnyba nurode, kad S. P. apsisprendimui gyventi kartu su tevu R. P. pritaria (II t. b.l. 79). 2010 m. sausio 19 d. atsakoves atžvilgiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, kuris baigtas ir byla perduota i Palangos miesto apylinkes teisma. Tyrimo metu nustatyta, kad E. P. sistemingai muša savo mažamete dukra S. P., naudoja emocini smurta prieš ja. 2010-01-19 apie 9 val. 58 min. mergaite telefonu pati iškviete policija ir atsisake toliau gyventi su savo motina. Policija ja pristate i vaiko teisiu apsaugos tarnyba (II t. b.l. 91). Vadovaujantis 2010 m. sausio 19 d. savivaldybes vaiko teisiu apsaugos sprendimu Nr. 4 del vaiko laikino paemimo ir 2010 m. sausio 19 d. aktu Nr. 5, S. P. laikinai buvo apgyvendinta lopšelyje-darželyje „Ažuoliukas“ socialines globos skyriuje (b.l.11-12). Vaiko teisiu apsaugos tarnyba apie tas aplinkybes 2010 m. sausio 19 d. informavo R. P. (II t. b.l. 10). Ieškovo teigimu, jis nedelsiant nuvyko i Palanga ir nuo 2010-01-23 dukra apsigyveno jo namuose. Ieškovas pateike teismui duomenis, jog 2010-01-29 sudaryta sutartis Nr. 1036 su Panevežio „Sauletekio“ vid. mokykla del S. P. priemimo i mokykla (II t. b.l. 22). Teiseju kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobudžio ir taikomas kaip apsaugos priemone iki teismas išnagrines byla iš esmes, butina ivertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priemimo metu, tinkamuma jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuota sprendima, ar vaikui iprastos aplinkos keitimas yra butinas ir neišvengiamas.

Teiseju kolegija atkreipia demesi, jog mergaite jau beveik metai gyvena su tevu, lanko mokykla, kaip pati nurode pirmosios instancijos teismo posedžio metu, adaptavosi mokykloje, S. P. išreiške nora gyventi su ieškovu. Iš ieškovo R. P., treciojo asmens L. P. bei S. P. paaiškinimu nustatyta, jog mergaite nuo 2010 m. sausio 23 d. gyvena pas ieškova adresu: SB „Lakštingala“, sklypo Nr. 111, Šešku km., Panevežio raj. Šiuo metu lanko mokykla Panevežyje. Dabartine ieškovo sutuoktine su jo dukra puikiai sutaria, paaugle puikiai adaptavosi ieškovo namu aplinkoje. Ieškovo nurodytu aplinkybiu apeliante nepaneige ir nepateike teismui irodymu paneigianciu nurodytus ieškovo teiginius. Nagrinejamu atveju laikinosios apsaugos priemones taikymas yra sietinas su siekimu išvengti vaikui iprastos gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir susiformavusiu socialiniu ryšiu išsaugojimu. Be to, šiuo metu, kai nepilnamete jau metus lanko mokykla Panevežyje, jos gyvenamosios vietos pakeitimas (pas mociute Šiauliuose), butu ne tik netikslingas, taciau gali padaryti didele žala nepilnametes interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams.

Teismas šioje proceso stadijoje neturi duomenu, kuriu pagrindu butu galima manyti, jog iki bylos išnagrinejimo šaliu dukters gyvenimas su tevu galetu pakenkti vaiko ir jo motinos interesams, juolab, kad pati dukra išreiške nora gyventi su tevu (pas ieškova gyvena jau beveik metai), lanko mokykla Panevežyje. Taip pat atmestini apeliantes argumentai, jog ieškovas R. P. negales užtikrinti Saulei tinkamas gyvenimo ir vystimosi salygas. Iš teismui pateiktu dokumentu matyti, kad ieškovo pajamos yra pakankamos užtikrinti vaiko poreikius, nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto, transporto priemone. Byloje taip pat nera duomenu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones daro vaikui socialine, psichologine žala ar kelia emocinius išgyvenimus. Apeliantes teiginiai, jog ieškovas daro neigiama poveiki dukrai, kadangi mergaite nuteikineja prieš atsakove, yra grindžiami vien pacios atsakoves paaiškinimais.

Teismas, priimdamas procesinius sprendimus šeimos bylose, visu pirma vadovaujasi prioritetiniu vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.196 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol bus išnagrineta byla, teismas nutartimi gali ipareigoti moketi laikina išlaikyma nepilnameciams vaikams.

Šeimos bylose taikomas laikinasias apsaugos priemones ir šiu priemoniu taikymo pagrindus numato CK 3.65 straipsnis. Pagal šia istatymo norma teismas, atsižvelgdamas i vaiku interesus, i tai, kad vaikams butu užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinasias apsaugos priemones, iš ju ir laikina išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisima, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaiku išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius maistui aprangai, bustui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kulturiniam ir kitokiam ugdymui. Pirmosios instancijos teismas, spresdamas laikino išlaikymo priteisimo iš ieškoves E. P. jos nepilnametei dukrai S. P. klausima, ivertines ta aplinkybe, kad E. P. neteikia išlaikymo savo dukrai, dare pagrista išvada, jog siekiant apsaugoti nepilnamecio vaiko interesus, jos teise gauti nuolatini, reikiamo dydžio ir formos išlaikyma civilines bylos nagrinejimo teisme metu, butina taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laikinaja apsaugos priemone – laikino išlaikymo nepilnametei S. P. priteisima. Priteistas laikinas išlaikymas 300 Lt iš atsakoves nera per didelis, taip pat jis yra pakankamas laikinai užtikrinti butinus šaliu nepilnametes dukros, gyvenancios kartu su ieškovu, salygas vystymuisi. Pirmosios instancijos teismas pagristai bylos nagrinejimo laikotarpiu taike laikinasias apsaugos priemones ir priteise šaliu nepilnametei dukrai laikina išlaikyma. Teismo priteista suma nera didele, o siekiant užtikrinti prioritetinius vaiko interesus, vaikui yra butinas bent minimalus išlaikymas. Išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas, o pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus turi abu tevai (CK 3.192 straipsnis 1 dalis, 2 dalis).

Teiseju kolegija, ivertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateikta medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamos nutartys yra teisetos ir pagristos, todel paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu 1 punktu teiseju kolegija,

nutaria:

Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 11 d. nutarti del bylos sustabdymo bei 2010 m. rugpjucio 11 d. nutarti del laikinuju apsaugos priemoniu pakeitimo palikti nepakeistas.