Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 - 4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 3 dalis butų ir kitų patalpų savininkams nustato pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius, prižiūrėdamas bendrą daiktą, atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, organizuoja šių objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis, tiekiančiomis šilumą, elektros energiją, dujas, atliekančiomis remonto darbus ar teikiančiomis kitokias paslaugas, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Administratorius, atlikdamas bendro daikto administravimo veiksmus, teikia paslaugas jo savininkams, nes daikto nereikia prižiūrėti kiekvienam bendraturčiui.

Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo administravimo tvarką nustato ir apibrėžia teisės aktai. CK įtvirtina, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vadovaujantis 2014 m. liepos 10 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-580 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“, UAB „Kretingos būstas“ buvo paskirta gyvenamųjų namų, butų, kitų patalpų, įtrauktų į administruojamų objektų sąrašą, patvirtintą minėtu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, administratoriumi. Ieškovės administravimo ir komunalinių bei techninės eksploatacijos priežiūros paslaugų teikimo objektų sąraše yra nurodytas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Kretingos rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. T2-51 yra nustatyti maksimalių bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifų koeficientai, kuriais vadovaujantis apskaičiuojami administravimo mokesčiai.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad UAB „Kretingos būstas“ teisėtai ir pagrįstai teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausantis butas, todėl atsakovė, nepriklausomai nuo to, kad nėra sudariusi paslaugų teikimo sutarties su ieškove, privalo už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei kiekvieną mėnesį teikia sąskaitas už suteiktas paslaugas su informacija apie priskaičiuotus mokesčius už atskiras paslaugas, tarifus, skolos likutį, atliktus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Teismui pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas ir apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. patvirtina, kad atsakovė už suteiktas paslaugas iš dalies yra atsiskaičiusi. Likusi atsakovės už suteiktas paslaugas nesumokėta suma sudaro 482,55 Eur. Ši suma susideda iš 463,09 Eur atliktų remonto darbų kainos ir 19,46 Eur skolos už suteiktas administravimo paslaugas likučio.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys ir Statinio apžiūros akte Nr. PM/KB-17/08/08-3NA užfiksuota, kad rūsio perdangos medinės sijos stipriai pažeistos puvėsio, sijų galai prie mūrinės sienos stipriai išpuvę, sumažėjęs sijų diametras, sumažėjęs sijų projektinis stiprumas. Statinio apžiūros akte konstatuota, kad yra avarinės būklės požymių ir rekomenduojami darbai defektams pašalinti - pakeisti puvėsio pažeistas medines sijas naujomis (8 vnt.).

Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų susirinkimo 2017 m. rugpjūčio 2 d. protokolo Nr. EK4-17 duomenimis 17.15 val. įvyko susirinkimas, kurio metu dėl medinės perdengimo sijų avarinės būklės buvo nutarta organizuoti remonto darbų pirkimą konkurso būdu. Nors atsakovė nurodė, jog protokole nurodyti asmenys, kurie negalėjo dalyvauti susirinkime, taip pat į sąrašą nebuvo įtraukta ji ir dar vienas bendrasavininkis, minėtas dokumentas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir nėra ginčijamas šioje byloje. Teismas pažymi, kad patalpų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir apskųsti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė į teismą dėl namo savininkų sprendimo, kurio pagrindu buvo atlikti remonto darbai, pripažinimo negaliojančiu nesikreipė, todėl priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė viešai spaudoje paskelbė konkursą dėl rangovo parinkimo ir rangovas UAB „Pastatų meistrai“ 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė pasiūlymą dėl remonto darbų atlikimo. 2017 m. rugsėjo 15 tarp administratoriaus „Kretingos būstas“ ir UAB „Pastatų meistrai“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. Vll-24/1. Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad pasiūlyta preliminari remonto darbų ir medžiagų kaina buvo 6807,86 Eur. 2017 m. spalio 20 d. skelbimu daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo informuoti apie tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. vyks medinių sijų pakeitimo remonto darbai. 2017 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas Nr. 17-12-0062 patvirtina, kad atlikta darbų už 3906,96 Eur. 2017 m. lapkričio 6 d. užsakymo ir darbų priėmimo kortelė Nr. 17-12-0062 patvirtina, kad UAB „Pastatų meistrai“ darbus pridavė, o UAB „Kretingos būstas“ darbus priėmė. PVM sąskaitos-faktūros Nr. PM1408 su detalizacija duomenimis pagal aktą Nr.17-12-0062 atliktų statybos remonto darbų suma sudaro 3906,96 Eur.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo negyvenamosios patalpos - rūsio patalpų bendrasavininke, tačiau nesinaudojanti šiomis patalpomis, turi proporcingai savo daliai apmokėti už šiose patalpose esančių perdangos medinių sijų pakeitimo darbus.

CK nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga ( CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja aukščiau pateiktą CK nuostatą, nurodant, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtini 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado] konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir remonto išlaidas kyla nepriklausomai nuo to, kurioje namo dalyje šie nuosavybės objektai yra, ir ar konkretus savininkas tiesiogiai jais naudojasi. Ši taisyklė išvestina iš CK nuostatų ir patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui, bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2016).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikytina, jog nepriklausomai nuo to, ar rūsio patalpomis naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, rūsys priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Taigi ir nagrinėjamu atveju, atsakovė, būdama rūsio bendrasavininke, nepriklausomai nuo to, kad rūsio patalpomis nesinaudoja ir yra leidusi jomis naudotis trečiajam asmeniui, turi pareigą proporcingai jos turimai daliai atlyginti šio objekto remonto išlaidas.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą, kaip minėta, grindžiamos proporcingumo principu - buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui ( CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudingu plotu. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.82 straipsnio 7 dalį (tuometinę 5 dalį) yra nurodžiusi, jog atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 419,73 kv.m., naudingas plotas 220,41 kv., pusrūsių plotas 63,96 kv.m. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apmokestinamą bendrą butų ir kitų patalpų plotą sudaro 341,77 kv. m. Galutinė atliktų darbų kaina sudarė 3906,96 Eur su PVM. Atliktų darbų kainą padalijus iš visų apmokestintų bendro butų/patalpų ploto gauname 11,4315 - 1 kv. m. tenkančią remonto kainą (3906,96:341,77=11,4315). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 40,51 kv. m. Sudauginus gautą 1 kv. m. atliktų remonto darbų kainą su atsakovės buto plotu gauname 463,09 Eur ( 11,4315 x 40,51 = 463,09 Eur). Ieškovės paskaičiavimu atsakovei už atliktus darbus priskaičiuota suma sudaro 463,09 Eur su PVM. Teismo suskaičiuota suma sutampa su ieškovės paskaičiuota atsakovei tenkančia remonto išlaidų suma, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės paskaičiuota suma yra proporcinga atsakovei priklausančiai bendrosios nuosavybės daliai, yra pagrįsta ir teisinga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.2. punkte nustatyta, kad už namo techninę priežiūrą mokama pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis nuostatų (toliau - Nuostatai) 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika. Nuostatai įtvirtina, kad administratorius apskaičiuoja IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už suteiktas paslaugas ir nuostatų 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims (4.10. punktas).

Ieškovės pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose už paslaugas nurodyta, kad 2017 m. gruodžio mėn. pradžiai atsakovės skolos likutis sudarė 10,60 Eur, per gruodžio mėnesį už ieškovės suteiktas paslaugas buvo priskaičiuota 468,39 Eur ( 463,09 Eur už atliktus remonto darbus ir 5,30 Eur už administravimo paslaugas), atsakovė sumokėjo 5,30 Eur, todėl skolos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 473,69 Eur (10,60 Eur + 463,09 Eur + 5,30 Eur - 5,30 Eur = 473,69 Eur). Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovei priskaičiuota mokėtina suma sudarė 516,09 Eur (473,69 skolos likutis + 42,40 Eur už administravimo paslaugas). Atsakovė per šį laikotarpį sumokėjo ieškovei 37,10 Eur, todėl skolos likutis 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė 478,99 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovei priskaičiuota mokėtina suma sudarė 533,37 Eur (478,99 Eur skolos likutis + 54,38 Eur už administravimo paslaugas). Atsakovė per šį laikotarpį sumokėjo ieškovei 50,77 Eur, todėl skolos likutis 2019 m. kovo 1 d. sudarė 482,60 Eur (463,09 Eur už atliktus remonto darbus + 19,51 Eur už administravimo paslaugas).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės atsakovei priskaičiuotus mokesčius bei atsakovės pateiktus dokumentus apie atliktus mokėjimus, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas yra apskaičiuotas teisingai ir pagrįstai, todėl yra pagrindas ieškovės prašomą 482,55 Eur skolos sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.

Atsakovei delsiant atsiskaityti su ieškove, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 93 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Kretingos būstas”, į. k. 300531826:

­­- 482,55 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 55 ct) skolos;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. birželio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.