Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016m. sausio 27 d. nutarimu L. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje straipsnyje ir nubaustas 175 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. L. A. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d., 13.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido ja važiuojančio automobilio, sudarydamas kliūtį ir taip priversdamas šio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti vengiant susidūrimo, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KRET) 4, 5, 8, 9 punktų ir 1 priedo II skyriaus Nr. 203 reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. L. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl įrodymų vertinimo.

6. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų ir betarpiškai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama L. A. kaltei padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagrįsti. Apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, nutartyje nuosekliai išdėstė byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, savo išvadas argumentuotai pagrindė. Su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Vien tai, kad apelianto netenkina teismo priimtas sprendimas ir jis kitaip vertina surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas įrodymus vertino netinkamai, dėl to padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias, taigi ir neteisingas, išvadas. Priešingai, negu teigia apeliantas, teismas, spręsdamas dėl jo kaltės padarius pažeidimą, rėmėsi ne tik vaizdo registratoriumi fiksuotais duomenimis (vaizdo įrašu), bet ir kitais duomenimis, pripažintais įrodymais: liudytojų D. P., A. M. parodymais, institucijos, priėmusios nutarimą, įgalioto atstovės J. Ž. paaiškinimais, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo aplinkybes, L. A. padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai ir įrodytas. Apeliantas, nors ir nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, skunde nenurodo jokių reikšmingų argumentų ar faktinių aplinkybių, kodėl teismo išvados turėtų būti laikomos neteisingomis, neatitinkančiomis byloje nustatytų aplinkybių. Vertinant apelianto skundo apygardos teismui motyvus pastebėtina, kad skundo motyvai iš esmės yra analogiški motyvams, nurodytiems skunde apylinkės teismui. Dėl jų skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakyta. Skundo teiginiai teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Dėl pažeidimo kvalifikavimo.

7. Apeliaciniame skunde L. A. tvirtina, kad jo padarytas pažeidimas neteisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Su tokiu apelianto vertinimu nesutiktina. Abejonės dėl pažeidimo kvalifikavimo buvo keliamos ir nagrinėjant L. A. skundą apylinkės teisme, dėl L. A. veiksmų atitikimo pavojingo vairavimo sudėčiai nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakyta. Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad pavojingas vairavimas (ATPK 124² straipsnio 1 dalis) ir chuliganiškas vairavimas (ATPK 124² straipsnio 2 dalis) savo esme nėra tapatūs pažeidimai, todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo nustatytos chuliganiškos paskatos, dėl to jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Apelianto teiginių dėl chuliganiškų paskatų, kaip būtinojo pažeidimo sudėties požymio, teisingumo nepatvirtina ir jo skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartis Nr. N444-1242/2010). Minimoje nutartyje teismas pasisakė dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių, tačiau šis pažeidimas L. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo inkriminuotas ir dėl jo padarymo jis nebuvo pripažintas kaltu. Kaip teisingai nustatyta apylinkės teismo nutartyje, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčios forma, tiek dėl neatsargumo, o chuliganiškos paskatos nėra šio pažeidimo sudėties požymis. Šiuo atveju nustatyta, kad L. A., staigiai išvažiuodamas iš šalutinio kelio neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, dėl jo veiksmų – staigaus išvažiavimo iš šalutinio kelio – pagrindiniu keliu važiavęs D. P. buvo priverstas staigiai stabdyti, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas kaip pavojingas vairavimas.

7.1. Nepagrįstu laikytinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvus vertinimas, kad jo pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Šiame straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta už vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimą geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimą automagistralėse. Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teigti, kad L. A. veiksmai turėtų būti vertinami kaip vairuotojų reikalavimo duoti kelią nevykdymas, kaip skunde tvirtina apeliantas, nėra pagrindo. L. A. veiksmai – staigus išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią – sukėlė pavojingą situaciją, t. y. pagrindiniu keliu važiavęs vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir šios aplinkybės sudaro pagrindą L. A. veiksmus kvalifikuoti kaip pavojingą vairavimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Aptariamų aplinkybių kontekste nepagrįstu laikytinas ir apelianto skundo teiginys, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog D. P. staigiai stabdė, nes, pasak apelianto, šią aplinkybę gali nustatyti tik specialistas. Nagrinėjamoje byloje staigaus stabdymo faktas nustatytas paties D. P. paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir vaizdo registratoriumi užfiksuotos aplinkybės. Šių įrodymų šaltinių patikimumu teismas neturėjo pagrindo abejoti ir savo išvadas dėl staigaus stabdymo jais grindė pagrįstai.

Dėl kitų skundo argumentų.

9. L. A. skunde taip pat kritikuoja vaizdo registratoriumi fiksuotų duomenų, kaip įrodymų, patikimumą ir leistinumą, mano, kad šiuos duomenis perdavus policijai buvo pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad L. A. kaltė padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą šioje byloje buvo įrodinėjama ne tik vaizdo registratoriumi filmuota medžiaga, bet ir iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis, kurie filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes tik patvirtino. Teismų praktikoje vaizdo registratoriumi užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl pažeidimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo registratoriumi fiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad šiuo atveju galimai pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Apylinkės teismas teisingai nutartyje nurodė, kad vaizdo registratoriumi filmuota medžiaga buvo perduota policijos pareigūnams, duomenų, kad ši medžiaga būtų paskelbta viešoje erdvėje, nėra, todėl manyti, kad L. A., kaip asmens, teisės buvo pažeistos, nėra pagrindo.

10. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra teisėta ir pagrįsta, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nenustatyta. Tenkinti L. A. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti ar ją keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.