- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-477-443/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- Stasiui B, S. B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Laurynas Jokšas, Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. B. pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje esant A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniams.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis su A. L. dar 1996 m. gruodžio mėnesį žodžiu susitarė, jog pareiškėjas iš A. L. nori įsigyti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – sklypai). Tie sklypai tuo metu buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šalys, žinodamos, jog žemės sklypų pirkimo pirmumo teisė priklausė A. L., susitarė, jog pareiškėjas sumokės už A. L. perkamus sklypus, o vėliau ji juos perleis pareiškėjui. To pasėkoje, 1996 m. gruodžio mėnesį A. L. kreipėsi dėl šių 2 ha žemės sklypų pirkimo, buvo pasirašytas mokėjimo pranešimas, kur nurodyta, jog A. L. perka 2 ha žemės sklypus už 85,64 litus Valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pranešime nurodyta, kad ši suma 1997 m. sausio 7 d. nurašyta nuo Lietuvos Taupomojo banko sąskaitų, kurių Nr. I-741 ir I-553. Iš prie pareiškimo pridedamų dokumentų matyti, jog šią sumą iš nurodytų sąskaitų, sumokėjo S. B. B. ir E. J. B. (t. y. pareiškėjas ir jo sutuoktinė). Be to, nors banko mokėjimo dokumentuose ir nurodyta A. L., kaip mokėtojos pavardė, tačiau matyti, jog ant šių kvitų yra pareiškėjo parašai. Įvykdžius pradinius susitarimo etapus, pareiškėjas ėmė naudotis šiais žemės sklypais, juos prižiūrėti ir tvarkyti kaip savo, o A. L. įsipareigojo baigti tvarkyti žemės įsigijimo dokumentus. Tačiau pablogėjus A. L. sveikatai, pastaroji sudarė notarinį įgaliojimą E. Š., įgaliojant ją parduoti A. L. priklausančius žemės sklypus, esančius J. k. Įgaliojimas galiojo iki 2005 m. spalio 9 d. Iš teismui pateikiamų dokumentų matyti, jog žemės sklypo pirkimo sutartis A. L. vardu buvo sudaryta 2005 m. birželio 13 d. Sutartyje matyti, jog už žemės sklypą buvo sumokėta 85,64 litų Valstybės vienkartinėmis išmokomis, t. y. ta pati suma, kurią dar 1997 m. sausio 7 d. sumokėjo pareiškėjas ir jo žmona. Ši pirkimo sutartis buvo sudaryta būtent dėl žemės sklypų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėjas taip ir naudojosi šiais žemės sklypais, nes su A. L. buvo susitarę, jog po žemės sklypų įsigijimo pastaroji juos perleis pareiškėjo nuosavybėn. Tačiau dar pablogėjus sveikatai, A. L. išvyko gyventi pas dukrą Vilnių ir Šakių rajone būdavo retai. Kadangi A. L. ir pareiškėjo santykiai buvo geri, jie pasitikėjo vienas kitu, pareiškėjas laukė, kada A. L. pagerės sveikata ir ji pati galės perleisti nuosavybės teises pareiškėjui, kadangi jos suteiktas įgaliojimas E. Š. jau buvo netekęs galios. Po A. L. išvykimo pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į A. L. artimuosius, pasiteiraudamas kaip jos sveikata, kaip dėl žemės sklypų nuosavybės perleidimo jam? Pareiškėjui buvo atsakyta, kad jei kas pasikeis, jis bus informuotas. Pareiškėjas, pasitikėdamas A. L. ir jos artimųjų sąžiningumu, nebetrukdė jų ir laukė kada jis bus informuotas. Vykdydamas savo, kaip žemės sklypų naudotojo ir valdytojo pareigas ir teises, pareiškėjas naudojosi šiais žemės sklypais, investavo į juos, gerino jų būklę, taip pat deklaravo juos savo, kaip naudotojo vardu. 2019 m. rugpjūčio pradžioje pareiškėjas gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog A. L. mirė dar (duomenys neskelbtini), o minėti žemės sklypai jau priklauso A. M., ir reikalauja, jog pareiškėjas jai atlygintų už šių sklypų naudojimąsi nuo 2007 m. kovo 26 d. Pareiškėjas tik šiuo pranešimu sužinojo apie A. L. mirtį, kadangi kiekvienais metais deklaruojant šiuos žemės sklypus matė, jog savininkė vis dar A. L.. Susisiekus su A. L. artimaisiais, pastarieji viską patvirtino ir atsiprašė, jog pamiršo pranešti, o palikimą priėmė nesenai kitas asmuo. Be to, iš prie pranešimo pridėtų VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašų buvo matyti, kad žemės sklypai A. M. 2019 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1882 pagrindu nuo 2019 m. gegužės 13 d. priklauso A. M.. Pareiškėjas susisiekęs su šio asmens atstovu aiškinosi susidariusią situaciją, jog su mirusiąja buvo kitoks susitarimas, jog jis turi tą įrodančius dokumentus, tačiau nebuvo išgirstas. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus pranešimus dėl parduodamų žemės ūkio paskirties sklypų. Pranešimuose nurodyta, jog savininkė A. M. parduoda du žemės ūkio paskirties sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tuos sklypus, kuriais visą laiką nuo 1997 m. naudojosi pareiškėjas, o kadangi pareiškėjas yra gretimų sklypų savininkas, jam suteikiama pirmumo teisė šiuos parduodamus sklypus įsigyti už nurodytą kainą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturėjo galimybės po A. L. mirties laiku paviešinti kreditoriaus reikalavimų mirusiosios įpėdiniams, o apie jos mirtį sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kreipiasi į teismą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini), taigi nagrinėjamu atveju yra suėjęs ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos ir kuris susėjo 2010 m. kovo 26 d. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo ir atsisakyti atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas nurodo, kad neturėjo galimybės po A. L. mirties laiku paviešinti kreditoriaus reikalavimų mirusiosios įpėdiniams, nes apie jos mirtį sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai. Remiantis vien pareiškėjo nurodyta informacija galima kategoriškai teigti, kad nagrinėjamu atveju jis nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsargiai, taigi būtent jam turi tekti jo elgesio rizika ir pasekmės. Pareiškime nurodoma, kad tarp pareiškėjo ir A. L. buvo koks tai žodinis susitarimas, liečiantis žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas pripažįsta, kad jokių notariškai patvirtintų susitarimų tarp jo ir A. L. nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad notarinis įgaliojimas, pagal kurį E. Š. galėjo disponuoti A. L. priklausančiais žemės sklypais, galiojo iki 2005 m. spalio 9 d. Taigi, pareiškėjas iš esmės patvirtina, kad jis jau kuris laikas (dar iki A. L. mirties) žemės sklypais naudojosi be jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Pareiškėjo teiginiai ir paraiškos Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie žemės ministerijos patvirtina, kad jis yra ūkininkas, žemės ūkio veikla užsiima profesionaliai. Teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, kad ūkininkui, kaip verslininkui, taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Jei jis nebūna pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika; ūkininkas yra verslininkas, todėl jam keliami aukštesni nei vidutiniai apdairumo bei rūpestingumo standartai. Jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali būti laikomas vartotoju; ūkininkas, prilyginamas verslininkui, todėl jam yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai kaip ir juridiniam asmeniui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kolūkio laikais jis dirbo tą žemę. Jam pasiūlė tą žemę išpirkti kito vardu ir jie su žmona investiciniais čekiais išpirko tą žemę. A. L. pasiūlė ir sakė, kad nesinaudos ta žeme. Jis pražiopsojo tą terminą. Jo žmona atgulė ant patalo. Jis 12 metų naudojosi ta žeme. Ta investiciniais čekiais sumokėta suma dauginasi iš 25. Rašytinių susitarimų nebuvo. Jis pirko žemę iš valstybės A. L. vardu. Jam žinomas faktas, kad A. L. nusipirko ginčo sklypus. Jis ūkininkauja ir bendrai tą lauką deklaruoja. A. L. sklypai įeina į visą masyvą. Jis, teikdamas paraišką, gauna paramą. Kas dirba žemę, tas gali deklaruoti. Niekas nereikalavo tų dokumentų. Daug kas taip sutaria. Įgaliojimas pasibaigė 2005 m. Pasibaigus įgaliojimui su A. L. nebendravo. Ji susirgo, sesuo į Vilnių išsivežė. Po to susirgo pareiškėjo žmona, kuri ant patalo 17 metų gulėjo. Jis ūkininkauja nuo kolūkių pasibaigimo. Jo ūkis yra įregistruotas nuo pat pradžių, panašiai prieš 25 metus. Jis dirba beveik 30 ha, turi apie 10 žemės sklypų. Žino, kad norint žemę nusipirkti, reikia eiti pas notarą. 2005 m. pasibaigė įgaliojimas, kurio pagrindu jis naudojosi ta žeme. Jam ne žemė rūpėjo, jam žmonos sveikata rūpėjo. Jis įsivaizdavo, kad jis išsipirko. Būtų ta žemė valstybei grįžusi. Su žmona daug problemų buvo. Įgaliojimas buvo pasirašytas. Klaida padaryta, kad nesirūpino tais reikalais, nes turėjo žmoną „ant patalo“ – tinkamai susitvarkyti sutrukdė žmonos liga. Pareiškėjas galvoja, kad jo žemė yra išpirkta du kartus, tai kodėl jis turi tartis. 2005 m. iš valstybės žemė pirko jis, A. L. vardu. A. L. yra savininkė tos žemės. A. M. pranešimas turėjo įtakos šio pareiškėjo pareiškimo teisme atsiradimui (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 50 sek. – 15 min. 50 sek.; 18 min. 44 sek.–30 min. 44 sek.; 35 min. 13 sek.– 46 min. 19 sek.).
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Jokšas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar 1996 m. gruodžio mėnesį buvo žodiniu susitarimu susitarta, kad pareiškėjas sumokės investiciniais čekiais už A. L. vardu perkamus žemės sklypus. Byloje yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Įmokos buvo padarytos už 85,64 litus valstybės vienkartinėmis išmokomis. Paskui buvo toks susitarimas, kad jis naudosis žemės sklypais ir juos prižiūrės, o A. L. vėliau tuos sklypus parduos pareiškėjui. A. L. sveikatos būklė buvo sunki, ji sirgo onkologine liga, todėl buvo surašytas įgaliojimas E. Š. Dėl sunkios sveikatos A. L. išvyko į Vilnių ir tas sandoris neįvyko. Pareiškėjas nežinojo, kad A. L. yra mirusi, todėl ir toliau valdė tuos sklypus. Kelis kartus su A. L. namuose gyvenančia L. D. bandė kalbėti, klausė kaip Lukoševičienės sveikata, kada galės tuos sandorius daryti, tačiau ji tokios informacijos neteikė. 2019 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas gavo pranešimą, kad neteisėtai valdo tuos sklypus, o vėliau gavo pranešimą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kuriuo buvo siūloma tuos žemės sklypus išsipirkti, kuriuos jau iš esmės buvo išsipirkęs 1995 m. Todėl kreipėsi į teismą atnaujinti įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti A. L. turto įpėdiniams. Rašytine forma neturi susitarimų, todėl ir prašo remtis liudytojų parodymais. Dalis lėšų pagal pridėtus mokėjimo pranešimus yra sumokėta pareiškėjo ir jos sutuoktinės. Žemės pirkimo–pardavimo sandoris nėra niekinis sandoris. Jokių kitų rašytinių dokumentų, kas liečia šituos sklypus, nebuvo. Jiems reikia įrodyti aplinkybes, kodėl tas terminas praleistas. Pareiškime buvo nurodyta, kodėl pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo užbaigtas ir dėl ko pareiškėjas nesikreipė. Preiškėjas nežinojo, kad Lukoševičienė mirusi, todėl jiems yra tikslinga apsiklausti liudytojus. Žodinio susitarimo pagrindu pareiškėjas tą žemę valdė. Jie mato, kad asmeninė nuosavybė buvo įgyta pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kol nėra pateikti dokumentai, kurių prašė parengiamojo posėdžio metu negalima užfiksuoti datos nuo kada būtų skaičiuojamas naikinamasi terminas. Tenkinus prašymą atnaujinti terminą, pareiškėjas įgytų teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą paveldėtojams. Iš esmės byloje yra pateikti duomenys, kad už šiuos sklypus yra įmokėta suma (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 36 sek. – 19 min. 25 sek.; 30 min. 41 sek.–35 min. 14 sek.; 1 val. 2 min. 23 sek.– 1 val. 6 min. 15 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens A. M. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis teismo posėdžio metu paaiškino, kad pozicija yra pakankamai detaliai išdėstyta atsiliepime. Laikosi tos pačios pozicijos. Mano, kad prašymas yra nepagrįstas. Atnaujinti praleistą terminą galima esant tam tikroms aplinkybėms. Pareiškėjas jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą, pareiškėjas neįvardino. Akivaizdu, kad buvo nepateisinamas aplaidumas. Materialusis reikalavimas nėra pareikštas. Po advokato rašto, buvo susitikę su pareiškėju, pareiškėjas buvo atvykęs į kontorą. Jo klientė nusprendė parduoti žemės sklypus ir pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą. Pareiškėjas iš rašto suprato, kad bus prašoma susimokėti nuomos mokestį. 2005 m. birželio 13 d. Žemės pirkimo– pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemę iš valstybės nusipirko A. L. Faktas toks, kad joks ieškinys dėl sandorio nuginčijimo nėra pareikštas. Akivaizdu, kad praėję visi terminai, tai jisai ir nebus pareikštas. Nėra aktualu kas kiek sumokėjo, kaimynas kaimyną paremia, skolina, atiduoda. Mano, kad šiuo atveju tai nėra svarbu. Nekilnojamojo turto banko išrašas nepalieka jokių abejonių: žemės sklypai iki 2005 m. liepos 7 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, nuo 2005 m. liepos 7 d. žemės sklypų nuosavybė buvo A. L., nuo 2019 m. gegužės 13 d. nuosavybė –pagal paveldėjimo teisės liudijimą A. M. 2019 m. gegužės 13 d. jo klientė gauna paveldėjimo teisės liudijimą, o pareiškėjas 2019 m. liepos 26 d. gauna tą raštą ir po to viskas pajudėjo. Iš nekilnojamojo turto banko išrašo matyti, kad jokių reikšmingų juridinių faktų nėra, jokių susitarimų nėra, todėl konstatuotina, kad nieko teisiškai reikšmingo šitų sklypų klausimu neįvyko. Turime situaciją, kad pareiškėjas gavęs dokumentą iš kurio suvokė, kad greičiausiai bus reiškiamos pretenzijos už naudojimąsi sklypais 12 metų, ėmėsi teisinių veiksmų, kurie nėra vykę. Deklaravimo duomenų pagrindu negalima teigti, kad kažkuri pozicija yra šitie sklypai ir jie nemano, kad šie duomenys yra reikšmingi šioje byloje. Iš to ką paaiškino pareiškėjas, pakanka konstatuoti, kad jokių svarbių priežasčių nebuvo. Svarbu ir tai, kad praėjęs ir 3 mėnesių atstatomasis, ir 3 metų naikinamasis terminas. Yra savarankiškas pagrindas prašymo netenkinti. Prašo prašymą netenkinti.. Negali nurodyti kokiu pagrindu suinteresuotas asmuo įgijo žemės sklypus, nes tam specialiai nesiruošė, joks reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nereiškiamas. Negali atsakyti klausimo, kuris nėra susijęs su byla. Nuo kada skaičiuoti naikinamąjį terminą numatyta CK 5.63 straipsnyje. Jis paprastai palaiko savo poziciją, kurią nurodo procesiniuose dokumentuose. (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 28 sek. – 1 val. 1 min. 43 sek.)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Š., 2005 m. birželio 13 d. iš Lietuvos Respublikos valstybės, nusipirko 1,7200 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,2800 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2005 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad už žemės sklypus sumokėjo A. L. 85,64 litus valstybės vienkartinėmis išmokomis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1,7200 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,2800 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio 29 d. nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. M., įregistravimo pagrindas – 2019 m. balandžio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1882. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjas su A. L. žodiniu susitarimu susitarė, kad pareiškėjas sumokėtas už A. L. perkamus sklypus, o vėliau ji juos perleis pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad jis su sutuoktine E. J. B. sumokėjo valstybei už A. L. perkamus žemės sklypus ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus.
Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjos A. L. mirties diena – 2007 m. kovo 26 d., nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2007 m. birželio 26 d.
Pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui A. L. turto paveldėtojams pareikšti, o termino praleidimo priežastimi nurodo tai, kad jis neturėjo galimybių sužinoti apie palikėjos mirtį, nes pablogėjus sveikatai A. L. išvyko gyventi pas dukrą į Vilnių ir Šakių rajone būdavo retai. Pareiškėjas nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į A. L. artimuosius ir jam buvo pasakyta, kad jei kas pasikeis, jis bus informuotas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad praleistas terminas buvo ir dėl jo žmonos ligos, kuri sirgo 17 metų, ją pareiškėjas slaugė. Pareiškėjo teigimu, apie A. L. mirtį jis sužinojo tik gavęs 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje gavęs pranešimą iš suinteresuoto asmens A. M..
Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.
Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus 12 metų po palikėjos mirties, ir tik gavęs suinteresuoto asmens atstovo advokato Mindaugo Skruibio 2019 m. liepos 25 d. raštą dėl naudojimosi žemės sklypais. Teismas kritiškai vertina pareiškime nurodomas aplinkybes, kad A. L. išvykus gyventi į Vilnių, pareiškėjas keletą kartų buvo susisiekęs su A. L. artimaisiais ir pasitikėdamas A. L. ir jos artimaisiais jų netrukdė ir laukė kada jis bus informuotas, kadangi pareiškėjas yra ūkininkas, kuris užsiima ūkinę veiklą, todėl jam yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi didelę ūkininkavimo patirtį, turi apie 10 žemės sklypų. Prie pareiškimo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijai nuo 2004 m. teikia Paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus paraiškas.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nežinojo apie A. L. mirtį, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad per tokį ilgą laikotarpį nuo A. L. mirties – (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjo nurodomo sužinojimo laikotarpio – 2019 m. rugpjūčio mėnesio atliko kokius nors veiksmus, t. y. žinodamas, kad jis su sutuoktine yra sumokėję už A. L. vardu pirktus žemės sklypus, tikėdamasis juos įgyti nuosavybėn ir visą laiką naudodamasis šiais žemės sklypais, kreipėsi į A. L., jos artimuosius ar atliko kokius nors kitus veiksmus. Pareiškėjas ir pats teismo posėdžio metu pripažino padaręs klaidą, kad nesirūpino. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas nesidomėjo situaciją ir nesiėmė jokių veiksmų ilgą laikotarpį – 12 metų ir toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip pasyvus ir neatitinkantis rūpestingo asmens standarto.
Teismas kritiškai vertina ir kitą pareiškėjo nurodytą priežastį, dėl kurios buvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti – pareiškėjo sutuoktinės ligą, nes pareiškėjas nepateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir, kad sutuoktinės liga sutrukdė pareiškėjui pačiam ar per įgaliotus asmenis imtis veiksmų pareikšti kreditorinius reikalavimus A. L. įpėdiniams.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastys – nežinojimas apie A. L. mirtį ir pareiškėjo sutuoktinės liga – negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kitų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas, kurios būtų pripažintinos svarbiomis, pareiškėjas nenurodė.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių, į tai, kad yra suėjęs maksimalus trejų metų naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, į tai, kad byloje be prašymo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams nėra pareikšta jokių kitų reikalavimų, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino kreditiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, atmestinas.
Suinteresuotas asmuo prašo priteisti jo patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. gruodžio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 116-2019 ir 2019 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas – serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo už advokato pagalbą byloje yra sumokėjęs 600 Eur, kuriuos prašo priteisti.
Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas buvo netenkintas į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl suinteresuoto asmens A. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš pareiškėjo Stasio B. B. suinteresuoto asmens A. M. naudai priteistina 600 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo S. B. B. pareiškimo dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo netenkinti.
Priteisti iš S. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis šimtus eurų (600 Eur) bylinėjimosi išlaidų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams.