- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-1458-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Birutė Bobrel, Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. Č.
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. Č. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-168-301/2011 pagal pareiškėjo R. Č. skundus suinteresuotiems asmenims antstolei Astai Lukšienei, G. Č., AB SEB bankui dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. skundu pirmosios instancijos teismo prašė: atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; 2010-01-14 antstolės Astos Lukšienės veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti R. Č. atžvilgiu priimtą 2010-01-14 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas 41 632 Lt sumai; įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0140/09/01792/S-227; 2010-02-22 antstolės Astos Lukšienės veiksmus pripažinti neteisėtais ir atšaukti 2010-04-07 planuojamas viešąsias varžytines pagal 2010-02-22 pranešimą Nr. 140/10/00297/S-2090. Nurodė, kad 2010-01-19 gavo antstolės Astos Lukšienės 2010-01-14 patvarkymą dėl jam priklausančių piniginių lėšų 41 632 Lt sumai arešto vykdomojoje byloje Nr. 140/09/01792/S-227, užvestoje pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-91-634/2009. Nurodė, kad antstolės veiksmai yra neteisėti dėl šių argumentų: Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-91-634/2009 ieškovės G. Č. ieškinio reikalavimą dalyje dėl 41 632 Lt įsiskolinimo priteisimo paliko nenagrinėtą. Būtent šio Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-91-634/2009) pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-91-634/2009, todėl pagal jį antstolė iš pareiškėjo galėjo reikalauti tik 650 Lt mėnesinės išlaikymo įmokos, kurią jis dėl sunkios materialinės padėties moka dalimis. Antstolė 2010-01-14 patvarkyme nurodė 41 632 Lt dydžio įsiskolinimą, kurio vykdomajame rašte Nr. 2-91-634/2009, išduotame Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimo pagrindu, nėra, todėl antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais. Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jį praleido dėl svarbios priežasties – ligos. Nurodė, kad apie skundžiamą veiksmą sužinojo 2010-01-19, t.y. gavęs antstolės patvarkymą, o 2010-02-03 patyrė kojos traumą buityje, dėl kurios vaikščioti galėjo tik minimaliai, ir iki 2010-02-22 gydėsi ambulatoriškai. Po to per protingą terminą paruošė skundą bei jį pagrindžiančius dokumentus ir 2010-02-26 pateikė teismui. Pareiškėjas taip pat pirmosios instancijos teismo prašė 2010-02-22 antstolės Astos Lukšienės veiksmus pripažinti neteisėtais ir atšaukti 2010-04-07 planuojamas viešąsias varžytynes pagal 2010-02-22 pranešimą Nr. 140/10/00297/S-2090, nes iki jų pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl varžytynių teisėtumo, t.y. neteisėti antstolės veiksmai vykdant Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimą, kuriuo nebuvo priteistas 41 632 Lt dydžio įsiskolinimas, tačiau antstolė jį vykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies: atnaujino terminą skundui dėl antstolės Astos Lukšienės patvarkymo areštuoti pinigines lėšas panaikinimo ir antstolės įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą paduoti. Antstolės Astos Lukšienės veiksmus pripažino neteisėtais ir panaikino 2010-01-14 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas – 41 632 Lt sumą bei atšaukė 2010-04-07 planuotas viešąsias varžytynes pagal 2010-02-22 pranešimą Nr. 140/10/00297/S-2090. Skundo dalyje dėl antstolės įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 140/09/01792/S-227 pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-91-634/2009 dėl išlaikymo išieškojimo netenkino. Priteisė iš suinteresuotų asmenų antstolės Astos Lukšienės bei G. Č. valstybei po 63,30 Lt iš kiekvienos atskirai išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą atlyginimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie skundžiamą veiksmą - antstolės Astos Lukšienės 2010-01-14 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas sužinojo 2010-01-19, skundas teismui pateiktas 2010-02-26, todėl įstatymo nustatytas 20-ties dienų terminas, kuris baigėsi 2010-02-08, skundui dėl antstolės Astos Lukšienės patvarkymo areštuoti pinigines lėšas panaikinimo ir antstolio įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą paduoti, yra praleistas. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymai, nustatė, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties – ligos, todėl terminą skundui paduoti atnaujino. Teismas nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2006-09-14 sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjas įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po ¼ dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip po vieną MGL iki dukros pilnametystės. Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimu iš R. Č. dukrai Orestai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 650 Lt nuo 2008-11-24 iki dukros pilnametystės, o ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarė dėl teismo 2006-09-14 sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo nemokėjimo priteisimo, paliktas nenagrinėtas, nes išlaikymo dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo 2006-09-14 sprendimu, o antstolis, turėdamas naujus duomenis apie faktines skolininko pajamas, CPK 733 str. pagrindu privalo perskaičiuoti įsiskolinimo dydį. Taip pat nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. prašymą 2010-12-23 nutartimi išaiškino to paties teismo 2006-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-630/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, nurodydamas, kad išlaikymas nepilnametei O. Č., gim. 2003-03-17, yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ¼ dalies dydžio nuo pareiškėjo R. Č. gautų individualios veiklos pajamų, atskaičius įprastines pareiškėjo patirtas individualios veiklos išlaidas ir leidžiamus atskaitymus pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. Ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl yra privaloma ir turi būti vykdoma. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas R. Č., kuris laikotarpyje nuo 2005-2008 m. vykdė individualią veiklą „Miško ruošos darbai“, mokesčių inspekcijoje, vadovaujantis GPMĮ 6 str., pasirinko supaprastintą mokesčių mokėjimo tvarką, pagal kurią mokėjo 15 % GPM nuo visų įplaukų, neatimant turėtų išlaidų, t.y. leidžiamų atskaitymų, susijusių su individualia veikla pagal GPM 18 str. Todėl teismas, remdamasis pareiškėjo pateikta patikrinimo išvada, sprendė, kad vykdant Šakių rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartį, R. Č. turėjo mokėti išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamos periodinės ¼ dalies dydžio nuo jo gautų individualios veiklos pajamų, atskaičius įprastines pareiškėjo patirtas individualios veiklos išlaidas ir leidžiamus atskaitymus pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str., tai yra atitinkamai: už 2006 m. - 757,58 Lt, o kadangi tai mažiau nei 1 MGL mėnesiui (išeitų po 63,13 Lt), tai 455 Lt už laikotarpį nuo 2006-09-14 iki 2006-12-31 (130 Lt x 3,5 mėn.), už 2007 m. – 7 147,77 Lt, už 2008 m. - 1 566,62 Lt, iš viso iš gautų individualios veiklos pajamų - 9 169,39 Lt sumą, o ne 32 541,10 Lt sumą, kaip paskaičiavo antstolė ir kaip teigia G. Č. bei jos atstovė (skirtumas - 23 371,71 Lt). Todėl teismas antstolės Astos Lukšienės veiksmus pripažino neteisėtais ir panaikino antstolės 2010-01-14 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas 41 632 Lt sumai. Kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti toliau vykdomas, todėl skundą dalyje dėl antstolės įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 140/09/01792/S-227 pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-91-634/2009 dėl išlaikymo išieškojimo netenkintino. Teismas, pripažinęs antstolės Astos Lukšienės veiksmus neteisėtais ir panaikinęs 2010-01-14 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas 41 632 Lt sumai, kartu pripažino neteisėtais ir antstolės Astos Lukšienės 2010-02-22 veiksmus ir atšaukė 2010-04-07 planuotas viešąsias varžytynės pagal antstolės 2010-02-22 pranešimą Nr. 140/10/00297/S-2090.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo G. Č. atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundus atmesti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, jog pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartį, kuria išaiškintas 2006-09-14 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-242-630/2006, taikytinos ir LR GPMĮ 18 straipsnio nuostatos, šią savo poziciją pagrindė netinkamais skaičiavimais bei netinkamai taikydamas LR GPMĮ 18 straipsnio (galiojusio 2006-2008 m.) nuostatas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2006-09-14 iki 2008-11-24 R. Č. turėjo mokėti kasmėnesines periodines išmokas po ¼ dalį nuo visų savo gaunamų pajamų, tačiau šios pareigos nevykdė, susidarė didelis išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydį turėjo apskaičiuoti antstolė A. Lukšienė. Išlaikymas tokiu atveju (kai teismo sprendimu nustatyta pareiga mokėti kasmėnesines periodines išmokas po ¼ dalį nuo visų gaunamų pajamų) pagal LR CPK 735-738 straipsnių nuostatas išieškomas iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko pajamų, taip pat iš pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, bei iš asmens gaunamų pašalpų (laikinojo nedarbingumo (ligos) atveju gaunamų iš socialinio draudimo išmokų). Kadangi R. Č. nemokėjo kasmėnesinių periodinių išmokų – ¼ dalies nuo visų savo gaunamų pajamų, apsiribodamas tik 1 MGL sumos pervedimu į O. Č. sąskaitą, per visą laikotarpį nuo 2006-09-14 iki 2008-11-24 susidarė įsiskolinimas, kurį antstolė apskaičiavo, remdamasi R. Č. metinėmis pajamų deklaracijomis už 2006, 2007, 2008 metus, kai buvo vykdoma individuali veikla, o taip pat duomenimis, gautais iš R. Č. darboviečių apie jam išmokėtus darbo užmokesčius bei Sodros duomenimis apie išmokėtas ligos pašalpas. Atlikdama šiuos veiksmus, antstolė A. Lukšienė turėjo vadovautis LR CPK 735 nuostatomis, numatančiomis, kad išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Kadangi R. Č., vadovaudamasis LR GPMĮ 6 ir 18 straipsnių nuostatomis pasirinko 15 % pajamų mokesčio tarifą ir nesinaudojo galimybe mokėti kitokį pajamų mokestį nuo sumos, atėmus leidžiamus atskaitymus (kadangi nerinko ir nesaugojo tokiems atskaitymams privalomų buhalterinių dokumentų), todėl laikytina, jog R. Č. pateiktose deklaracijose nurodyta apmokestinama suma (nuo kurios R. Č. sumokėjo 15 % pajamų mokestį) yra ta suma, kurią R. Č. faktiškai uždirbo iš savo vykdomos individualios veiklos ir nuo kurios, pasinaudodamas mažesniu pajamų mokesčio tarifu – 15 % sumokėjo šio dydžio pajamų mokestį. Todėl apskaičiuojant mokėtiną išlaikymą nepilnametei dukrai už laikotarpį 2006-09-14 iki 2008-11-24, vadovaujantis LR CPK 735 nuostatomis, privaloma iš deklaruotos apmokestinamos gautos pajamų sumos atskaičiuoti tik šiuos 2 mokesčius (privalomąsias įmokas) - sumokėtą 15 % pajamų mokesčio sumą ir sumokėtas privalomąsias įmokas Sodrai, likusi suma laikytina faktiškai gautomis pajamomis. Viso per laikotarpį nuo 2006-09-14 iki 2008-11-24 R. Č. turėjo sumokėti dukters Orestos išlaikymui ¼ dalį nuo savo gautų pajamų už vykdytą individualią veiklą - 23 617, 11 Lt sumą, o taip pat atitinkamai ¼ dalį nuo gauto darbo užmokesčio (Kazlų Rūdos savivaldybės priešgaisrinės tarnyboje ir UAB „Transridva") bei gautų ligos pašalpų. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl Marijampolės apskrities VMI, į kurią teismas kreipėsi dėl informacijos pateikimo, 2011-03-31 atsakymo, pažeidė procesines teisės normas. Teismas šiuo atsakymu bei jame išdėstyta informacija nutartyje nesirėmė ir jos neanalizavo, visiškai nepagrįstai priimdamas kaip galimą analogiją UAB „Dvigubo įrašo" audito biuro pateiktą patikrinimo išvadą apie pareiškėjo R. Č. galimai galėtas patirti išlaidas vykdant individualią veiklą. Pripažindamas pareiškėjo pateiktą patikrinimo išvadą rašytiniu įrodymu ir vertindamas ją kaip galimą R. Č. „likutinio pelno po mokesčių" patvirtinimą, teismas pažeidė LR CPK 735 straipsnio bei LR GPMĮ nuostatas. Be to, išlaikymas skaičiuojamas ne nuo asmens gauto pelno, bet nuo pajamų. Apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi neatsižvelgė į LR CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Toks oficialus rašytinis įrodymas yra Marijampolės apskrities VMI 2011-03-31 atsakymas. Pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas - UAB „Dvigubas įrašas" audito biuro parengta 2011-02-22 patikrinimo išvada teismo turėjo būti vertintina itin kritiškai, kadangi ji parengta remiantis ne analogiškos individualios įmonės vykdomos veiklos pajamų-sąnaudų vertinimu, o uždarųjų akcinių bendrovių pažymomis, be to, nėra aiški ir šios patikrinimo išvados paskirtis, nes ji, kaip jau buvo minėta, nėra reglamentuota nei viename teisės akte, nors LR GPMĮ 18 str. yra aiškiai apibrėžta, kokius privaloma išsaugoti buhalterinius dokumentus, taip pat yra numatytas deklaracijų pildymas bei pateikimas. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias terminų praleidimo pasekmes bei atnaujinimo galimybes. Nurodo, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių, kadangi pareiškėjas, būdamas skolininku nuo 2008 m. rudens, žinojo apie savo, kaip skolininko, teises ir pareigas vykdymo procese, tačiau šiomis savo teisėmis dėl savo paties kaltės tinkamai ir laiku nesinaudojo. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nebuvo stacionarizuotas ligoninėje, o tik keletą dienų gydėsi ambulatoriškai, akivaizdu, jog jis turėjo galimybę pats asmeniškai ar per atstovą laiku kreiptis su skundu į teismą. Apeliantė nuomone, nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi tokio pobūdžio bylose atsakovu yra laikomas antstolis, o kreditorius, šiuo atveju apeliantė, tėra suinteresuotasis asmuo bylos baigtimi.
Pareiškėjas R. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybės dėl jo susirgimų yra pagrįstos byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad terminas skundui dėl antstolės veiksmų praleistas dėl svarbių priežasčių - ligos. Be to, pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatyto 90 dienų termino nuo antstolio skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris yra naikinamasis. Taip pat nurodo, kad pajamų mokesčio deklaracijose nurodytos pajamos parodo asmens ūkinės veiklos rezultatą, iš kurio neatimtos įprastos išlaidos, būtinos šiai veiklai organizuoti. Kadangi teismo nutartimi buvo išaiškintas vykdytinas teismo sprendimas, todėl antstolė privalėjo parskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą pagal priimtą teismo sprendimo išaiškinimą. Išlaidoms, patirtoms vykdant individualią veiklą, pagrįsti pareiškėjas kreipėsi į audito biurą „Dvigubas įrašas“ ir teismui pateikė jo parengtą patikrinimo išvadą, kurioje nustatytas likutinis pelnas po mokesčių atskaitymo. Teismas pagrįstai šią išvadą laikė vienu iš įrodymų. Atskirojo skundo argumentai, kad šis rašytinis įrodymas - audito biuro patikrinimo išvada, turi būti vertintinas kritiškai, nes ji parengta remiantis ne analogiškos individualios įmonės vykdomos veiklos pajamų-sąnaudų vertinimu, o uždarųjų akcinių bendrovių pažymomis, atmestini kaip nepagrįsti. Audito patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad pateikiami individualios veiklos „Miško ruošos darbai" ūkinio rezultato paskaičiavimai, vadovaujantis pateiktu pajamų registravimo žurnalu ir pritaikius analogiška veikla užsiimančių įmonių vykdomos analogiškos veiklos rezultatais, pritaikant šių įmonių išlaidų straipsnių koeficientus. Ši patikrinimo išvada atitinka leistinumo, patikimumo bei sąsajumo kriterijus, abejoti pateiktos išvados teisingumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Todėl teismas teisingai sprendė dėl šio dokumento įrodomosios reikšmės bei jo santykio su kitais įrodymais ir pagrįstai laikė jį vienu iš įrodymų, nagrinėjant šią civilinę bylą. Marijampolės apskrities VMI pateikta teismui 2011-03-31 informacija ir joje nurodytos nuostatos taikytinos apskaičiuojant mokesčius valstybei ir gali būti vertinamos sprendžiant ginčus mokesčių administravimo bylose. Nurodytas dokumentas nėra rašytinis įrodymas, nes neturi jokių sąsajų su nagrinėjama byla.
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), o atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, kadangi pareiškėjas R. Č. jį praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymai, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbios priežasties – ligos, todėl pagrįstai jį atnaujino, nepažeisdamas CPK 78 straipsnyje numatytų procesinių terminų atnaujinimo sąlygų.
Esminis ginčas kyla dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, kai jų konkreti suma nėra nustatyta, įsiskolinimo nustatymo. CPK 733 straipsnio 5 dalis numato, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, įsiskolinimo dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, antstolis perskaičiuoja įsiskolinimo dydį.
Byloje nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2010-12-23 nutartimi išaiškino to paties teismo 2006-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-630/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, nurodydamas, kad išlaikymas nepilnametei O. Č., gim. 2003-03-17, yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos ¼ dalies dydžio nuo pareiškėjo R. Č. gautų individualios veiklos pajamų, atskaičius įprastines pareiškėjo patirtas individualios veiklos išlaidas ir leidžiamus atskaitymus pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį. (2 t., b.l. 89-90). Teismas nutarties motyvuose nurodė, kad ne visos iš individualios veiklos gautos įplaukos ir pajamos priskirtinos pareiškėjo gautam uždarbiui, o tik pajamos, atskaičius pagal GPMĮ 18 straipsnį leidžiamus atskaitymus bei kitas įprastines pareiškėjo patirtas individualios veiklos išlaidas. Nurodyta teismo nutartis dėl vykdytino teismo sprendimo išaiškinimo yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimas turėjo būti atliktas, vadovaujantis būtent Šakių rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nutartimi dėl sprendimo išaiškinimo, t.y. iš individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus ir įprastines pareiškėjo patirtas individualios veiklos išlaidas.
R. Č. įsiskolinimo laikotarpiu 2005-2008 m. vykdė individualią veiklą „Miško ruošos darbai“, jis mokesčių inspekcijoje, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsniu, buvo pasirinkęs supaprastintą mokesčių mokėjimo tvarką, pagal kurią mokėjo 15 % GPM nuo visų įplaukų, neatimant turėtų išlaidų, t.y. leidžiamų atskaitymų, susijusių su individualia veikla pagal GPMĮ 18 straipsnį. Apeliantės argumentas, kad pareiškėjui pasirinkus tokią pajamų mokesčio mokėjimo tvarką, jo faktinį darbo užmokestį sudaro deklaracijose nurodyta apmokestinama pajamų suma, atskaičius sumokėtą pajamų mokestį, yra nepagrįstas. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo paskirtis yra nustatyti gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką (įstatymo 1 straipsnio 1 punktas), o kaip paskaičiuoti išlaikymo dydį nuo individualios veiklos pajamų, šiuo atveju nustato nutartis dėl vykdytino sprendimo išaiškinimo, kuria privaloma vadovautis.
Skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nevertino ir nepasisakė dėl oficialaus rašytinio įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią, o būtent dėl Marijampolės apskrities VMI 2011-03-31 rašto Nr. (9.4-05)-R3-1596 (b.l. 113), dėl ko pažeistos procesinės teisės normos, atmestinas. Šiame rašte buvo paaiškinta dėl LR Gyventojo pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 18 straipsnių taikymo laikotarpyje 2006, 2007, 2008 metais. Tai reiškia, kad šiuo raštu iš esmės buvo paaiškintos tik nurodyto įstatymo nuostatos, todėl toks raštas nagrinėjamu atveju įrodomosios reikšmės neturi, kadangi, kaip jau nurodyta, išlaikymo dydis nuo individualios veiklos pajamų turi būti nustatytas ne remiantis šio įstatymo nuostatomis, bet įsiteisėjusia nutartimi dėl vykdytino sprendimo išaiškinimo. Minėtas Marijampolės apskrities VMI raštas gali būti reikšmingas tik tuo požiūriu, kad pareiškėjas, remiantis LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, turėjo teisę pasirinkti mokesčių mokėjimo būdą, ir jis pasirinko būdą, kai neprivaloma vesti išlaidų apskaitos. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas įsiskolinimo dydį, pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateikta 2011-02-22 patikrinimo išvada, kaip įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo patirtas įprastines individualios veiklos išlaidas. Pareiškėjui pasinaudojus įstatymo suteikta teise pasirinkti mokesčių mokėjimo būdą, kuomet neprivaloma vesti patirtų išlaidų apskaitos, šios išlaidos iš esmės negali būti patvirtintos išlaidas patvirtinančiais dokumentais (nes jie nebuvo kaupiami), todėl jos faktiškai gali būti įrodytos tik nustačius analogiška veikla užsiimančių įmonių patirtas analogiškas išlaidas, ką pagrindžia byloje pateikta UAB „Dvigubo įrašo“ audito biuro patikrinimo išvada (b.l. 103). Tokia išvada yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis reikšmingas bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis, 180 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šį įrodymą ir juo rėmėsi, konstatuodamas byloje nustatytas aplinkybes, o patikrinimo išvados duomenys nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, ir laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Iš prie civilinės bylos prijungtų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl 41 632 Lt išlaikymo įsiskolinimo nustatymo, todėl skolininkas šios sumos negalėjo ginčyti atskira tvarka, o antstolei priėmus patvarkymą dėl lėšų arešto antstolės nustatytai išlaikymo įsiskolinimo sumai, kuri yra nepagrįsta, pažeidžiamos skolininko teisės. Todėl antstolės veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais, o jos patvarkymas dėl lėšų arešto netinkamai nustatytai išlaikymo įsiskolinimo sumai pagrįstai panaikintas. Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Taip pat atmestini suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), todėl, remiantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, suinteresuotu asmeniu byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad atsakovu byloje yra antstolis, o išieškotojas tik suinteresuotas asmuo. Išieškotojos interesas šiuo atveju sutapo su antstolės atliktais veiksmais, todėl bylinėjimosi išlaidos pagrįstai paskirstytos abiems suinteresuotiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.