- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2-128-753/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01879-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- J. G., J. T., atstovaujamo Jotainių socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- Nijolei J, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Asta Bilinskienė
nedalyvaujant suinteresuotiesiems asmenims: Nijolei J. N., J. T., jo atstovo Jotainių socialinės globos namų atstovui ir suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Nijolei J. N., J. T. – bei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo pagal pareiškėjo J. T., atstovaujamo Jotainių socialinės globos namų, prašymą atnaujinti (pratęsti) praleistą įstatymu nustatytą terminą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims: N. J. N., J. T. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos O. T. mirties (duomenys neskelbtini)., pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškimas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais, pareiškėjos bei jos atstovės teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: jos motina O. T. testamento nepaliko. Tėvas J. T. mirė dar (duomenys neskelbtini). Dėl motinos palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą po motinos mirties pirmos eilės įpėdiniai – O. T. vaikai: Nijolė J. N., J. T. ir J. G., nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. T. K. apskrities viršininko administracija 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 9-15735 O. T. atkūrė nuosavybės teises į 1,48 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1,47 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Dainių (duomenys neskelbtini). Kadangi žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą intensyviai žemės ūkio veiklai dėl nemažo atstumo nuo Alytaus, kur gyveno motina O. T. ir J. G., naudoti sudėtinga, žemės sklypas buvo apsodintas kultūrinėmis avietėmis, kurios reikalauja mažesnės priežiūros. Pirmieji aviečių krūmai pradėti sodinti dar esant motinai gyvai. Po jos mirties, pareiškėja toliau savo lėšomis, savo ir savo šeimos narių darbu išplėtė avietyną, kurį prižiūri, pavasarį arba rudenį geni – išpjausto senus aviečių stiebus, vykdo retinimo darbus, rudenį surenka aviečių derlių. Be jos daugiau niekas paveldimu turtu nesirūpina ir jo nenaudoja. Kad ji po savo motinos mirties palikimą priėmė pradedama jį faktiškai valdyti, nėra tai patvirtinančio dokumento, o šis faktas turi juridinę reikšmę, nes tik tuomet pareiškėjai galės būti išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Siekdama paveldėti O. T. priklausiusį turtą, negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme ir sukels J. G. teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Pareiškėjo ir pareiškėjos J. G. pareiškimu suinteresuoto J. T. atstovas Jotainių socialinės globos namai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 42, 51, 66), 2015 m. vasario 23 d. pranešė teismui, kad atsiliepime į J. G. pareiškimą nurodė nesutikimo motyvus, dėl kurių prašė pareiškimo netenkinti, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, savo atsiliepime nurodė, kad atsiliepimą teikia Jotainių socialinės globos namų gyventojo J. T. vardu, kadangi jis yra apgyvendintas Jotainių socialinės globos namuose nuo (duomenys neskelbtini). – J. T. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jotainių socialinės globos namai pažymi, kad J. T. buvo supažindintas su sesers J. G. pareiškimu. Pokalbio metu bandyta išsiaiškinti, ar jis žino ir turi supratimą apie paveldėtą mamos turtą. Paaiškėjo, kad J. T. apie paveldėtą turtą nieko nežino, neturi supratimo, nesiorientuoja esamoje situacijoje. Dėl ligos ir dėl nežinojimo apie po mamos mirties paliktą turtą J. T. negalėjo laiku pareikšti savo teisių dėl palikimo priėmimo. Kadangi jis dėl ligos negali pats pareikšti savo nuomonės savarankiškai ir priimti sprendimo bei atlikti kitų veiksmų, Jotainių socialinės globos namų administracija, gindama gyventojo interesus prieštarauja, kad sesuo priimtų visą jų mamos O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apie sužinotą faktą dėl palikimo atsiradimo, yra rengiamas J. T. vardu pareiškimas teismui su prašymu atstatyti terminą priimti palikimą pagal įstatymą (b. l. 43-44).
Šalies argumentai
Pareiškėjo J. T. atstovas Jotainių socialinės globos namai savo pareiškime prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą J. T. priimti jo motinos O. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui. J. T. atstovas paaiškino, kad O. T. turėjo tris vaikus: N. J. N., J. G. ir J. T.. Po savo mirties testamento O. T. nepaliko. Sutuoktinis J. T. miręs dar (duomenys neskelbtini). Apie šias aplinkybes Jotainių socialinės globos namų administracija sužinojo 2015 m. sausio 6 dieną, gavusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pranešimą pateikti atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-2181-753/2014, pradėtą pagal Jotainių socialinės globos namų gyventojo J. T. sesers J. G. 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime J. G. kreipiasi į teismą prašydama palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos O. T. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Sužinojus naujus faktus apie pasikeitusias globotinio šeimynines aplinkybes – mirusią motiną ir esamą palikimą (jo dalį), apie pradėtą bylą teisme, globos namuose buvo sudaryta komisija, susidedanti iš socialinės globos namų direktoriaus, pavaduotojos soc. ir med. darbui V. L., socialinės darbuotojos L. Š.. Komisija supažindino J. T. su sesers J. G. pareiškimu. Pokalbio metu išsiaiškina, kad J. T. apie motinos mirtį, paveldėtą turtą nieko nežino, neturi supratimo, nesiorientuoja esamoje situacijoje. Jis praleido įstatymu numatytą 3 mėnesių terminą palikimo priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyrius numato praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 str. 1 d. numato, jog šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. J. T. dėl ligos nežinojimo apie mamos mirtį ir apie paliktą turtą, negalėjo laiku pareikšti savo teisių dėl palikimo priėmimo. J. T. dėl ligos negali pats pareikšti savo nuomonės savarankiškai, priimti sprendimo, bei atlikti kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų. Jotainių socialinės globos namų administracija, gindama globotinio interesus, nesavalaikiai sužinojusi naujus faktus apie globotinio vardu reikalingą priimti palikimą teikia šį pareiškimą teismui. CK 5.56 str. pagrindu, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų vardu palikimą priima jų globėjai (rūpintojai). Globos namų administracijai taip pat iš jokių šaltinių iki 2015 m. sausio 6 dienos nebuvo žinoma apie J. T. motinos mirtį. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį J. T. praleido ne dėl savo kaltės, pažeistų jo interesus. Asmuo dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, sirgdamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), izoliuotas nuo visuomeninio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini) (nuo tada apgyvendintas Jotainių socialinės globos namuose), neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Šiuo metu palikimas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dar nėra priimtas nei vieno iš galimų paveldėtojų pagal įstatymą. Atstovas mano, kad J. T. nepertraukiama sunki psichikos liga, apribojusi jį nuo bendravimo su artimaisiais, nežinojimas motinos mirties fakto, jo paties nesugebėjimas užtikrinti savo teisią ir teisėtų interesų, laikytinos svarbiomis priežastimis (b. l. 68-69). Jotainių socialinės globos namai 2015 m. vasario 23 d. pranešimu nurodė, kad savo pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti nurodytais motyvais (b. l. 78).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Nijolė J. N. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 52, 66). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką yra informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sutinka su pareiškėjos J. G. pareiškimu, prašo jį tenkinti (b. l. 48). Atsiliepime į J. T. atstovo pareiškimą atnaujinti jam praleistą įstatymu nustatytą terminą suinteresuotasis asmuo Nijolė J. N. nurodė, kad su juo sutinka, prašo tenkinti (b. l. 82).
Į teismo posėdį neatvyko ir suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotajam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 55, 66). Atsiliepime į J. G. pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 29). D. J. T. atstovo prašymo atnaujinti jam praleistą įstatymu nustatytą terminą suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimo nepateikė, nors tai jam buvo pasiūlyta (b. l. 72, 75).
Pareiškėja ir J. T. atstovo prašymu atnaujinti jam praleistą įstatymu nustatytą terminą suinteresuota J. G. atsiliepime į J. T. pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka, prašo tenkinti (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkintini.
Pareiškėjos J. G., jos atstovės paaiškinimais, liudytojų J. Š. bei V. K., rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų bei suinteresuotuojo asmens N. J. N. mama O. T. (b. l. 8, 9, 10, 13, 14, 15), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad O. T. būtų sudariusi testamentą (CK 5.2 str. 2 d.). O. T. sutuoktinis J. T. miręs dar (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). Likę įstatyminiai įpėdiniai – O. T. vaikai – po jos mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po O. T. mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino. Iš Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarės R. S. rašto kopijos (b. l. 11) matyti, kad po O. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), į Alytaus m. 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla šiame biure nebuvo užvesta. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja J. G. nurodė, kad ji motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų J. Š., V. K. parodymų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad O. T. gyveno kartu su ja iki mirties, po mamos mirties – rūpinimusi po O. T. mirties likusiais žemės sklypais, į kuriuos jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriais be pareiškėjos daugiau niekas nesirūpina, ūkininkavimu juose auginant avietes. Nors pareiškėjo J. T. atstovas Jotainių socialinės globos namai nesutiko su J. G. pareiškimo tenkinimu, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo, prieštaravo tik dėl to, kad O. T. priimtų visą mamos palikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, teismas nenustato konkretaus paveldimo turto, taip pat kuri jo dalis tektų pareiškėjui. Ir šioje byloje sprendžiama tik tai, ar buvo pats priėmimo faktiniu valdymu faktas. Pažymėtina, kad tai, kad J. T. atstovas pareiškė prašymą atnaujinti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ir tam neprieštarauja nei pareiškėja J. G., nei kita J. T. sesuo – suinteresuotasis asmuo N. J. N., laikytina, kad J. T. interesai, nustačius J. G. prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, nenukentėtų.
Įvertinus byloje pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja J. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos O. T. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo motinos palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dar kartą pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).
Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. G. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos O. T. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjo J. T. atstovas teismui pateiktame pareiškime paaiškino, jog jų globotinis taip pat yra vienas iš O. T. vaikų. J. T. dėl ligos nesiorientuojant esamoje situacijoje – nežinant apie mamos mirtį ir apie paliktą turtą, jis negalėjo laiku pareikšti savo teisių dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymu numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, jis negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, sirgdamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), izoliuotas nuo visuomeninio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini) (nuo tada apgyvendintas Jotainių socialinės globos namuose), neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Šiuo metu palikimas (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dar nėra priimtas nei vieno iš galimų paveldėtojų pagal įstatymą. Jotainių socialinės globos namų administracija apie faktus, kad po savo mirties testamento O. T. nepaliko, jos sutuoktinis J. T. miręs dar (duomenys neskelbtini), sužinojo tik 2015 m. sausio 6 d., gavusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pranešimą pateikti atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-2181-753/2014, pradėtą pagal Jotainių socialinės globos namų gyventojo J. T. sesers J. G. 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Globos namų administracijai iš jokių šaltinių iki 2015 m. sausio 6 dienos nebuvo žinoma apie J. T. motinos mirtį. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį J. T. praleido ne dėl savo kaltės, pažeistų jo interesus. Atstovas mano, kad J. T. nepertraukiama sunki psichikos liga, apribojusi jį nuo bendravimo su artimaisiais, nežinojimas motinos mirties fakto, jo paties nesugebėjimas užtikrinti savo teisią ir teisėtų interesų, laikytinos svarbiomis priežastimis atnaujinti jam įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos mirties priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyrius numato praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. praleido trijų mėnesių terminą po savo motinos O. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimui priimti. Šis įstatymu nustatytas terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) tik nustačius svarbias priežastis dėl kurių jis buvo praleistas (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str., 5.57 str.).
Nors savo nurodytiems argumentams pagrįsti J. T. atstovas Jotainių socialinės globos namai nepateikė jokių įrodančių duomenų, teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nei vienas iš suinteresuotųjų asmenų neprieštarauja minėtiems argumentams (tuo pačiu ir patvirtina jų teisingumą), sutinka, kad prašymas būtų tenkintas, daro išvadą, jog trijų mėnesių terminą J. T. praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi motinai mirus jis sirgo sunkia psichikos liga, todėl nesiorientavo, nesuvokė, kad mirė jo motina ir kad po jos mirties liko paveldimo turto. Apie šias aplinkybes nežinojo ir J. T. globėjas – Jotainių socialinės globos namai, kur J. T. gyvena, kaip nurodo pareiškėjo atstovas, nuo (duomenys neskelbtini). A. O. T. mirtį, jos turėtą turtą, įpėdinius, Jotainių socialinės globos namų administracija sužinojo tik iš pareiškėjos J. g. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2015 m. sausio 6 d. Sužinojus apie tai, terminas palikimui priimti jau buvo seniai praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotieji asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, remiantis J. T. atstovo paaiškinimais, nustatytina, kad pareiškėjas J. T. dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos O. T. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444, 268 str. 5 d., 442 str. , 578 str. straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. G. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
J. T. atstovo Jotainių socialinės globos namų pareiškimą tenkinti.
Pratęsti J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą jam priimti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.