Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-230-555/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
2A-230-555/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
L. R.-I.
Atsakovas
UAB „SDG“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-230-555/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8;11.10;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei L. R.-I., atsakovo atstovams Eduardui Jasui, Elenai Ramonaitei-Kazlauskienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R.-I. ir atsakovo UAB „SDG“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R.-I. ieškinį atsakovui UAB „SDG“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2009-02-13 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.14-K, į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti 989,83 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ( t.1, b.l. 3-5). Nurodė, jog nuo 2003-11-20 dirbo UAB „SDG“ pardavimų konsultante, nuo 2005-10-01 - vyresniąja pardavimų konsultante, nuo 2007-09-03 Vilniaus skyriaus pardavimų direktore. 2009-02-13 buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Iki atleidimo iš darbo jai buvo bloginamos darbo sąlygos: 2009-01-06 buvo įspėta, kad bus sumažintas jos darbo užmokestis, tą pačią dieną buvo įspėta, kad bus atleista iš darbo nuo 2009-05-06, 2009-01-07 jai buvo nustatytas pardavimų planas, 2009-02-02 buvo įpareigota perduoti jai paskirtą bendrovės automobilį kitam darbuotojui. Darbdavio įgaliotas asmuo reikalavo iš ieškovės įvairių pasiaiškinimų, psichologiškai spaudė sutikti su atlyginimo dydžio sumažinimu, nereaguodavo į jos tarnybinius pranešimus, neteisingai skaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė buvo priversta skųstis Darbo inspekcijai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu atsakovo UAB “SDG” direktoriaus 2009-02-13 įsakymą Nr.14-K, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo UAB “SDG” Vilniaus skyriaus pardavimų direktorės pareigų, į darbą ieškovės negrąžino, laikė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 15.713,20 Lt už laikotarpį nuo 2009-02-14 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 96,40 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2009-10-08 iki teismo sprendimo įsigaliojimo, išeitinę išmoką 8.000 Lt, 944,72 Lt (priskaityta suma) piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 25,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisti atsakovui iš ieškovės 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo 739 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt pašto išlaidų valstybei bei iš ieškovės 10 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad 2009-02-13 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.14-K ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., drausminė nuobauda paskirta už bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytų nuostatų nesilaikymą: už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - atsisakymą susipažinti ir vykdyti įmonės vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimus, už darbo drausmės pažeidimus - neigiamos psichologinės atmosferos kūrimą darbo vietoje, atsisakymą vykdyti bendrovės generalinio direktoriaus raštu bei žodžiu pateiktus reikalavimus (t.1, b.l.12). Atsakovo direktorius 2009-02-13 pareikalavo iš ieškovės raštu pateikti pasiaiškinimą iki tos pačios dienos 16 valandos dėl neigiamos psichologinės atmosferos kūrimo bendrovėje, dėl ko keturi darbuotojai buvo priversti persikelti į kitą kabinetą, tačiau darbdavys, nesulaukęs jo paties nustatyto termino pabaigos, priėmė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo, t.y. darbdavys nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros. Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d.1 p. yra laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, tačiau iš atsakovo pateiktų įsakymų, reikalavimo pasiaiškinti, liudytojų parodymų, teismui nebuvo aišku, kokie būtent ieškovės veiksmai buvo traktuojami kaip neleistinas elgesys su lankytojais ar pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė sakydavo pamokančio turinio pastabas, stebėjo kitų pardavimų konsultančių pokalbius telefonu, savaime negali būti laikoma žmonių konstitucinių teisių pažeidimu, tuo labiau, kad ieškovė dirbo pardavimų direktore ir į jos pareigas įėjo naujai priimtų darbuotojų apmokymas, pardavimų konsultančių konsultavimas, materialinių resursų efektyvaus naudojimo kontroliavimas (t.1, b.l. 18-19). Sprendė, jog teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovė atliko veiksmus, kuriais pažeidė asmenų konstitucines teises. Atsakovo Kolektyvinėje sutartyje įrašyta nuostata, kad darbuotojai privalo kurti ir palaikyti gerą psichologinę atmosferą įmonėje (t.1, b.l.66), tačiau atsakovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė sukūrė neigiamą psichologinę atmosferą. Kadangi 2009-02-13 darbdavys pareikalavo iš ieškovės pasiaiškinti ir dėl kito darbo drausmės pažeidimo - skyriaus vadovės reikalavimų, įsakymų nevykdymo (reikalavimas pasiaiškinti dėl 2009 m. sausio mėnesio individualaus plano neįvykdymo, įsakymas susipažinti su 2009 m. vasario mėnesio individualių sutarčių planu) (t.1, b.l.121), todėl teismas atskirai svarstė, ar laikytina šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais: 1) nepateikimas pasiaiškinimo dėl neįvykdyto 2009 sausio mėnesio plano; 2) atsisakymas susipažinti su 2009 metų vasario mėnesio individualiu planu, ir darė išvadą, jog šie ieškovės veiksmai nelaikytini šiukščiais darbo drausmės pažeidimais. Teismas sprendė, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, ieškovei buvo paskirta nepagrįstai, nebuvo atsižvelgta į ieškovės ankstesnį darbą, į padarytų drausmės pažeidimų esmę, sunkumą, apimtis, reikšmę įmonės veiklai, parinkta per griežta nuobauda. Darbdavys nebuvo atidus ir objektyvus aiškindamasis ieškovės padarytų nežymių darbo drausmės pažeidimų priežastis, nebandė išspręsti ieškovės keliamų problemų, susidaro įspūdis, kad buvo vadovaujamasi emocijomis, siekiama kuo greičiau ieškovę atleisti iš darbo, nors jai jau buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą nuo 2009-05-06. Įvertinęs blogus šalių tarpusavio santykius, teismas manė, kad tolesnis ieškovės darbas atsakovo įmonėje bus sunkiai įmanomas, todėl ieškovės į darbą negrąžino. Ieškovei teismas priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką: ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 2000 Lt per mėnesį arba 96,40 Lt per vieną darbo dieną, todėl nuo atleidimo iš darbo - 2009-02-14- iki teismo sprendimo priėmimo tai sudaro 15713,20 Lt (priskaityta suma).Taip pat priteisė išeitinę išmoką - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio- 8000 Lt (priskaityta suma). Teismas nurodė, kad per darbo laikotarpį nuo 2003-11-21 iki 2009-02-13 ieškovei buvo suteiktos 72 kalendorinės dienos apmokamų atostogų (t.1, b.l.128), o turėjo būti suteikta 183,15 kalendorinės dienos apmokamų atostogų, todėl piniginė kompensacija turėjo būti sumokėta už 111,15 kalendorinių dienų atostogų, tačiau buvo sumokėta už 97,15 dienų (t.1, b.l.128), t.y. atsakovas nesumokėjo už 14 dienų atostogų. Piniginę kompensaciją teismas apskaičiavo: 14 atostogų dienų dauginant iš 0,7 (metinio 2009 metų darbo dienų koeficiento) ir dauginant iš ieškovės vidutinio darbo dienos užmokesčio 96,40 Lt. ir tai sudaro 944,72 Lt (priskaityta suma). Reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas netenkintino, laikė, kad darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas yra pakankama satisfakcija ieškovei ir pakankama poveikio priemonė darbdaviui. Atsakovui proporcingai atmestiems reikalavimams iš ieškovės priteisė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t.2, b.l.22).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti, atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkinti. Mano, kad teismo išvada apie tai, kad pripažinimas neteisėtu atleidimo iš darbo ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą yra pakankamas pagrindas neatlyginti neturtinę žalą, prieštarauja DK 250 straipsnio nuostatoms. Teigia, jog teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovei padaryta neturtinė žala, nes dėl įtampos ir išgyvenimų, pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, taip pat tam turėjo įtakos ir užsitęsęs bylos nagrinėjimas. Nurodo, kad pilnai patenkinus ieškinį, nėra pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovės 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui 804,12 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta nepagrįstai, nes priešingai nei aiškina teismas, skiriant drausminę nuobaudą buvo įvertintas darbo drausmės pažeidimo pobūdis, sunkumas, sukeltos pasekmės, atsižvelgta į darbuotojo kaltę ir kt. Teigia, kad teismas visus ieškovės veiksmus vertino pavieniui, spręsdamas, ar kiekvienas iš jų sudaro šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtį, o atsakovas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, ieškovės sistemingą elgesį, nukreiptą prieš bendrovę ir jos veiklos tikslus, įtvirtintus bendrovės Kolektyvinėje sutartyje, pagristai kvalifikavo kaip šiurkštų nusižengimą ir pritaikė adekvačią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nepažeisdamas DK 238 str. reikalavimų. Nurodo, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime ir kituose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, tačiau teismas priimdamas sprendimą pateiktų įrodymų visiškai neanalizavo ir ne visais iš įrodymų vadovavosi darydamas išvadas. Apelianto nuomone, teismas neįvertino pačios ieškovės elgesio atsakovui sprendžiant drausminės nuobaudos paskyrimo klausimą: darbdavys aktyviai siekė gauti iš ieškovės visapusišką informaciją apie jos pačios elgesį, motyvus, priežastis, o ieškovė užėmė pasyvią ir priešišką poziciją. Toks ieškovės elgesys sudarė galimybę jai ginčyti įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir teisme nurodyti darbdaviui iki tol nežinomas aplinkybes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčijo paties 2009-01-06 įsakymo, todėl net ir nekvescionuojant teismo sprendimo dėl ginčijamo įsakymo pagrįstumo, akivaizdu, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo turėjo būti laikoma pasibaigusia 2009-05-06 pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, priteistina suma už priverstinę pravaikštą negali būti skaičiuojama iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o turėtų būti skaičiuojama iki 2009-05-06, priešingu atveju yra pažeidžiamas teisingumo principas. Teigia, kad teismo sprendimu sukeliamos neigiamos teisinės ir ekonominės pasekmės yra dar labiau padidinamos nepateisinamai ilgai nagrinėjant bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo netekintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovai skundžia sprendimo dalį, kuria panaikinta ieškovei skirta drausminė nuobauda.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovei 2009 vasario 13 d. taikytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 13 d. UAB „SDG“ direktoriaus įsakymu Nr. 14-K (b. l. 12, 1 t.) ieškovei L. R.-I. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl to, kad ji - ieškovė nesilaikė bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytų nuostatų.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai. Lietuvos Respublikos DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika) pasireiškia darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, nevykdymu arba netinkamu vykdymu. DK ir kituose įstatymuose paprastai nenurodomos konkrečios neteisėtos veikos, kurių padarymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojų darbo pareigos (funkcijos) yra įvardintos jų pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose ir pan. Nustatyta, kad ieškovė drausminės nuobaudos skyrimo metu dirbo pas atsakovą Vilniaus skyriaus pardavimų direktore. Darbo teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kaip tiesioginis įstatymo taikymo padarinys ar iš įstatymo kilusiais išvestiniais pagrindais (kolektyvinės sutarties) (DK 34 straipsnis). Pagal atsakovo įmonėje sudarytos Kolektyvinės sutarties nuostatas darbuotojai privalo kurti ir palaikyti gerą psichologinę atmosferą įmonėje (66.3 sutarties punktas b.l. 66, 1 t.). Kaip jau minėta, Kolektyvinės sutarties nevykdymu atsakovas įsakyme įvardijo tai, jog ieškovė darbo vietoje kūrė neigiamą psichologinę atmosferą, be to atsisakė vykdyti ir susipažinti su įmonėje priimtas aktais, nevykdė direktoriaus raštu ir žodžiu pateiktų reikalavimų. Esant ginčui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas privalo rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, reikšmingus nustatant, ar asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam skirta drausminė nuobauda, ir ar buvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygos. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bei, kad nustatinėjo konkrečius darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos buvo ieškovei skirta nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusistatęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui. Teismo išvada dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nepagrįstumo atitinka jo nustatytas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų surinkimo ir įvertinimo taisyklių, numatytų procesinės teisės normose, teismas nepažeidė (CPK 185 straipsnis).

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, analizavo Kolektyvinės sutarties nuostatas ir padarė pagrįstas išvadas, kad darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog ieškovė nesutiko su darbo užmokesčio sumažinimu, tuo metu, kai kiti darbuotojai dėl sunkios atsakovo finansinės padėties sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė yra atsakinga už neigiamos psichologinės įtampos kūrimą. Įstatymas suteikia darbuotojui savarankiškai apsispręsti dėl sutikimo dirbti ar ne pakeistomis darbo sąlygomis Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys pradėjo ieškovės atleidimo iš darbo procedūras pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, apribojo ieškovės galimybes naudotis bendrovės transporto priemone, raštu pradėjo teikti ieškovei darbo užduotis, nors toks darbo užduočių skirstymas iki ieškovės atsisakymo sumažinti darbo užmokestį atsakovo nebuvo naudojamas. Akivaizdu, kad psichologinė įtampa atsirado ne dėl ieškovės veiksmų.

Pažymėtina, kad darbdavys turi raštu pareikalauti prasižengusį darbuotoją pasiaiškinti, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga, tuo tarpu atsakovas ieškovės atsisakymą rašyti pasiaiškinimą dėl individualaus plano nevykdymo pripažino atskiru darbo drausmės pažeidimu. Teisė rašyti pasiaiškinimą yra darbuotojui suteikta garantija gintis nuo jam ruošiamos skirti drausminės nuobaudos, t. y. drausminės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis.

Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas konkretus faktinis jos skyrimo pagrindas, ieškovės atsisakymas teikti pasiaiškinimą buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu, sprendžia, kad atsakovas pažeidė DK 237 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, pagrįstai sprendė dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo teismas turėjo įvertinti, jog nesant ginčo dėl drausminės nuobaudos darbo santykiai su ieškove būtų nutrūkę nuo 2009-05-06 pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, kadangi šiuo įstatyminiu pagrindu darbdavys darbo sutarties su ieškove nenutraukė, todėl teismo sprendimu atsakovo procedūrų atlikimas siekiant ieškovę atleisti iš darbo šiuo pagrindu negalėjo būti įvertintas.

Kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog byla nebuvo išnagrinėta CPK 413 straipsnyje nustatytais terminais, kadangi nurodyta aplinkybė neįtakoja skundžiamo teismo procesinio sprendimo teistumo ir pagrįstumo (CPK 329 straipsnis).

Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentavo tuo, kad darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas yra pakankama satisfakcija ieškovei. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovė nurodė, kad neteisėtais atsakovo veiksmais dėl susidariusios įtampos bei padidėjus išgyvenimams pablogėjo sveikatos būklė. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai netenkino. Pripažintina, kad atleidimas iš darbo ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei dėl patiriamos įtampos, išgyvenimų nustatytas sveikatos pablogėjimas, prasidėję skausmai, ji lankosi pas gydytojus (b.l. 146, 1 t., 20-23, 3 t.). Kolegija sprendžia, kad ieškovė patyrė neturinę žalą, kurią kolegija įvertina 2000 Lt suma. Mažindama prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija laiko tikslinga vadovautis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis) .

Patenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkintinas ir ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šioje dalyje keistina, atsižvelgiant į priteistos neturtinės žalos dydį, iš ieškovės priteista atsakovui atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 500 Lt. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu (pagrindinis reikalavimas), pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą, pakeisti, ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo UAB „SDG“ ieškovei L. R.-I. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, ją išdėstyti:

Priteisti iš ieškovės L. R.-I. atsakovui UAB „SDG“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „SDG“ 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas