- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-6944-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00459-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., D. L., B. O. P.
- Advokatai
- Vygantas Skalaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., D. L., B. O. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo senelio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 1989-04-20 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 80, jo senelis J. K. įsigijo ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, ½ tvarto, ½ daržinės, ½ kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 1989-05-11 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 742, jis paveldėjo 1/ dalį gyvenamojo namo, po ½ dalį tvarto, daržinės, kitų kiemo statinių, tai yra neatsiejamąją antrąją dalį J. K. turėto nekilnojamojo turto.
4. Dėl senyvo amžiaus ir ligų, nuo 1987-09-11 d. jo senelis J. K. gyveno Adakavo socialinių paslaugų namuose, kur būdamas ir mirė (duomenys neskelbtini). Tiek iki senelio išvykimo gyventi į Adakavo socialinių paslaugų namus, tiek pastarajam gyvenant Adakavo socialinių paslaugų namuose iki mirties, tiek ir po J. K. mirties pareiškėjas vienintelis valdė senelio vardu registruotas ir jam priklausančias sodybos dalis, kadangi pastatai ir kiemo statiniai buvo neatsiejami nuo jo dalies ir nebuvo atidalinti, nebuvo nustatyta valdymo tvarka. Po senelio mirties ir toliau pareiškėjas prižiūrėjo ir valdė bei naudojo pagal paskirtį minėtą sodybą su kitais statiniais bei paliktais senelio asmeniniais daiktais. Nors šiuo metu gyvena kitoje vietoje, bet vis tiek sodybą prižiūri, pjauna žolę, tvarko aplinką. Kadangi šeimoje ar giminių tarpe nebuvo teisininko, kuris būtų galėjęs patarti sutvarkyti reikiamus dokumentus laiku ir nepraleisti įstatyme nustatyto termino paveldėjimui priimti, todėl terminą priimti paveldėjimą praleido, bet paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą.
Atsiliepimas
5. VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą, kur nurodyta, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. palikimo priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo A. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo B. O. P. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi. Prašo bylą nagrinėji jai nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėji jam nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
3. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad palikėjas J. K., gimęs 1909 m. birželio 6 d., mirė (duomenys neskelbtini), Adakavo socialinių paslaugų namuose. Tauragės rajono 1 – ojo notarų biuro rašte nurodyta, kad dėl J. K. palikimo priėmimo paveldėjimo byla nėra užvesta. Nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1989 m. balandžio 20 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 80, nuosavybės teise priklausė J. K.; ½ dalis gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1989 m. gegužės 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 742, priklauso pareiškėjui A. P.. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos 2019-04-23 rašte nurodyta, kad A. P. valdo ½ dalį nekilnojamojo turto likusią po J. K. mirties.
4. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. K. mirties yra jo sutuoktinė, ir vaikai. (CK 5.11 str.1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad būtų pirmos eilės įpėdinių galinčių paveldėti mirusiojo turtą. Antros eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo tėvai ir vaikaičiai. (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.) iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra J. K. vaikaitis ir priklauso antros eilės įpėdiniams.
5. Pagal palikimo atsiradimo dieną (J. A. J. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 str. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad jis priėmė mirusiojo turtą, nes jam priklausė kita dalis nekilnojamojo turto, dalys nebuvo nustatytos, todėl jis visą laiką dar iki J. K. išvykimo į globos namus, ir iki to mirties valdė ir tvarkė turtą kaip savo, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Šį turtą prižiūri iki pat šiol ir juo naudojasi visu kaip savo turtu.
6. Minimas turtas nėra perėjęs valstybei paveldėjimo teise. A. P. po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti.
7. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad A. P. po J. K. mirties perėmė jo nekilnojamojo turto dalį, asmeninius daiktus, valdė J. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, jį tvarkė ir juo naudojosi.
8. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėjas turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje įrodyta, kad A. P. po J. K. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.