- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1-77-288/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00652-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Nukentėjusysis
- D. Z.
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turinti 9 klasių išsilavinimą, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ perkraustytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kauno miesto savivaldybės, teistas:
- Kauno apygardos teismo 2009-04-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 4 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti 2009-04-21 nuosprendžiu paskirtą – 4 metų laisvės atėmimo bausmę, 2014-02-11 bausmę atlikęs,
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2014-03-12 veika), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-10-04,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. J. 2014 m. gegužės 17d., apie 21.30 val. prie (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiosios D. Z. turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, o būtent paprašė D. Z. laikinai perduoti mobilaus ryšio telefoną, tačiau po nukentėjusiosios prašymo grąžinti mobilaus ryšio telefoną, jo negrąžino. Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str.2d.
Kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją kaltinime nurodytu laiku matė pirmą kartą. Jis susitiko su Vilmantu, kurį jis pažįsta, nes kartu atliko laisvės atėmimo bausmę. Buvo prie Panemunės tilto. V. buvo su nukentėjusiąja. Jie išgėrė, jautėsi normaliai išgėrę, ar nukentėjusioji gėrė, neprisimena. Nukentėjusiosios telefono neprašė ir jo neturėjo. Matė, kad nukentėjusioji turėjo telefoną. Įvyko konfliktas, dėl ko, nežino. Vykstant muštynėms su O., buvo panaudotas dujų balionėlis, bet jis jo neturėjo ir nenaudojo. O. pasakius, kad kvies policiją, jie pabėgo ir jis visą naktį kažkur prabuvo. Patvirtino, kad Vilmantui rašė žinutę dėl šio įvykio, kad susitvarkytų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu nepripažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2014-05-17 ji su V. P. buvo ant (duomenys neskelbtini), ten buvo ir kaltinamasis, O.. Ji klausėsi muzikos ir jai iš rankų kaltinamasis paėmė telefoną, sakydamas duoti pasiklausyti muzikos. Ji prašė atiduoti telefoną, rėkė, bet telefono negrąžino. Buvo iškviesta policija, ją apgynė O.. O. bandė sulaikyti kaltinamąjį, bet jis ir V. pabėgo į mišką. Jai dujų balionėliu nepurškė į veidą. Telefono vertė 500 Lt, ji pati jį nusipirko. Ji neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Ji bijo. Civilinio ieškinio atsisakė.
L. O. U. parodė, kad kaltinamasis iš matymo pažįstamas. Įvykio vakarą jis su draugais ėjo pro šalį ir pamatė verkiančią merginą. Vaikinai buvo nubėgę link miško, nes žinojo, kad iškviesta policija. Jis bandė juos kažkaip prisivilioti, kad atvykus policijai būtų galima išsiaiškinti situaciją. Jis patikėjo, kad iš merginos buvo atimtas telefonas, matė, kad krūmuose šmėžavo tie vaikinai. Jis tuo metu tikrai buvo įsitikinęs, kad mergina nuskriausta. Po to, jis pamatė, kad vieną iš vaikinų pažįsta, bandė įkalbėti, kad grąžintų telefoną ir nedarytų nesąmonių. Iš žodžių žaismo suprato, kad telefoną vaikinai atėmė. Jis telefono nematė, tik matė verkiančią merginą ir girtus vaikinus.
Pagarsinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 35), liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad nežino, ar merginai buvo purkšta dujų, bet jam purškė, trenkė G. J.. Jis matė du ar tris vaikinus, kuris iš jų nuskriaudė merginą, nežino, nematė telefono ir nežino, kada mergina buvo nuskriausta. G. J. iš žodžių išsidavė, kad pas jį merginos telefonas. Jis žinojo, kad kaltinamasis teistas ir neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ir kaip sužinojo jo pavardę ir vardą, tada iškvietė policiją. Kaltinamasis bandė jį sugriebti ir smūgiuoti.
L. L. P. parodė, kad įvykio dieną jis, jo brolis V. ir G. J. susitiko su D. prie „Molo“, nusipirko alkoholinių gėrimų ir visi nuėjo į mišką. V. buvo pakvietęs D. antrą kartą į pasimatymą. Jiems geriant, G. pradėjo priekabiauti prie D. kaip prie moters. Jo brolis prie D. nepriekabiavo. Tada ji nubėgo į tilto viršų, G. su V. nubėgo paskui. Jiems grįžus po maždaug 15 minučių, sakė, kad viskas baigėsi gerai. Telefono jis nematė pas D.. Jis nuėjo namo, nes buvo labai išgėręs.
Pagarsinus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 36), liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad jis nežino, iš kur G. žinojo, kad V. turi dujų balionėlį. Jis žinojo, kad brolis turi dujų balionėlį, jis visada jį nešiojasi, gal savigynai, nežino kam. Iš pradžių jie nėjo susitikti su D., tik po to, kai brolis jai paskambino ir pakvietė susitikti. Nematė, kad brolis būtų davęs balionėlį G.. Nematė, kas vyko tilto viršuje. Grįžę, jie jam nieko nesakė, matė pas kažkurį D. telefoną. Brolis sakė, kad dujas purškė G.. Po įvykio skaitė G. grasinančią žinutę ir su broliu suprato, kad G. kalba apie šį įvykį.
L. V. P. parodė, kad kaltinamasis draugas. 2014-05-17 jie buvo kartu vienoje kompanijoje, buvo ir D., su kuria susitiko jo pakvietimu prie „Molo“, vakare buvo prie(duomenys neskelbtini) tilto. Gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo pavogtas D. telefonas. Ji kvietė policiją. Prieš įvykį, jis su D. buvo susitikęs du kartus. Įvykio dieną jis su ja susirašinėjo ir pakvietė susitikti. D. nežinojo, kad jie bus trise. Jai atvykus, jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir D. pasiūlė eiti prie (duomenys neskelbtini) tilto pasivaikščioti. Mano, kad D. pamačius, jog jie trise, turėjo spręsti, ar jei eiti kartu su jais, ar ne. Nuėjus prie tilto, ten visi gėrė alų. Kažkuris iš vaikinų paprašė D. telefono, ji telefoną davė gražiuoju. Telefonas buvo pas G.. G. paprašė jos lytinių santykių, prašė du kartus, ji nesutiko, tada G. pasakė, kad neatiduos telefono ir ji nubėgo į tilto viršų. Mano, kad G. nejuokavo siūlydamas jai lytinius santykius, mergina galėjo išsigąsti. Merginai kilo grėsmė, jai neatidavė telefono, jai antrą kartą paprašius grąžinti telefoną, negrąžinus, ji pabėgo. Mergina nubėgo į kalną, o jis ir G. bėgo paskui. G. paprašė jo dujų balionėlio, davė. Ant tilto buvo daug žmonių, gal 4-5 vaikinų grupė, D. nubėgo už jų, prašė pagalbos. G. purškė dujas į ten buvusius vaikinus. D. pasakius kvies policiją, tada ten buvę vaikinai paskambino policijai, o jis ir G. pabėgo. Jis merginos neapgynė. Jis sprendžia, kad telefonas buvo pavogtas. Kaltinamasis vartoja amfetaminą, telefoną norėjo išmainyti.
2014-05-17 D. Z. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014-05-17 apie 21.30 val. einant (duomenys neskelbtini) tiltu link A. J. G. g. pamatė ant tilto stovinčius tris nepažįstamus asmenis. Kai ėjo pro tuos vaikinus, rankoje nešėsi savo mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy. Tuo metu vienas iš jaunuolių, kuris atrodė apie 18 metų amžiaus papurškė jai į veidą dujų ir ištraukė jai iš rankų jos mobiliojo ryšio telefoną. Visi jaunuoliai nubėgo link (duomenys neskelbtini) tiltu į apačią. Ji bandė vytis jaunuolius, šaukė, kad atiduotų jai telefoną, bet jai pavyti nepavyko. Jai padėjo pro šalį einantys, nepažįstami asmenys, bet ir jiems pavyti bei sustabdyti jaunuolių nepavyko (1 t., b. l. 23).
2014-05-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusioji D. Z. atpažino G. J. kaip asmenį, kuris iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 37, 38-39, 40).
2014-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusioji D. Z. atpažino V. P. kaip asmenį, kuris jai purškė dujų į akis, kada kitas jaunuolis iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 41-42). Nukentėjusioji 2015-09-09 teisiamojo posėdžio metu paneigė aplinkybę, kad V. P. jai purškė dujų į akis (baudžiamoji byla Nr. 1-579-928/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-10-09 nuosprendžiu V. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Veikos kvalifikavimas
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97/2011). Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog G. J. 2014-05-17 apie 21.30 val. prie (duomenys neskelbtini), paprašė D. Z. laikinai perduoti mobilaus ryšio telefoną, tačiau po nukentėjusiosios prašymo grąžinti mobilaus ryšio telefoną, ir suprantant, kad vykdoma vagystė, jo negrąžino, tyčia atvirai pagrobė – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, 500 Lt (144,81 Eur) vertės, padarydamas D. Z. turtinę 144,81 eurų žalą. Kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad jis nukentėjusiosios telefono neprašė ir jo neėmė. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai. Subjektyviai kaltinamasis G. J. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Jo veiksmai rodo, jog jis nusikalstamas pasekmes sukėlė – užvaldė svetimą turtą, disponavo juo savo nuožiūra. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvira vagystė.
Priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiosios D. Z. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.
Nukentėjusiosios parodymai paremti liudytojų V. P. parodymais, jog jis matė kaip D. davė kaltinamajam telefoną, o pastarasis jo negrąžino, L. P. parodymais, kad jis matė pas kažkurį Dalios telefoną, O. U. parodymais, jog jis matęs nuskriaustą merginą, kalbėjęs su pažįstamu G. J., kuris išsidavė, jog nukentėjusiosios telefonas, 2014-05-21 parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusioji atpažįsta kaltinamąjį G. J., atėmusį iš jos mobilaus ryšio telefoną bei atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes.
Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. J., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. J. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, tačiau nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 74, 83-84); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 86, 88).
G. J. teistas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurioje jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Kaltinamasis nors ir jauno amžiaus, tačiau nusikalsta ir teisiamas trečią kartą, tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę, po mėnesio vėl padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2014-03-12), už kurį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nuosprendžiu nuteistas, po šio nusikaltimo praėjus dviems mėnesiams padarė šį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2009-04-21 nuosprendį, jo veika sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, net ir būdamas nuteistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę teigiamų išvadų nedarė, vėl nusikalto, kas leidžia kaltinamąjį laikyti linkusia nusikalsti asmenybe. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-10-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal 2016-10-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį.
G. J. teismo 2015-04-09 nutartimi buvo paskelbta paieška. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą. G. J. pagal 2016-02-11 Europos arešto orderį 2016-03-10 buvo sulaikytas Vokietijoje ir konvojuotas, 2016-06-11 patalpintas į Kauno apskrities VPK areštinę (2 t., b. l. 45, 62). Priimant nuosprendį skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis 66 straipsniu, suėmimo laikas pagal Europos arešto orderį suėmime Vokietijoje išbūtas laikas nuo 2016-03-10 iki 2016-06-11, įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Laikinai sulaikytas nebuvo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 104,22 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. J. (2 t., b. l. 69).
BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi (2 t., b. l. 48) BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu G. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas). Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. J. šiuo metu nuteistas laisvės atėmimo bausme bei kitoje baudžiamojoje byloje jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis nedirba, neturi turto, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę –laisvės atėmimą - 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nuosprendžiu paskirtos 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 6( šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą - 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2016-10-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016-03-10 iki 2016-06-11.
G. J. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš G. J. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.