- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-967-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Erika Vilimienė Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 45.5.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 20 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. K. dėl įsiskolinimo, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 304,74 Lt įsiskolinimą, 22,31 Lt delspinigius, 57,35 Lt žyminį mokestį bei 5,90 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005-11-29 iki 2007-05-04 nuosavybės teise priklausančiam atsakovui. Ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui atsirado prievolė mokėti mokesčius už teikiamą šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas už šildymą, karštą vandenį ir namo vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą nuo 2005-11-29 iki 2007-05-04 mokėjo mokesčius netinkamai, nors šiluma bei karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai. Įsiskolinimas nuo 2005-11-29 iki 2007-05-04 sudaro 304,74 Lt sumą, delspinigių nuo 2007-06-28 iki 2007-12-28 priskaičiuota 22,31 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-06-18 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino dalinai. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 266,55 Lt įsiskolinimą bei 53,47 Lt žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovo A. K. naudai 90 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 304,74 Lt įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas tik dalinai, nes atsakovui tik nuo 2005-12-12 iki 2007-02-18 nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (pagrindas - 2005-11-29 Turto pardavimo iš varžytinių aktas), o nuo 2007-02-18 iki 2007-05-10 atsakovui nuosavybės teise priklausė visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadangi kaip matyti iš 2007-08-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinio – 1/2 dalies ginčo buto atsakovui nuosavybės teisės įrašas galiojo tik nuo 2005-12-12 iki 2007-02-18. Teismas motyvavo, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo buto dalį atsirado ne nuo ginčo buto dalies įsigijimo ar patekimo į ginčo butą momentų, o nuo atsakovo nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre dienos (t.y. nuo 2005-12-12 dienos). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškininius reikalavimus patenkino dalinai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 266,55 Lt įsiskolinimą, likusioje dalyje ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 176-179 str.). Teismas nurodė, kad sutinkamai su 1995-01-26 Įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 str. nuostatomis, šis įstatymas reglamentuoja Vyriausybės ir savivaldybių reglamentavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Įstatymo normos apibrėžia konkretų ratą juridinių asmenų, kurie turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 % delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra valstybinė ar savivaldybės įmonė, o taip pat nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas sudarė su atsakovu rašytinę sutartį, kurioje konkrečiai būtų aptartas delspinigių skaičiavimas atsakovo netinkamo prievolių vykdymo atveju, teismas ieškovo ieškinio reikalavimus išieškoti iš atsakovo 22,31 Lt delspinigius atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus (CK 6.71 str.; CPK 176-179 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą dalyje dėl išieškojimo iš atsakovo 266,55 Lt įsiskolinimo ir 53,47 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina ir taiko materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės atsiradimo momentą. Ginčo esmė – ieškovas reikalauja iš apelianto apmokėti už šilumos energijos tiekimą butui (1/2 daliai), esančiam (duomenys neskelbtini), kurį apeliantas įgijo 2005-11-29 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, už laikotarpį nuo 2005-11-29, t.y. nuo dienos, kada teismo buvo patvirtintas pardavimo iš varžytinių aktas. Byloje yra nustatyta, kad apeliantas, 2005-11-08 gavęs antstolių V. Milevičiaus ir D. Milevičienės kontoroje 2005-11-29 Turto pardavimo iš varžytinių aktą ir 2008-12-12 įregistravęs daiktines teises į 1/2 dalį buto viešame registre, neturėjo galimybės naudotis ir valdyti įgytą iš varžytinių turtą, nes nei jie, nei antstolių kontoros darbuotojai negalėjo įeiti į butą. Apeliantas mano, kad 2005-11-29 teismo patvirtintas Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo pagrindas (CPK 725 str. 8 d.), tačiau nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo momentas yra įstatymo nustatyta tvarka įformintas daikto priėmimas-perdavimas. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismas apie 2005-11-29 Turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimą apelianto neinformavo, o varžytinių aktą kartu su vykdomąja byla perdavė į antstolių V. Milevičiaus ir D. Milevičienės kontorą. Apeliantui 2005-11-29 turto pardavimo iš varžytinių aktas antstolių kontoroje buvo įteiktas tiktai 2005-12-08. Taigi vartotojo prievolė mokėti už šilumos tiekimą butui negalėjo atsirasti anksčiau, negu apeliantas sužinojo, kad teismas patvirtino varžytinių aktą. Kadangi kitą 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2881-101/2006 leido antstolei D. Milevičienei įeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apelianto prašymu, 2006-05-31 antstolės D. Milevičienės patvarkymu, butas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas apeliantui saugojimui ir naudojimui. Būtent nuo šio momento atsirado apelianto nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto (CK 4.37 str., 4.49 str., 6.393 str. 4 d. bei 6.398 str.) ir jis tapo daikto valdytoju, naudotoju ir šilumos vartotoju, todėl atsirado ir jo pareiga mokėti už šilumos energijos tiekimą. Todėl apeliantas visiškai atsiskaitė už šilumos tiekimą butui už laikotarpį nuo 2006-05-31 (nuo buto perdavimo apeliantui momento), o prievolė mokėti už šilumos tiekimą butui (1/2 dalis) už laikotarpį nuo 2005-11-29 iki 2006-05-31 (kada apeliantas neturėjo galimybės valdyti ir naudotis butu), liko 1/2 dalies buto savininkei A. L. Teismas, pripažinęs ieškinį pagrįstu iš dalies, sprendime pažymėjo, kad atsakovo nuosavybės teisė į 1/2 dalį buto atsirado ne nuo buto dalies įsigijimo ar patekimo į butą momento, o nuo atsakovo nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre dienos (t.y. nuo 2005-12-12 dienos). Ši teismo išvada yra klaidinga, nes prieštarauja CK nuostatoms. Remianti CK 4.49 str. 1 d., daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Remiantis šio straipsnio 2 d., pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. Pagal CK 6.393 str. 4 d., nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 str. nustatyta tvarka. Apeliantas mano, kad antstolės D. Milevičienės 2006-05-31 patvarkymas dėl buto perdavimo apeliantui saugojimui ir naudojimui atitinka įstatymo nustatytą nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į CK 6.393 str. 3 d., numatančią, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad skaičiuojant apelianto įsiskolinimą, ieškovas iš esmės vadovavosi viešo registro duomenimis apie atsakovo įsigyto buto dalį. Todėl iki 2007-02-07 mokėjimai buvo skaičiuojami už 1/2 dalies buto šildymą, atitinkamai už 1/2 nustatyto karšto vandens normatyvo vienam gyventojui ir už 1/2 „gyvatuko“ mokesčio, o nuo 2007-02-08 - pilna apimtimi. Tačiau jeigu vadovautis apelianto argumentacija, kad jis turėtų mokėti ne nuo nuosavybės įregistravimo viešame registre, o nuo buto perdavimo jam (2006-05-31), tai visi mokėjimai pilna apimtimi turėtų būti paskaičiuoti taip pat nuo paminėtos datos. Juk akivaizdu, kad jeigu antstolė perdavė apeliantui valdyti ir naudotis vieno kambario butą (o 2006-05-31 atsakovas buvo tik 1/2 dalies savininkas), toks perdavimas reiškia, kad apeliantas realiai valdė ir naudojosi visu butu, o ne jo 1/2 dalimi. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo apeliantui valdyti ir naudotis faktas ir data neturėjo (ir negalėjo turėti) įtakos atsakovo prievolės mokėti ieškovui už tiekiamą šilumos energiją atsiradimui ar išnykimui. Šiuo atveju ieškovas, nebūdamas buto pirkimo-pardavimo sandorių šalimi, niekaip negalėjo realiai įtakoti antstolės, teismo ar valstybės (atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos) veiksmų, kad butas (duomenys neskelbtini) būtų perduotas apeliantui ne 2006-05-31, o pvz. daug ankščiau.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš antstolės D. Milevičienės 2005-11-28 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/02/000213 matyti, kad atsakovui iš varžytinių buvo parduota 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 68). 2005-11-29 dieną šis aktas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Apeliantas nurodo, kad nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo momentas yra įstatymo nustatyta tvarka įformintas daikto priėmimas-perdavimas, t.y. šiuo konkrečiu atveju antstolės D. Milevičienės 2006-05-31 patvarkymas (b.l. 19) dėl buto perdavimo apeliantui saugojimui ir naudojimui atitinka įstatymo nustatytą nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktą ir laikytinas nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto atsiradimo momentu. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo buto dalį atsirado ne nuo ginčo buto dalies įsigijimo ar patekimo į ginčo butą momentų, o nuo atsakovo nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre dienos (t.y. nuo 2005-12-12 dienos). Taigi byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės atsiradimo momento.
Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į CPK 725 str. 8 d., teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nuo 2005-11-29 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/02/000213 patvirtinimo teisme momento laikytina, kad apeliantas tapo 1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku, su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Nuo 2007-02-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu apeliantas tapo viso buto savininku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija atmeta apelianto argumentus, jog nuosavybės teisės į daiktą atsiradimo momentas yra įstatymo nustatyta tvarka įformintas daikto priėmimas-perdavimas. Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantas neturėjo galimybės iki 2006-05-31 naudotis ir valdyti įgytą iš varžytinių turtą, nes negalėjo įeiti į butą. Kolegija pažymi, kad apeliantas, tapęs teisėtu 1/2 dalies buto savininku, turėjo galimybę visais įstatymų nustatytais būdais ginti savo nuosavybę ir reikalui esant kreiptis į antstolius dėl bute neteisėtai gyvenančių asmenų iškeldinimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas ėmėsi kokių nors priemonių siekdamas patekti į jam priklausančią 1/2 buto dalį. Tuo atveju jei apeliantas mano, kad jo nuosavybės teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu reikalaudamas iš kaltų asmenų atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą registracijos viešame registre, kolegija pažymi, kad asmenų teisės ir pareigos atsiranda ne nuo daikto registracijos viešame registre, bet nuo momento, kuris yra nustatytas įstatymu. Nagrinėjamu atveju tai yra nuo nekilnojamojo Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0012/02/000213 patvirtinimo teisme momento. Be to, įstatymu nėra numatytas teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo viešame registre terminas, todėl mokestis už šilumos tiekimą butui neturėjo būti skaičiuojamas nuo 2005-12-12, t.y. nuo daiktinės teisės į 1/2 buto įregistravimo viešame registre momento. Materialinės bei procesinės teisės normų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momento netinkamas aiškinimas ir taikymas turėjo įtakos pirmosios instancijos teismui priimti iš dalies neteisėtą sprendimą.
CPK 313 str. nustato, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.