Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-193-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
1A-199-193-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-193/2010

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Prano Šimkaus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. R. sandėliuko) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, pagal 178 str. 2 d. (vagystė iš J. B. garažo) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šios bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, tame tarpe ir 2009-09-23 Rokiškio rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir G. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: laužtuvą, metalinę spynos kilpą, įrankių instrukcijas grąžinti J. B., o DVD diskus ir kompaktinį diską sunaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. S. nuteistas už tai, kad jis, 2009-02-23 m., apie 01-02 val., ištraukdamas iš staktos sandėliuko durų spynos įkabinimo kilpą įsibrovė į D. R. sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė penkis savadarbius greitpuodžius 1000 Lt vertės, šešias 25 litrų talpos plastmasines talpas su dyzeliniu kuru 465 Lt vertės ir 18 kg suvirinimo vielos 120 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam 1585 Lt žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 22 d. 22 val. iki 23 d. 6 val., laužtuvu bandydamas išlaužti lango rėmą, o nepavykus, išdauždamas dvigubą lango stiklą, pro jį patekdamas į vidų ir iš vidaus atidarydamas duris, įsibrovė į J. B. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė: keturratį motociklą „Suzuki“ 900 Lt vertės; aukšto slėgio plovimo aparatą „Nilfisk 125,2“ 200 Lt vertės; aukšto slėgio plovimo aparatą „Nilfisk 150.1“ 200 Lt vertės; momentinio užvedimo aparatą „Sprint 3500“ Nr. 77000401 300 Lt vertės; automobilio CD grotuvą „Blaupunkt“ Nr. 8631340321 150 Lt vertės; automobilio CD grotuvą „Blaupunkt“ Nr. BP 8550X2920276 150 Lt vertės; automobilio CD grotuvą „PANASONIC“ Nr. PA 9914X0364928 150 Lt vertės; automobilio CD grotuvą „Blaupunkt“ Nr. BP 8550X2922796 150 Lt vertės; automobilio CD grotuvą „Blaupunkt“ Nr. BP 102155235184 150 Lt vertės; vamzdžių spaudimo įrenginį „Rothenberger“ 4000 Lt vertės; darbo įrankių rinkinį:„Mahita“ akumuliatorinį metalo pjūklą be akumuliatoriaus 100 Lt vertės, „Mahita“ akumuliatorinį prožektorių be akumuliatoriaus 100 Lt vertės ir „Mahita“ akumuliatorinį medžio pjovimo pjūklą be akumuliatoriaus 100 Lt vertės; „Adripa“ CO matuoklį Nr. 001850- 100 Lt vertės; akumuliatoriaus tepėją „Hero“ su dviem akumuliatoriais ir vienu pakrovėju 100 Lt vertės; vamzdžių lankstymo įrenginį CDC 50 Lt vertės; elektrinį perforatorių „Atlas Copco“ 150 Lt vertės; elektrinį pjūklą medžiui pjauti „Atlas Corpo“ 150 Lt vertės; 4 vnt. lengvojo lydinio ratus su padangomis „Roadstone“ po 350 Lt, iš viso už 1400 Lt; šešiakampių galvučių rinkinį 100 Lt vertės; elektrinį kampinį šlifuoklį „Bosch“ 150 Lt vertės; sriegtuvų komplektą 100 Lt vertės; akumuliatorinį grąžtą „Devalt“ 100 Lt vertės; perforatorinę liniuotę „T. Pair“ 100 Lt vertės; akumuliatorinę drėlę „Bosch“ 100 Lt vertės; galvučių rinkinį „Condor“ 150 Lt vertės; laidų ieškiklį „Bear“ 100 Lt vertės; testerį „Contitect Bect Temion“ 100 Lt vertės; siaurapjūklį „Shtill“ 150 Lt vertės; prietaisą „Zeca“ 100 Lt vertės; elektrinę drėlę „Hitachi“ 150 Lt vertės; akumuliatorinį šlifuoklį „Hitachi“ 100 Lt vertės; akumuliatorinį pjūklą „Mohita“ be akumuliatoriaus 100 Lt vertės; diagnostikos prietaisą „SikesPocka vant“ 100 Lt vertės; stiprintuvą „Pioneer“ Nr. RA 00121 150 Lt vertės; įrenginį ADD Electronics stethoskope 100 Lt vertės; pneumatinį varžtų atsukiklį 200 Lt vertės; elektrinį grąžtą „Bosch“ 150 Lt vertės; akumuliatorinį grąžtą „Mohita“ 150 Lt vertės; kampinį šlifuoklį „Hitachi“ 100 Lt vertės; akumuliatorinį grąžtą BS 96-A 100 Lt vertės; akumuliatorinį grąžtą EB 1230HL 100 Lt vertės; akumuliatorinį šviestuvą su pakrovėju 50 Lt vertės; 3 vnt. pneumatinių varžtų atsukiklių po 100 Lt, iš viso už 300 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. 11700 Lt žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, grąžinti 2009-02-24 kratos metu paimtus jam priklausančius daiktus. Jo neišteisinus, prašo skirti švelnesnę bausmę, taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad jis jau atliko daugiau nei pusės metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, jis suprato blogai pasielgęs. Teigia, kad laikas pataisos namuose jam daro neigiamą įtaką, po ko sunkiau adaptuotis ir gyventi pagal dorovės normas. Mano, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, turėjo išankstinę nuomonę jo atžvilgiu, nes nepatenkino jo prašymo dėl prokuroro ir teisėjo nušalinimo.

Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis paremtas abejonėmis, o jo kaltė nėra įrodyta. Jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie kelia abejonių. D. R. teisme nurodė, kad jam dingo 5 greitpuodžiai, 6 vienodos talpos su dyzeliniu kuru ir 18 kg suvirinimo vielos, tuo tarpu 2009-02-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, apeliantas, vežė 6 vnt. greitpuodžių, 6 talpas su dyzeliniu kuru ir laužtuvą, neužsimenant apie jokią vielą. Teigia, kad jokios vielos nebuvo. Iš fotonuotraukų matyti, kad 5 talpos yra vienodos, o 1 – kitokia. Todėl mano, kad jam inkriminuoti vagystės iš sandėliuko negalima. Apeliantas teigia, kad greitpuodžius ir talpas su dyzeliniu kuru pirko, ir tame pirkime dalyvavo A. P.. Be to, V. Š. matė stovintį automobilį prie garažo, iš kurio buvo pakrauti pirkti daiktai. Nurodo, kad turi ranka rašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurios teismui nepateikė, nes bijojo, kad jo atžvilgiu fabrikuojant bylą minėtos sutarties originalas gali dingti. Apeliantas taip pat mano, jog atliekant daiktų atpažinimą buvo pažeistos BPK normos. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad D. R. nepateikė teismui nuosavybę įrodančių dokumentų. Dar neįvykus teismui, nenustačius tikrojo savininko, jam priklausantys daiktai buvo grąžinti tariamam nukentėjusiajam. Šiuo prokuroro poelgiu teismas buvo suvaržytas ir turėjo priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl vagystės iš J. B. garažo, nes buvo remtasi tik nukentėjusiojo parodymais. Nurodo, kad J. B. dėl vagystės kreipėsi tik praėjus dviems mėnesiams, t.y. po kratos jam, apeliantui, priklausančiame garaže. Teigia, kad jam inkriminuojamos šios vagystės padarymo laiku jis buvo policijos komisariate, iš kur išvyko ne anksčiau kaip 2009-02-23 5.00 val., po ko jis dar važiavo išsikrauti į garažą bei vežė namo V. Š.. Todėl vagystei įvykdyti galėjo likti tik mažiau nei pusvalandis. Apeliantas atkreipia dėmesį tai, kad per mažiau nei pusvalandį jis niekaip negalėtų išnešti tiek veikos aprašyme nurodytų J. B. daiktų. Atkreiptinas dėmesys, kad J. B. taip pat nepateikė jokių jo nuosavybę į pagrobtus daiktus patvirtinančių dokumentų. Apeliantas nurodo neneigiantis, kad laužtuvas yra jo, bet jis dirba statybose, kur vieni su kitais dalinasi įrankiais. Be to, specialistas nenustatė, kad būtent šiuo laužtuvu buvo įvykdytos jam inkriminuotos vagystės. Nuteistojo teigimu, apžiūrint laužtuvą buvo pažeistos BPK normos, be to, nebuvo jokio daiktų atpažinimo, nukentėjusiajam tik parodyti daiktai ir liepta juos atpažinti. Apelianto manymu, J. B. davė melagingus parodymus, o jo byla sufabrikuota. Nesuprantama, kodėl J. B. nesikreipė į policiją, kuomet pagrobtų daiktų vertė yra 12000 Lt. J. B. pateiktos instrukcijos kažkokiu būdu dingo iš įrankių dėžučių, paimtų kratos pas jį metu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti ginamojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto G. S. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl dviejų vagysčių padarymo pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau, išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už dviejų vagysčių įvykdymą pagal BK 178 str. 2 d. Tvirtina, jog jo kaltė grindžiama iš esmės tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie, jo manymu, kelia abejonių, taip pat teismo padarytomis prielaidomis. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, įvykio vietų apžiūrų, daiktų pateikimo, kratos bei daiktų apžiūrų protokolų duomenimis, tarnybinių pranešimų, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo G. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d. už dviejų vagysčių padarymą, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jų nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. vasario 23 d., apie 01-02 val., buvo neteisėtai įsibrauta į D. R. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobti ten buvę daiktai – penki savadarbiai greitpuodžiai, šešios 25 litrų plastmasinės talpos su dyzeliniu kuru ir 18 kg suvirinimo vielos. Iš 2009-02-23 tarnybinio pranešimo bei liudytojų M. S. ir R. P. parodymų matyti, kad 2009-02-23 apie 2.20 val. Rokiškio mieste buvo sustabdytas G. S. vairuojamas automobilis, kuriame buvo laužtuvas, metaliniai greitpuodžiai bei 6 talpos su dyzeliniu kuru. Nors 2009-02-23 tarnybiniame pranešime nurodytas greitpuodžių skaičius šeši, tačiau tuoj pat po G. S. vairuojamo automobilio sustabdymo padarytos jame buvusių daiktų fotonuotraukos tarnybiniame pranešime nurodyto skaičiaus nepatvirtina. Nukentėjusiojo parodymais bei kratos protokolo duomenimis nustatyta, kad iš D. R. buvo pagrobti 5 greitpuodžiai, todėl laikytina, kad tarnybiniame pranešime jų skaičius nurodytas klaidingai. Penki metaliniai greitpuodžiai, plastmasinės talpos su dyzeliniu kuru bei ritinys vielos buvo rasti jau sekančią dieną po įvykdytos vagystės (duomenys neskelbtini) Rokiškyje esančiame garaže, kuriuo naudojosi G. S.. Aukščiau minėtieji įrodymai paneigia apelianto tik apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad greitpuodžius bei talpas su dyzeliniu jis yra anksčiau pirkęs. Šie nuteistojo teiginiai yra paneigti teismo konstatuotais faktais. Tai, kad iš karto po vagystės sustabdytame G. S. vairuojamame automobilyje policijos pareigūnai nematė vielos ritinio, nepaneigia šio daikto pagrobimo iš D. R. sandėliuko fakto. Nukentėjusysis D. R. jau protokole – pareiškime apie įvykdytą vagystę tarp pagrobtųjų daiktų nurodė ir vielos ritinį, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti jo parodymais. Tokiu būdu ir apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad D. R. nepateikė teismui nuosavybę įrodančių dokumentų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėjų kolegijai abejoti nukentėjusiojo nurodytų pagrobtų daiktų realiu egzistavimu ar pastarųjų priklausomybe jam.

Apeliantas G. S. taip pat neigia kaltę ir dėl jam pagal BK 178 str. 2 d. inkriminuotos vagystės iš J. B. garažo, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo parodymais, kratos, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad G. S. įvykdė vagystę iš J. B. garažo. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį laikotarpiu nuo 22 d. 22 val. iki 23 d. 6 val. iš jo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta daug jo daiktų. Įvykio vietoje jis rado jam nepriklausantį laužtuvą, kurį pateikus policijai ir specialistams atlikus tyrimą nustatyta, kad tai tas pats laužtuvas, kuris buvo G. S. automobilyje, pastarąjį sustabdžius policijos pareigūnams 2009-02-23 apie 2.20 val. Iš kratos protokolo matyti, kad dauguma nukentėjusiojo J. B. kaip pagrobtų įvardintų daiktų buvo rasta kratos pas G. S. garaže metu. Tai, kad nukentėjusysis, netikėdamas policijos galimybėmis surasti pagrobtus daiktus bei kaltininką, iškart nesikreipė į ją bei nepateikė teismui nuosavybę įrodančių dokumentų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėjų kolegijai abejoti nurodytų pagrobtų daiktų realiu egzistavimu ar pastarųjų priklausomybe jam. Pažymėtina, kad J. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jis gana detaliai išvardino iš jo pagrobtus daiktus, pateikė kai kurių jų naudojimo instrukcijas, minėtus daiktus atpažino kaip savo nurodydamas jų atpažinimo kriterijus. Nuteistasis G. S. nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų apie jo naudojamame garaže rastus iš J. B. garažo pagrobtus daiktus, be to, jis neneigė vogtų daiktų buvimo minėtame garaže fakto. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota G. S. kaltė dėl vagystės iš J. B. priklausančio garažo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis G. S. nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tinkamai kvalifikavo jo veikas. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir G. S. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo G. S. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybes. Nors G. S. yra vedęs ir turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau jis padarė du tyčinius apysunkius baigtus nusikaltimus, administracine tvarka baustas, teistas ir turi neišnykusį teistumą, sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis yra recidyvistas, būdamas darbingas niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Todėl apylinkės teismas G. S. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad G. S. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, kurios artimos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiui, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių G. S. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Konstatavimas būtinybės skirti apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę prieštarauja būtinajai bausmės vykdymo atidėjimo sąlygai, todėl BK 75 str. G. S. atžvilgiu netaikytinas. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis yra vedęs ir turi du mažamečius veiksmus, išvados dėl bausmės šiuo atveju nekeičia.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto G. S. teiginys apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl G. S. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto G. S. teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą apeliantas neturėjo. Tai, kad apylinkės teismas motyvuotomis nutartimis atmetė nepagrįstus nuteistojo prašymus dėl prokuroro bei paties teisėjo nušalinimų, nesudaro teisėjų kolegijai pagrindo konstatuoti nuteistojo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apelianto teiginys apie bylos jo atžvilgiu fabrikavimą. Šis teiginys yra deklaratyvus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus