Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 625 Lt bauda;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį– 12 mėnesių laivės apribojimu;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo;

8) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 24 d. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., 2013 m. rugsėjo 7 d., 8.03 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą automobiliu „Nissan Almera“ atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir į automobilio kuro baką įpylė 201,40 Lt vertės (40,36 l) „95 ecto“ benzino bei nesumokėjęs išvažiavo. Taip M. J. pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 201,40 Lt vertės turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis M. J. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo nupirkęs mašiną „Nissan Almera“, po to buvo su ja sulaikytas, nes mašina buvo paieškoje dėl vagysčių iš degalinių. Automobilį pirko 2013 m. iš vyriškio, nesutvarkė įsigijimo dokumentų, neatsimena, kokiu laiku, nešalta tuo metu buvo. Važiuojant iš N. Vilnios pamatė automobilį „Nissan Almera“ su įjungtais avariniais žibintais, buvo žmogus, kuris pasakė, kad ji nevažiuoja ir pasiūlė už 200 Lt pirkti. Pirko tam, kad ją išardyti, tačiau neišardė dar kelias dienas važinėjo sutaisęs. Bamperiai buvo abudu, po to po avarijos jų nebebuvo, kadangi buvo įvažiavęs į griovį. Degalinėse jis nebuvo, nesipylė kuro nemokamai. Nuotraukose esančiose byloje savęs neatpažįsta. Automobiliu naudojosi neilgai, nes 10-tą dieną buvo paskelbta paieška ir jis buvo sulaikytas su ta mašina. Jis pripažintas kaltu dėl vagystės iš degalinės pagal ATPK 50 straipsnį, bet ten neįmanoma buvo atpažinti žmogų, nuobaudą gavo būdamas nekaltas. To sprendimo neskundė. Buvo sulaikytas su mašina ir ją atėmė. Žino tyrėją R. A..

Liudytoja I. V. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad M. J. mato pirmą kartą. Ji turėjo automobilį „Nissan“ prieš porą metų ir jį pardavė kaimynui V. O.. ai buvo 2012 metų pavasarį. Įformino pardavimą, ji buvo absoliučiai nevažiuojanti, buvo ir draudimai ir techninė apžiūra pasibaigę. Automobilio neišregistravo VĮ „Regitroje“, daugiau mašinos ir nematė. Vėliau su ja susisiekė policija, sakė, kad pas juos yra ta mašina ir sakė atvažiuoti parašyti paaiškinimą. Tyrėjams ji pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Paskui su tyrėjais automobilį utilizavo ir išregistravo. Su kaimynu V. O. po to bendravo. Jis pasakė, kad kažkokiam pusbroliui pardavė, perpardavė, konkretaus asmens nesakė.

Liudytoja R. A. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad M. J. pažįsta, jokie santykiai nesieja, tiesiog ji kaip tyrėja, o jis kaip įtariamasis. 2013 metų liepos mėnesio gale ar rugpjūčio pradžioje ji ėjo į parduotuvę ir pamatė staigiai prilekiantį „Nissan“ automobilį žalios spalvos. Iš jo išlipo M. J.. Ji į parduotuvę nuėjo, jis taip pat. Tada jis staigiai nusipirko butelį degtinės, įsėdo į mašiną ir dideliu greičiu Giedraičių gatve nuvažiavo link „Šanchajaus“. Po jis vaikščiojo pas ją registruotis ir ji netikėtai kompiuteryje pamatė aplinkraštį, kad ieškomas „Nissan Almera“ vairuotojas, reikia atpažinti, mašina be bamperio, aplamdyta. Ji iš kart atpažino M. J. iš išvaizdos, pagal smulkutį veiduką, jis kaip šonu stovi, nosis tokia ilgoka, taip pat iš kepurės, nes jis visada pas ją su ta kepure eidavo atsižymėti. Jį ne pirmus metus pažįsta, tenka dažnai bendrauti. Ir pagal kūno sudėjimą atpažino, nes jis ir įdomiai taip stovi. Dar prieš tai ji matė M. J. Taikos g. su ta „Nissan Almera“ ir klausė kas duoda kurui. Šis atsakė, kad mama. Pamačiusi aplinkraštį tam pareigūnui el. paštu atrašė, kad ten galimai yra M. J.. Automobilio numerių neatsimena. Byloje esančioje nuotraukoje ta pati mašina buvo, toks aplamdytas galas ir be galinio bamperio.

Iš (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 9 d. pareiškimo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) prie šeštos kolonėlės privažiavo žalios spalvos „Nissan“ automobilis, valstybiniai numeriai paslėpti. Iš jo išlipęs vyriškis prisipylė benzino už 201,40 Lt ir pasišalino iš degalinės teritorijos. Dėl padarytos žalos pateikė civilinį ieškinį (b. l. 4-8).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), pateikė vaizdo įrašą (b. l. 17-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdas fiksuotas 2013 m. rugsėjo 7 d. nuo 8:02:15 iki 8:04:18. Jame užfiksuota kaip į degalinę įvažiuoja žalios spalvos „Nissan“ markės automobilis, kuris sustoja prie kolonėlės, išlipęs iš automobilio vyras paima kolonėlės degalų žarną ir užsipila degalų, tada įsėda į automobilį ir išvažiuoja (b. l. 19-20).

Tarnybiniame pranešime dėl asmens atpažinimo ir duomenų pateikimo užfiksuotas Vilniaus apskrities VPK teritoriniams komisariatams išplatintas aplinkraštis dėl 2013 m. rugsėjo 7 d. vagystės iš degalinės su nuotraukomis iš vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 21-23).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta duomenų, jog Vilniaus miesto 6 policijos komisariato tyrėja R. A. ir Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjas A. S. nuotraukose iš vaizdo įrašo atpažino M. J. (b. l. 146).

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 11 d. 04.39 val. V. Gerulaičio g., Vilniuje vairavo automobilį „Nissan Almera“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 130-132).

Iš pažymos apie M. J. administracines nuobaudas matyti, kad jis baustas pagal ATPK 50 straipsnį už vagystes iš degalinių (b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė yra nuo 1 iki 3 MGL.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis M. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilį „Nissan Almera“ įsigijo 2013 metai. Tikslios datos nepamena, tačiau tuo metu važiavo N. Vilnioje ir kelkraštyje pamatė automobilį „Nissan Almera“ su įjungtais avarinės šviesos žibintais. Sustojus paklausti ar reikia pagalbos, automobilio vairuotojas pasakė, kad automobilis nevažiuoja. Tada jis pasisiūlė nupirkti automobilį, o automobilio savininkas sutiko tai padaryti be sutarčių rašymo. Automobilį jis įsigijo už 200 Lt, norėjo jį parduoti į metalo laužą, tačiau sutaisęs dar važinėjo tam tikrą laiką. Vieną dieną jį sulaikė pareigūnai ir pasakė, kad šis autmobilis ieškomas dėl dėl degalų vagystės iš degalinės Olandų gatvėje. Automobilį jis įgijo po to, kai buvo įvykdyta vagystė. Tokius kaltinamojo M. J. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta, nes juos paneigia kitų byloje surinktų bei vienas kitą papildančių įrodymų visuma. Iš liudytojo S. G. parodymų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 7 d. į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „Nissan“, kurio valstybinių numerių nesimatė ir šio automobilio vairuotojas įsipylė į kuro baką pripylė 40,36 l „95 eecto” benzino ir nesumokėjęs išvažiavo. Tikias aplinkybes patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 9 d. pareiškimas (b. l. 4). Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 18), kuris paimtas daiktų paėmimo protokolu (b. l. 17-18) bei šio vaizdo įrašo 2013 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad į 2013 m. rugsėjo 7 d., nuo 8.2:15 iki 8.4:18 val. į (duomenys neskelbtini) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiuoja žalios spalvos „Nissan“ markės automobilis be galinio bamperio, kuris sustoja prie degalų kolonėlės, išlipęs iš automobilio vyras paima kolonėlės degalų žarną ir įsipila kuro į automobilio baką bei padėjęs žarną išvažiuoja. Taigi be (duomenys neskelbtini) pareišlkimo, šie įrodymai taip pat patvirtina, kad už degalus automobilio „Nissan“ vairuotojas nesumokėjo. Be kita ko minimas vaizdo įrašas ir iš esmės leidžia identifikuoti vagystę padariusį asmenį. Nors iš vaizdo įrašo nėra visiškai aiškiai matomi už degalus nesumokėjusio asmens veido bruožai, tačiau, teismo vertinimu, tokio vaizdo įrašo infrmatyvumas yra pakankamas tiesiogiai su įraše užfiksuotu žmogumi bendravusiam asmeniui, kad šis atpažintų už degalus nesumokėjusį asmenį. Būtent tai ir padarė liudytoja R. A., kuri teismo posėdyje parodė, kad dirbdama policijos tyrėja ir aplinkraštyje su tarnybiniu pranešimu išplatintose 2013 m. rugsėjo 7 d. nuotraukose atpažino M. J., kaip automobilio „Nissan“ vairuotoją, kuris užsipylė benzino ir už jį nesumokėjo. M. J. atpažino iš nuotraukų, nes jis pas ją vaikščiojo registruotis pagal įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Dažnai būdavo užsidėjęs ir juodos spalvos kepuraitę su snapeliu, be to jo stovėsena yra išskirtinė ir šį asmenį mačiusiam žmogui įstringa. Be to, ji atpažino automobilį „Nissan Almera“ kaip M. J. vairuotą transporto priemonę, nes jį buvo mačiusi prie parduotuvės „Aibė“, esančios Vilniuje, Giedraičių g. 85. Automobilis buvo be galinio bamperio, tamsiai žalios spalvos. Tokius liudytojos R. A. parodymus iš dalies patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl asmens atpažinimo ir duomenų pateikimo (b. l. 21-23). Be to, iš 2013 m. gruodžio 12 d. E. V. tarnybinio pranešimo (b. l. 146) bei byloje esančio liudytojos R. A. elektronio laiško taip pat matyti, kad ši liudytoja susipažinusi su raštu dėl asmens atpažinimo, informavo tyrėją E. V. apie tai, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo panašus į M. J. (b. l. 145). Be to, pats M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo vieną eismo įvykį ir kurį laiką automobiliu važinėjo be bamperio. Būtent toks automobilis užfiksuotas ir vaizdo įraše. Pažymėtina ir tai, kad faktą, jog M. J. vairavo „Nissan Almera“ automobilį patvirtina ir duomenys apie jo padarytus administracinius teisės pažeidmus, kurių vienas padarytas būtent minimu autmobiliu (b. l. 130-132). Šis administracinis teisės pažeidimas padarytas labai artimu metu kaip ir svetimo turto pagrobimas iš (duomenys neskelbtini) degalinės, t. y. 2013 m. rugsėjo 11 d. Nors M. J. tvirtino, kad automobilį „Nissan Almera“ įgijo vėliau, negu buvo padarytas jam inkriminuotas svetimo turto grobimas, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta. Pažymėtina, kad liudytoja I. V. parodė, kad jos vardu regisruotą automobilį „Nissan Almera“ pardavė kaimynui V. O. apie 2012 m. kovo mėnesį, o jį oficialiai išregistravo tik po to, kai buvo iškviesta į policiją. Tai patvirtina ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis parduotas 2012 m. gegužės mėnesį (b. l. 25). Liudytojas V. O., kurio parodymai teisme perskaityti BK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, parodė, kad minimą automobilį įgijo iš I. V. 2012 metais, jį tą pačią dieną pardavė asmeniui Viktoras. Taigi ši transporto priemonė buvo parduota dar 2012 metų kovo mėnesį. Pasak liudytojo V. O. jis buvo susisiekęs su minimu V., kuris paaiškino, kad šį automobilį skolino kitam asmeniui. Byloje yra duomenų, kad V. O. minimas asmuo galimai yra V. K., 1969 m. gimimo (b. l. 31, 34-36), tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų bei vaizdo įrašo matyti, kad svetimą turtą degalinėje pagrobęs asmuo yra gerokai jaunesnis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad svetimą turtą degalinėje (duomenys neskelbtini) pagrobė būtent M. J., bendrame kitų įrodymų kontekste stiprina ir jo biografijos faktai. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pažymos apie M. J. administracines nuobaudas matyti, kad jis administracine tvarka baustas už analogiškas veikas, padarytas 2010 m. sausio 6 d., 2013 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 126). Be to, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu baustas ir už degalų vagystę iš degalinės Olandų g. artimu šiai nusikalstamai veikai metu būtent tuo pačiu automobiliu.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų, vienas kitą papildančių įrodymų visumą konstatuoja, kad būtent M. J. 2013 m. rugsėjo 7 d., 8.03 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą automobiliu „Nissan Almera“ atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir į automobilio kuro baką įpylė 201,40 Lt vertės (40,36 l) „95 ecto“ benzino bei nesumokėjęs išvažiavo. Atsižvelgiant į pagrobto turto (benzino) vertę – 201,40 Lt, kuri viršija 1 MGL, tačiau nesiekia 3 MGL dydžio, M. J. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl M. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę M. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, veika padaryta gan įžūliai, iš esmės atvirai). Byloje M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. J. – nedirba, teistas (b. l. 69-123), baustas administracine tvarka (b. l. 125-129), psichiatrijos įstaigose nesigydė, tačiau registruotas priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 66-69). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas maksimaliam dydžiui, galimam už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, 40 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu įskaitytas suėmime išbūtas laikotarpis bei pagal šį nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) byloje pateikė 2014 m. vasario 24 d. ie6kin5, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. J. priteisti 201,40 Lt turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis M. J. iš (duomenys neskelbtini) priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė šiai bendrovei priklausantį turtą – benziną „95 ecto”, kurio vertė yra 201,40 Lt, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas būtent M. J. turi atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 40 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo budu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti jam galutinę bausmę – trejus metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. liepos 14 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti iki 2014 m. liepos 14 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Iš M. J. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 201,40 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.