- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- 1-2809-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19839-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- E. N.
- Nukentėjusysis
- M. K., J. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 25 d. apie 14.00 val.) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val.), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. N., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 25 d., apie 14.00 val., restorano „(duomenys neskelbtini)” kieme, (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną kartą M. K. į veidą, sugriebusi už plaukų tempė, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą.
Be to, E. N., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 25 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia delnu sudavė du kartus J. T. į veidą, sugriebusi už plaukų tempė žemyn, taip smurtaudama padarė poodinę kraujosruvą nugaroje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. T. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji E. N. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2024 m. gegužės 25 d. buvo su N. V.. Abu nuėjo į (duomenys neskelbtini), buvo neblaivūs ir jų neįleido. Tada ji M. sudavė per veidą ir tempė už plaukų. Alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Nukentėjusiajai atlygino 800 Eur žalą.
Po to, tą pačią dieną ji buvo pas N. namuose. Nuėjo prie kaimyno durų, kuris gyvena trečiame aukšte ir beldėsi. Iš kito buto išėjo J., klausė, kodėl daužosi. Tada sudavė J. du kartus ir tempė už plaukų. Buvo neblaivi ir girtumas turėjo įtakos jos veiksmams. Atsiprašė nukentėjusiosios. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau gydosi, geria vaistus ir vaikšto pas gydytoją dėl vaistų išrašymo. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jomis susitaikė. Nedirba, tačiau eis į darbo pokalbį. Turi vaiką, kuris gyvena su tėčiu. Jai yra apribotos motinystės teisės, bet ji susitikinėja su vaiku.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies (2024 m. gegužės 25 d. apie 14.00 val. veika).
Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19839-24 pradėtas gavus M. K. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. gegužės 25 d., jai dirbant restorane viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, 14.00 val. į restoraną atėjo vyras ir moteris, jie abu atrodė neblaivūs, todėl ji paprašė juos išeiti, tada jie abu iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, o moteris sudavė jai ranka į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą, o po to, sugriebė ją viena ranka už plaukų, o kita už rankos ir tampė, taip sukeldama jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-26).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 31-37).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 25 d. 16.55 val. P. D. pranešė, kad į namus grįžo draugė, kuri pasakė, kad jai apie 14-15 val. kavinės klientai trenkė į veidą, ji išsigandusi, nepranešė policijai, greitosios nereikia (1 t., b. l. 38-39).
Iš tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo matyti, kad dirbant pagal įvykį, vykta adresu (duomenys neskelbtini), į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, nes M. K. skundėsi, jog buvo sumušta. Apžiūrėta įvykio vieta, kadangi pats įvykis buvo prieš kelias valandas, kaltininkai buvo pasišalinę, vykta su pranešėja į Kėdainių rajono PK, pradėtas ikiteisminis tyrimas, surinkta medžiaga. Dar dirbant su pranešėja komisariate, buvo atvežtas sulaikytas asmuo iš kito įvykio - N. V., ir pranešėja jį atpažino kaip asmenį, kuris buvo kartu su moterimi, kuri ją mušė. Nustatyta, kad kartu su juo buvo E. N.. Buvo atlikti abiejų asmenų atpažinimo pagal nuotraukas veiksmai (1 t., b. l. 40-41).
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d., jai dirbant restorane viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, 14.00 val. į restoraną atėjo vyras ir moteris, abu atrodė neblaivūs, todėl ji paprašė juos išeiti. Tada jie abu iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, moteris sudavė jai ranka į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą. Po to jie nuėjo toliau, bet nepasišalino iš restorano teritorijos, todėl ji nuėjo prie jų ir vėl paprašė palikti restorano teritoriją, tada jie vėl pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, moteris sugriebė ją viena ranka už plaukų, o kita - už rankos ir taip tampė sukeldama jai fizinį skausmą. Moteris buvo vidutinio kūno sudėjimo, avėjo šlepetes, suknelę, turėjo ant peties kuprinę. Buvo iškviestas apsaugos darbuotojas, kuris asmenis išprašė iš teritorijos. Teritorija filmuojama vaizdo kameromis. Policijos nekvietė, nes buvo šoke, tik kai grįžo namo, pranešė policijai. Prašo surasti ir nubausti minėtus asmenis (1 t., b. l. 44-47, 48-51, 78-80).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusioji M. K. atpažino E. N., kaip moterį, kuri prieš ją smurtavo (1 t., b. l. 52-58), ir N. V., kaip vyrą, kuris buvo kartu su E. N. (1 t., b. l. 59-65).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta nukentėjusiosios M. K. pateikta skaitmeninė laikmena (1 t., b. l. 72-74), kurioje yra trys vaizdo įrašai. Pirmame įraše matosi, kad 2024 m. gegužės 25 d. 14.09 val., kavinės salėje stovi moteris Nr. 1, kuri vilki marga (rusva, juoda) suknele, suknelės ilgis iki kelių, avi juodos spalvos basutes, moters tamsūs plaukai surišti gale į kuodą, ant kairio peties užsimetusi juodos spalvos kuprinę. Moteris Nr. 1 mindžikuoja vietoje, gestikuliuoja rankomis, su kažkuo kalba, po to dingsta iš vaizdo įrašo. Toliau įraše matosi vyras Nr. 1, kuris iki pusės yra nuogas, mūvi juodos spalvos kelnes iki kelių, avi juodos spalvos šlepetes, per petį persimetęs juodos spalvos rankinę, vyro plaukai trumpi, juodos spalvos, jis pastovi, po to nueina tiesiai, dingsta iš įrašo. Po to, matosi, kad moteris Nr. 1 greitu žingsniu eina pro kavinės salę, dingsta iš vaizdo įrašo. Antrame įraše matyti kavinės kiemas, einanti moteris Nr. 1, kuri sustoja šalia pastato, jai iš paskos ateina vyras Nr. 1, sustoja šalia, prie jų prieina vyras Nr. 2, kuris vilki žydros spalvos rūbais, atsistoja šalia, link jų eina moteris Nr. 2, kuri vilki juodos spalvos palaidinę, mūvi šviesios spalvos kelnes, avi baltos spalvos batus, moters šviesūs, pusilgiai plaukai. Ji eina link stovinčios kompanijos, sustoja kelių metrų atstumu. Moteris Nr. 1 eina link moters Nr. 2, kuri pradeda atsitraukinėti atbula, tuo metu moteris Nr. 1 dešinės rankos dviem mostais pataiko į moters Nr. 2 kairę ranką. Po to, moteris Nr. 1 dešine ranka daro tris mostus į moters Nr. 2 kairę ranką (pataiko). Moteris Nr. 1 eina link moters Nr. 2, kuri atbula atsitraukinėja, moteris Nr. 1 daro kairės rankos mostą į moters Nr. 2 veido sritį (dešinė pusė), po to moteris Nr. 1 įsikimba į moters Nr. 2 plaukus, kuriuos tampo ir laiko ne trumpiau kaip 10 sek. Prie konfliktuojančių moterų prieina vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, iš kavinės išeina kavinės darbuotoja, konfliktuojančios išsiskiria. Trečiame vaizdo įraše matosi stiklinės durys, per jas matosi moters Nr. 1 du rankos mostai į moters Nr. 2 pusę, moters Nr. 1 rankos mostas, kuris pataiko moteriai Nr. 2 į veido sritį (dešinė pusė) (1 t., b. l. 75-77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1077/2024 (02) nurodyta, kad M. K. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 92-93).
Liudytojas N. V. nurodė, kad E. N. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl pasinaudodamas savo procesine teise jis atsisako duoti parodymus šioje byloje, atsisako atsakyti į bet kokius klausimus (1 t., b. l. 96-98).
Liudytojas P. D. parodė, kad M. K. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena. 2024 m. gegužės 25 d. apie 17 val. į namus sugyventinė grįžo apsiverkusi, susijaudinusi, išsigandusi. Pradėjus jos klausinėti, ji pasakė, kad po pietų ją darbo vietoje užsipuolė neblaivi klientė, kuri jai sudavė į veidą ir tampė už plaukų. M. K. buvo labai susijaudinusi, sakė bijanti tos klientės, bijanti eiti į darbą. Jis paskambino 112. Ant M. K. jokių vizualiai matomų sužalojimų nebuvo, todėl medikų kvietė, ji tik buvo labai išsigandusi (1 t., b. l. 101-105).
Pagal BK 140 straipsnį atsako už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą. Tai poveikis kito žmogaus organizmui, pasireiškiantis mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. N., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 25 d., apie 14.00 val., restorano „(duomenys neskelbtini)” kieme, (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną kartą M. K. į veidą, sugriebusi už plaukų tempė, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji, panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies (2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val. veika).
Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19845-24 pradėtas gavus J. T. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val., laiptinėje, (duomenys neskelbtini), kaimynė E. N. priėjo prie jos ir trenkė delnu į kairės pusės veidą, sugriebė abejomis rankomis už plaukų ir tempė galvą žemyn, po to, dar kartą trenkė jai delnu į kairės pusės veidą. Dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jaučia galvos skausmą (1 t., b. l. 106-111).
Prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-19845-24 ir Nr. 01-1-19839-24 sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-19839-24 (1 t., b. l. 1-2).
2024 m. gegužės 25 d. 17.51 val. E. N. nustatytas 2,69 promilių girtumas (1 t., b. l. 135-136).
Nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą laiptinėje. Išėjusi į laiptinę pažiūrėti, pamatė, kad šalia kaimynų buto durų stovi kiti kaimynai - N. V. ir E. N., kurie trankė buto duris. Tuomet ji jiems pasakė, kad nustotų daužyti kaimynų duris ir kelti triukšmą, bet jie nereagavo, toliau trankė duris. E. N. jai pasakė, kad dingtų iš čia, pavadino „žertva“. Ji pasakė, kad iškvies policiją. E. N. ją iškoneveikė visokiais necenzūriniais žodžiais, priėjo prie jos ir delnu trenkė jai į kairės pusės skruostą. Tada jai bandant apsiginti, E. N. sugriebė abejomis rankomis jai už plaukų ir tempė galvą žemyn, iki pat kelių, ji net negalėjo kalbėti ar rėkti. Jautė stiprų fizinį skausmą veide, nuo plaukų tempimo – smakre. Ji beldėsi į kaimynų duris ir šaukė, kad jai padėtų, nes ją muša, kad skambintų policijai. Dėl tokių E. N. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai atvyko policijos pareigūnai, prie jų E. N. dar kartą jai delnu trenkė į kairės pusės veidą. Kai E. N. ją tempė už plaukų, ji priešinosi ir galėjo nugara kliudyti buto durų rankeną ar laiptų turėklą, bet viskas vyko staiga ir tiksliai pasakyti negali, kad skauda nugarą, pajuto kai grįžo namo (1 t., b. l. 106-111, 139-150).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant J. T. kairės veido pusės matosi paraudimas. Daugiau akivaizdžiai sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 143-147).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1075/2024 (02) nurodyta, kad J. T. konstatuota ekschimozė (poodinė kraujosruva) nugaroje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje (kaltinime) ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų J. T. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 161-162).
Liudytojas N. V. nurodė, kad E. N. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl pasinaudodamas savo procesine teise jis atsisako duoti parodymus šioje byloje, atsisako atsakyti į bet kokius klausimus (1 t., b. l. 165-167).
Liudytoja I. D. parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val. grįžusi iš sodo namo, kieme pamatė, kad balkone rūko E. N., kuri ją pamačiusi pasakė, kad „grįžo gražuolė”. E. N. išėjo į kiemą ir puolė ant jos, ji gynėsi. Tada E. N. su draugu N. V. nuėjo į laiptinę ir lipo aukštyn, netrukus išgirdo kaimynės J. T., kuri gyvena trečiame aukšte, balsą, ji rėkė, kad ją muša. Kas vyko trečiame aukšte nematė, nes buvo pirmame aukšte. Po įvykio kaimynė J. T. sakė, kad E. N. sudavė jai į veidą, pešė plaukus (1 t., b. l. 170-173).
Liudytoja J. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val. ji buvo namuose. Prieš tai kaimynas N. V. iš savo balkono į kiemą išmetė puoduką, termosą, alaus butelį, todėl kieme buvo stiklo šukių. Ji pamatė, kad į kiemą atvažiuoja kaimynų - I. D. - automobilis. Ji išėjusi į balkoną pradėjo kaimynams mojuoti, kad į kiemą nevažiuotų, nes yra šukių ir gali padangas prasidurti. Jie sustojo, į patį kiemą nevažiavo. Tada N. V. su E. N. išėjo į savo balkoną, esantį antrame aukšte, ir pradėjo ant jos rėkti necenzūriniais žodžiais, ko ji čia kišasi. Kaimynė I. D. N. V. su E. N. pasakė, kad pasiimtų šluotą ir eitų kiemo tvarkyti. Tai išgirdusi E. N. išbėgo į kiemą ir atsistojo priešais kaimynę I., pradėjo ją kolioti, griebė I. už plaukų. N. su šluota išėjo į kiemą, bet jis į konfliktą nesikišo. Pamačiusi, kad E. N. su kaimyne I. stumdosi, ji iš balkono suriko, kad kvies policiją. Netrukus išgirdo, kad stipriai, kumščiais daužo į jos buto duris. Ji priėjusi prie durų, pro durų akutę pamatė, kad jos duris daužo kumščiais N. V.. Ji paskambino 112 ir pranešė, kad daužo jos duris. Tada pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė, kad priešais jos duris, trečiame aukšte E. N. įsikibusi rankomis į jos kaimynės J. T. plaukus, lenkė žemyn iki pat grindų ir kaimynę atrėmė į jos buto duris. Kaimynė J. beldė į jos duris, kad jas atidarytų, bet ji bijojo ir durų neatidarė. Per balkoną pamatė, kad atvažiavo policija, ji jiems sušuko, kad greičiau kiltų į trečią aukštą. Tada ji atidarė buto duris ir pamatė, kad šalia stovėjusi E. vieną kartą delnu sudavė jos kaimynei J. į veidą. Tada jau į trečią aukštą užlipo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 176-179).??
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo ir garso įraše iš pareigūno kūno kameros matosi, kad policijos pareigūnas eina link daugiabučio namo, laiptinėje šalia durų (Nr. 11 ir Nr. 12) stovi dvi moterys ir vyras. Moteris Nr. 1 (J. T.) vilki raudonos spalvos, trumpomis rankovėmis palaidinę, palaidinės priekyje yra piešinys (bitė), mūvi turkio spalvos tampres, avi geltonos spalvos šlepetes, moters yra tamsios spalvos plaukai. Moteris Nr. 2 (E. N.) vilki margą chalatą (baltos/ juodos spalvų), avi tamsios spalvos šlepetes, moters tamsūs plaukai, gale surišti į kuodą. Šalia stovi vyras iki pusės nuogas, mūvi tamsios spalvos šortus, trumpi, tamsios spalvos plaukai. Toliau matosi ir girdisi, kad abi moterys vienu metu kažką pasakoja pareigūnams (suprasti negalima), Nr. 2 moteris (E. N.) paeina į priekį, pasisuka ir dešine ranka suduoda (įrašo laikas 1:27 min) moteriai Nr. 1 (J. T.) į veido sritį (kairėje pusėje), toliau girdisi, kad vyksta žodinis konfliktas, moteris Nr. 2 nueina, dingsta iš vaizdo įrašo, kamera pasisuka, matosi, kad pareigūnai moteriai Nr. 2 nustato blaivumą (nustatytas 2,69 promilių girtumas), ji atsisako pasirašyti į žurnalą (1 t., b. l. 125-128).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 25 d. 17.35 val. I. D. pranešė, kad „lauke prieš 5 minutes įvyko konfliktas su kaimyne, kuri nuėjo į butą, per langą mėto stiklus, šiukšles“. Patikrinus minėtos dienos įvykius, daugiau jokių pranešimų susijusių su šiuo įvykiu, nebuvo registruota (1 t., b. l. 123-124).
Iš tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo matyti, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte buvo girdėti triukšmas. Nustatyta, kad trečiame aukšte, daugiabučio namo laiptinėje, įvyko konfliktas tarp E. N., nustatytas 2,69 prom. neblaivumas, ir J. T., blaivi. Konflikto metu E. N. iš delno trenkė J. T. į kairės pusės veido sritį, tada sugriebė abejomis rankomis už J. T. plaukų ir tempė galvą žemyn, po to dar kartą iš delno trenkė į kairės pusės veido sritį. Dėl tokių veiksmų J. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo. E. N. įteiktas šaukimas atvykti į Kėdainių rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 129-130).
Iš tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su kaimynais matyti, kad tikslinant aplinkybes 2024 m. birželio 4 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauta su ten gyvenančiais kaimynais. Nei vienas iš kalbintų kaimynų tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negalėjo, visi nurodė, kad įvykio nematė ir negirdėjo (1 t., b. l. 133-134).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 116-122 ).
Pagal BK 140 straipsnį atsako už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą. Tai poveikis kito žmogaus organizmui, pasireiškiantis mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. N., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 25 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia delnu sudavė du kartus J. T. į veidą, sugriebusi už plaukų tempė žemyn, taip smurtaudama padarė poodinę kraujosruvą nugaroje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. T. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji, panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą, ką patvirtina pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamosios prašymo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamoji E. N. prašė teismo taikyti jai BK 38 straipsnį, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Pateikė protokolus, iš kurių matyti, kad kaltinamoji su nukentėjusiomis susitaikė, atlygino joms žalą.
Prokuroras prašė netaikyti BK 38 straipsnio motyvuodamas, jog įvertinus kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamajai turi būti paskirta bausmė.
Pagal BK 38 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame (BK 38 str. 1-4 d.) nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso - atleisti kaltinamajam negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismas ir turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, nustatyti šio intereso pažeidimo mastą įvertinant veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo atgailą, tikimybę pasitaisyti.
Šiuo atveju sprendžiant kaltinamosios E. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leistų kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-265/2012, 2K–475/2011, Nr. 2K-P-85/2008, 2K-156/2008).
Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamoji prisipažino padariusi dvi nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiomis, atlygino žalą. Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji E. N. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą ir agresiją panaudojo dėl nepateisinamo pykčio. Nors kaltinamoji ir neteista, tačiau iš įtariamų, kaltinamų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašo (2 t., b. l. 47-56) bei byloje esančių dokumentų matyti, kad E. N. 2022 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. 2024 m. gegužės 28 d. jai buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (ikiteisminis tyrimas nutrauktas), šioje byloje ji yra kaltinama dviejų nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, kas rodo, jog E. N. yra linkusi į smurtines nusikalstamas veikas. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo ji buvo bausta administracinėmis nuobaudomis, už tai, kad neblaivi, viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, taip pat įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais taip pažemindama pareigūnų garbę ir orumą, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (2 t., b. l. 58-61), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, buvo VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje dėl panikos sutrikimų, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašyta (2 t., b. l. 71). Nurodyti duomenys apie asmens teistumą bei baustumą administracine tvarka, rodo E. N. polinkį pažeidinėti įstatymus, nevykdyti įpareigojimų, ji nedaro tinkamų išvadų iš ankstesnio jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriamų administracinių nuobaudų, kas neleidžia konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvykdymo. Nenustačius visų Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, šioje teisės normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamosios elgesio pasekmė, todėl kaltinamosios prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo E. N. atžvilgiu negali būti tenkinamas.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamoji padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą ir agresiją panaudojo dėl nepateisinamo pykčio, veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamoji neteista, bausta administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (2 t., b. l. 58-61), nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, buvo VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje dėl panikos sutrikimų, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašyta (2 t., b. l. 71). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino, anksčiau neteista, yra dvi jos atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, laisvės apribojimo bausmės skirtinos mažesnės nei vidurkis ir prie griežtesnės bausmės pridėjus švelnesnės bausmės dalį, skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė (BK 63 straipsnio 4 dalis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji J. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia patirtu sužalojimu, skausmu, išgyventu nepilnaverčio žmogaus jausmu, stresu, baime, atlyginimo (1 t., b. l. 154).
Nukentėjusioji M. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84-85).
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. T. ir nukentėjusioji M. K. patvirtino, jog žalą kaltinamoji joms atlygino, pretenzijų neturi ir likusioje dalyje civilinių ieškinių atsisako, todėl procesas dėl civilinių ieškinių nagrinėjimo ir neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 34-41), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos byloje (1 t., b. l. 74, 128), paliktinos saugoti byloje.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 25 d. apie 14.00 val. veika), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
E. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 25 d. apie 17.30 val. veika), ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prieš griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir skirti E. N. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę sumažintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
Procesą dėl nukentėjusiųjų J. T. ir M. K. civilinių ieškinių nagrinėjimo nutraukti, kadangi žala atlyginta.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.