- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-1368-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. A., A. Ambrazevičienė
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės, Marijampolės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Marijampolės butų ūkis“, V. V., R. V.
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovės A. A. atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovui Vytautui Andruliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi A.A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A.A. ieškinį atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisės privatizuoti butą pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Marijampolės butų ūkis“, V. V., R. V.,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
ieškovė A. Ambrazevičienė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė motinos O. V., mirusios 2005 m. spalio 30 d., palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, bei pripažinti, kad ieškovė turi teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Butų privatizavimo įstatymą, kurį iki mirties nuomojo jos velionė motina.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog tuometinio Kapsuko (dabar Marijampolė) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987-05-13 sprendimu Nr. 112 ir jo priedėliu butas, esantis V. K. g. 43-2 (dabar 45-1) buvo suteiktas J. V., jo šeimos nariais nurodyta žmona O. V., dukra V. V. ir sūnus R. V. (b.l. 8-9). Buto apskaitos kortelėje (b.l. 10), be jau išvardintų asmenų, dar buvo įrašytas R. V., gimęs 1978-05-14, nurodant anūkas. Ieškovė yra O. V. ir J. V. dukra (b.l. 11-12), tačiau ji minėtuose dokumentuose neįrašyta. J. V. mirė 1999-11-14 (b.l. 13). O. V. mirė 2005-10-30 (b.l. 17). Ji iki mirties gyveno ginčo bute (b.l. 18). R. V. mirė 2001-09-20 (b.l. 22). Palikimo paduodant pareiškimą notarui niekas nepriėmė nei po J. V., nei po O. V. mirties (b.l. 19-21). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1999-11-23 nuosavybės teise yra įregistruotas Marijampolės savivaldybės tarybai. 2002-10-09 Marijampolės savivaldybės taryba sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su O. V., kartu gyvenančiu šeimos nariu įvardintas R. V. (b.l. 14-15). Po O. V. mirties, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis 2005-12-22 sudaryta su R. V. (b.l. 82-83).
Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje yra velionės O. V. prašymas (b.l. 106), kuriame ji nurodo, kad nustatytu laiku negalėjo paduoti pareiškimo ir baigti privatizavimo, nes yra „72 metų amžiaus, gyveno su vyru, kuris nenorėjo šio buto pirkti (1994-11-14, mirė)". Pareiškime data nenurodyta, tačiau iš ranka jame įrašyto ir pacituoto šiame teismo sprendime įrašo daroma išvada, kad jis paduotas jau po J. V. mirties, tai yra jau po 1994-11-14. Šį pareiškimą UAB „Marijampolės butų ūkis", tai yra įstaiga tiesiogiai vykdžiusi butų privatizavimą, yra perdavusi Marijampolės savivaldybei, pareiškimas patvirtintas Marijampolės savivaldybės turto valdymo skyriaus antspaudu ir šio skyriaus darbuotojos Vilijos Sopienės parašu. Kadangi ieškovės pateiktas susitarimas pirkti privatizuojamą butą (b.l. 105) nėra patvirtintas nei notariškai, nei Privatizavimo komisijos įgalioto asmens, nei turto valdymo skyriaus, nei UAB „Marijampolės butų ūkis" darbuotojų, teismas laikė, kad jis nebuvo pateiktas butų privatizavimo komisijai (Lietuvos Respublikos 1991 m. liepos 29 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notarinio įstatymo papildymo" 16¹ str.). Įvertinęs tai, teismas, aplinkybes, kad ieškovės motina O. V., buvo padavusi prašymą dėl buto V. K. g. 45-1, Marijampolėje, privatizavimo ir, kad šis butas buvo privatizavimo objektas, laikė nustatytomis, tačiau sprendė, kad vien pareiškimo padavimas nesukūrė juridinių faktų visumos, kad tarp atsakovo ir O. V. buvo susiklostę santykiai dėl buto privatizavimo (neįrodžius, kad buvo susitarta kieno vardu bus privatizuojamas butas). Be to, teismas sprendė, jog ieškovė nepriėmė palikimo į O. V. turtą faktiškai pradėdama turtą valdyti, kadangi nenustatė, kad velionė mirties dieną turėjo nekilnojamųjų daiktų, o po O. V. mirties gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta ne su ieškove, o su R. V. (b.l. 81-83).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.
Skunde nurodoma, jog nepagrįstai spręsta, kad apeliantė nepriėmė motinos palikimo. O. V. turėjo teisę naudotis butu, esančiu V. K. g. 45-1, Marijampolėje, ir tuo pačiu turėjo pareigą mokėti mokesčius. Minimame bute liko visas O. V. kilnojamasis turtas. Po motinos mirties ieškovė faktiškai priėmė palikimą, pradėdama visą kilnojamąjį motinos turtą (stalą, sekciją, televizorių, lovą, sofą, perstačiau krosnį, įvedžiau į butą vandentiekį) valdyti, ir nors nuomos sutartis buvo sudaryta ne apeliantė, ji išnuomotu butu rūpinosi kaip savu (mokėjo mokesčius). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai (kaimynai) V. K. ir V. K. (b.l. 123, 124).
Nepagrįstai spręsta, kad O. V. nebuvo tinkamu subjektu dėl buto, esančio V. K. g. 45-1, Marijampolėje, privatizavimo. Iš byloje esančio prašymo (b.l. 106) matyti, jog O. V. po 1994-11-14 dienos ne pirmą kartą, o jau pakartotinai kreipėsi dėl buvo privatizavimo. Tokią išvada darytina iš byloje esančio susitarimo (b.l. 105), kuris nors be datos, tačiau akivaizdu, jog buvo sudarytas dar prieš J. V. mirtį, nes tarp susitariančių pilnamečių šeimos narių yra ir J. V.. Pilnamečiai šeimos nariai buvo susitarę, jog perkamas butas priklausys O. V., kad už butą bus mokama iš O. V. investicinės sąskaitos. Tai, kad buvo sudarytas tarp pilnamečių šeimos narių susitarimas butui privatizuoti ir kad buto pirkimo kaina buvo paskaičiuotas įkainojimo aktas, patvirtino liudytoja I. B., dirbanti UAB „Marijampolės butų ūkis", ruošusi ginčo buto įkainojimą, kuris buvo perduotas sekretorei apie 1993 metus. I. B. patvirtino, kad buvo prašymas, susitarimas, inventorizacija, buvo paskaičiuota buto įkainojimas (b.l. 124).Aplinkybę, kad O. V. rūpinosi nuomojimo buto dokumentų tvarkymu, patvirtino ir liudytojai V. K. ir V. K. (b.l. 123, 124).
Teismas nepagrįstai pripažino, kad Susitarimas tarp pilnamečių šeimos narių kieno vardu bus privatizuojamos gyvenamosios patalpos ir kas taps jų savininku, turėjo būti patvirtintas notariškai, Lietuvos Respublikos 1991 m. liepos 29 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notarinio įstatymo papildymo" be notaro šiuos dokumentus leista patvirtinti valstybinėms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, butų ūkio tarnyboms, taip pat kitiems juridiniams asmenims. Liudytoja I. B. parodė, kad privatizuojant butus, Susitarimus tvirtindavo privatizavimo dokumentus rengiantys darbuotojai. Duomenų, jog. O. V. buvo informuota apie tai, kad paruošti buto pardavimo-pirkimo dokumentai, atsakovas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog O. V. teisę privatizuoti butą, esantį V. K. g. 45-1, Marijampolėje, pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo įgijusi, o privatizavimo procedūra buvo nebaigta ne dėl jos kaltės.
Nepagrįstai nepripažinta, kad tarp atsakovo ir O. V. buvo susiklostę santykiai dėl buto privatizavimo. Teisė privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą yra turtinė teisė. CK 5.1 str. 2 d. normos nustato, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir privatizavimą, yra perdavusi Marijampolės savivaldybei, pareiškimas patvirtintas Marijampolės savivaldybės turto valdymo skyriaus antspaudu ir šio skyriaus darbuotojos Vilijos Sopienės parašu. Kadangi ieškovės pateiktas susitarimas pirkti privatizuojamą butą (b.l. 105) nėra patvirtintas nei notariškai, nei Privatizavimo komisijos įgalioto asmens, nei turto valdymo skyriaus, nei UAB „Marijampolės butų ūkis" darbuotojų, teismas laikė, kad jis nebuvo pateiktas butų privatizavimo komisijai (Lietuvos Respublikos 1991 m. liepos 29 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notarinio įstatymo papildymo" 16¹ str.). Įvertinęs tai, teismas, aplinkybes, kad ieškovės motina O. V., buvo padavusi prašymą dėl buto V. K. g. 45-1, Marijampolėje, privatizavimo ir, kad šis butas buvo privatizavimo objektas, laikė nustatytomis, tačiau sprendė, kad vien pareiškimo padavimas nesukūrė juridinių faktų visumos, kad tarp atsakovo ir O. V. buvo susiklostę santykiai dėl buto privatizavimo (neįrodžius, kad buvo susitarta kieno vardu bus privatizuojamas butas). Be to, teismas sprendė, jog ieškovė nepriėmė palikimo į O. V. turtą faktiškai pradėdama turtą valdyti, kadangi nenustatė, kad velionė mirties dieną turėjo nekilnojamųjų daiktų, o po O. V. mirties gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta ne su ieškove, o su R. V. (b.l. 81-83).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.
Skunde nurodoma, jog nepagrįstai spręsta, kad apeliantė nepriėmė motinos palikimo. O. V. turėjo teisę naudotis butu, esančiu V. K. g. 45-1, Marijampolėje, ir tuo pačiu turėjo pareigą mokėti mokesčius. Minimame bute liko visas O. V. kilnojamasis turtas. Po motinos mirties ieškovė faktiškai priėmė palikimą, pradėdama visą kilnojamąjį motinos turtą (stalą, sekciją, televizorių, lovą, sofą, perstačiau krosnį, įvedžiau į butą vandentiekį) valdyti, ir nors nuomos sutartis buvo sudaryta ne apeliantė, ji išnuomotu butu rūpinosi kaip savu (mokėjo mokesčius). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai (kaimynai) V. K. ir V. K. (b.l. 123, 124).
Nepagrįstai spręsta, kad O. V. nebuvo tinkamu subjektu dėl buto, esančio V. K. g. 45-1, Marijampolėje, privatizavimo. Iš byloje esančio prašymo (b.l. 106) matyti, jog O. V. po 1994-11-14 dienos ne pirmą kartą, o jau pakartotinai kreipėsi dėl buvo privatizavimo. Tokią išvada darytina iš byloje esančio susitarimo (b.l. 105), kuris nors be datos, tačiau akivaizdu, jog buvo sudarytas dar prieš J. V. mirtį, nes tarp susitariančių pilnamečių šeimos narių yra ir J. V.. Pilnamečiai šeimos nariai buvo susitarę, jog perkamas butas priklausys O. V., kad už butą bus mokama iš O. V. investicinės sąskaitos. Tai, kad buvo sudarytas tarp pilnamečių šeimos narių susitarimas butui privatizuoti ir kad buto pirkimo kaina buvo paskaičiuotas įkainojimo aktas, patvirtino liudytoja I. B., dirbanti UAB „Marijampolės butų ūkis", ruošusi ginčo buto įkainojimą, kuris buvo perduotas sekretorei apie 1993 metus. I. B. patvirtino, kad buvo prašymas, susitarimas, inventorizacija, buvo paskaičiuota buto įkainojimas (b.l. 124).Aplinkybę, kad O. V. rūpinosi nuomojimo buto dokumentų tvarkymu, patvirtino ir liudytojai V. K. ir V. K. (b.l. 123, 124).
Teismas nepagrįstai pripažino, kad Susitarimas tarp pilnamečių šeimos narių kieno vardu bus privatizuojamos gyvenamosios patalpos ir kas taps jų savininku, turėjo būti patvirtintas notariškai, Lietuvos Respublikos 1991 m. liepos 29 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notarinio įstatymo papildymo" be notaro šiuos dokumentus leista patvirtinti valstybinėms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, butų ūkio tarnyboms, taip pat kitiems juridiniams asmenims. Liudytoja I. B. parodė, kad privatizuojant butus, Susitarimus tvirtindavo privatizavimo dokumentus rengiantys darbuotojai. Duomenų, jog. O. V. buvo informuota apie tai, kad paruošti buto pardavimo-pirkimo dokumentai, atsakovas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog O. V. teisę privatizuoti butą, esantį V. K. g. 45-1, Marijampolėje, pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo įgijusi, o privatizavimo procedūra buvo nebaigta ne dėl jos kaltės.
Nepagrįstai nepripažinta, kad tarp atsakovo ir O. V. buvo susiklostę santykiai dėl buto privatizavimo. Teisė privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą yra turtinė teisė. CK 5.1 str. 2 d. normos nustato, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai, turtinės reikalavimo teisės ir turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Apeliantė, priimdama O. V. palikimą perėmė ir turtinę teisę privatizuoti butą, esantį V. K. g. 45-1, Marijampolėje, pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d.2 p. pagrindu, pripažintina, kad ieškovė turi teisę privatizuoti minėtą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti.
Nurodo, jog ieškovė negali būti laikoma tinkamu subjektu, kadangi ji nėra ir nebuvo buto nuomininke ar buto nuomininko šeimos nariu, o dėl turtinių teisių perėmimo ieškovė neįrodė, kad po motinos O. V. mirties ji palikimą į motinos turtą priėmė, kadangi aiškinimas, kad ji rūpinosi butu, kuris net nėra ir niekada nebuvo O. V. turtas, nes nuosavybės teise nuo 1999 metų priklauso savivaldybės tarybai bei kad po motinos mirties pasiėmė kelis kilnojamuosius daiktus nereiškia, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos mirties ir yra jos turtinių teisių perėmėja, kadangi nenustatyta, kad O. V. mirties dieną turėjo nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, o palikimo priėmimas pradedant turtą valdyti reiškia, kad po asmens mirties įpėdinis turtą valdo ir juo rūpinasi kaip savo. Palikimo priėmimas, pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, tai yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais, liudijančiais įpėdinio norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Tokiu būdu įpėdinio veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo, tai yra elgėsi kaip turto savininkas, siekė įgyti nuosavybės teises į likusį po palikėjo mirties turtą, kelių daiktų pasiėmimas nelaikomas palikimo priėmimu. Kadangi ieškovė nepriėmė palikimo į O. V. turtą, ji nepriėmė ir nuomos teisės į butą, tai patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas, kad po O. V. mirties gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta ne su ieškove, o su R. V.. Ieškovė niekada nebuvo ir nėra ginčo buto nuomininkė.
Ieškovė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad jos mirusi motina buvo įgijusi teisę privatizuoti ginčo patalpas, tačiau visų privatizavimo procedūrų, kurių pagrindu ieškovė būtų galėjusi įgyti subjektinę teisę privatizuoti ginčo patalpas, inicijavimo būtinoji sąlyga buvo notaro patvirtintas privatizavimo subjektų susitarimas dėl to, kurio iš jų vardu gyvenamoji patalpa bus privatizuojama. Tokio susitarimo sudarymas pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį buvo būtina buto privatizavimo sutarties sąlyga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S., M. S. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-554/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; kt.). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad toks susitarimas pasiektas buvo, kadangi teismui pateikto susitarimo kopija nėra pasirašyta visų ją sudarančių asmenų vardu, taip pat nėra duomenų, kad jis buvo pateiktas privatizavimą vykdžiusiai institucijai. Nors ieškovė remiasi liudytojų parodymais, tačiau susitarimo registracijos nebuvimas, akivaizdžiai juos paneigia. Be to, privatizavimo įstatymo galiojimo metu galiojusio CK 58 straipsnio 3 dalį, įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį darė negaliojantį, todėl nesudarius notarinio susitarimo (kurio egzistavimą gali patvirtinti notaras, įregistravęs tokį sandorį) ieškovės valia privatizuoti nuomojamas patalpas Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir tinkama tvarka ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta, taigi ir subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą negalėjo būti įgytos. Dėl to Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad tuo metu nebuvo pasiektas bendras susitarimas tarp šeimos narių privatizuoti ginčo butą. Teismui pateiktas prašymas privatizuoti ginčo butą prieštarauja ieškovės tvirtinamai aplinkybei apie buvusį susitarimą dėl buto privatizavimo, kadangi jame yra įrašas, kad ieškovės motina gyveno su vyru, kuris nenorėjo buto pirkti. Be to, pagal 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 (Žin., 1991, Nr. 17-449) 1 straipsnį, pareiškimai dėl butų privatizavimo galėjo būti paduoti iki 1991 m. gruodžio 31 d. Pastarojo straipsnio redakcija buvo pakeista 1991-12-20 LR įstatymu dėl LR butų privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo Nr. 1-2128, kur nustatyta, kad pareiškimai dėl butų privatizavimo gali būti paduoti iki 1992 m. kovo 1 d. Ši Butų privatizavimo įstatymo 1 str. redakcija galiojo iki 1992 m. spalio 11 d., t.y. iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių dalinio pakeitimo NR. 1-2934. Taigi akivaizdu, jog ieškovės motinos kreipimasis į UAB „Marijampolės butų ūkį", po vyro mirties, t.y. 1994 metais neatitiko tuo metu galiojusios Butų privatizavimo įstatymo redakcijos reikalavimų, juolab, kad nei ieškovė, nei jos mirusi motina nesidomėjo pateikto prašymo nagrinėjimu, nesiėmė veiksmų, kurie įrodytų jos suinteresuotumą privatizuoti butą, neskundė privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmų (neveikimo) iki kreipimosi į teismą, t.y. ilgiau nei 15 metų. Atsižvelgiant į protingo žmogaus elgesio standartą, akivaizdu, kad kiekvienas protingas žmogus analogiškoje situacijoje nebūtų laukęs taip ilgai.
Taigi pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovė pastarųjų teisių neįgijo, nes ji, nėra tinkamas subjektas perimti mirusios motinos O. V. palikimą. Be to, ir pati mirusioji, nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, kadangi šia teise nepasinaudojo, neatlikdama veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, ir tarp privatizavimą vykdžiusio asmens, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė A. Ambrazevičienė nurodo, kad ji yra jos motinos O. V., mirusios 2005 m. spalio 30d., turtinių teisių perėmėja, todėl turinti teisę privatizuoti butą, kuriame iki mirties gyveno jos motina, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą(CK 5. 1 straipsnio 1 dalis, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti(modernizuoti) įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., 12 straipsnis reguliuoja savivaldybės(valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimą. Minėto 12 straipsnio 1 d. 2 punktu nustatyta, kad savivaldybės(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo, kuris galiojo iki 2001 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Butų privatizavimo įstatymo, kuris galiojo iki 4 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Mirusioji O. V. dėl buto privatizavimo kreipėsi po sutuoktinio J. V. mirties 1994 m. lapkričio 14d. Ieškovė nurodė, kad ji tuo metu ginčo bute negyveno ir nebuvo O.V. šeimos nariu. Po O.V. mirties 2005 m. gruodžio 22d. buto nuomos sutartis sudaryta su šeimos nariu R.V.(su mirusiosios anūku). Tai reiškia, kad ieškovė A.A. negali būti minėto buto pirkimo-pardavimo subjektu.
Šalies argumentai
Ieškovė A. Ambrazevičienė prašiusi nustatyt juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. V. mirties 2005 m. spalio 30 d. priėmusi likusį turtą jį faktiškai valdė, t.y. priėmusi ir valdanti mirusiosios namų apyvokos daiktus. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neįtakoja ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą, kadangi, kaip buvo paminėta, ieškovė nebuvo ir nėra buto nuomininkė ir nebuvo O. V. šeimos nariu pastarajai siekiant privatizuoti ginčo butą. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, todėl ir šis ieškovės prašymas yra nepagrįstas.
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai.
Iš išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra.
Iš ieškovės A. A. valstybei priteistina 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. A. valstybei (atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 20,10 Lt(dvidešimt litų ir 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.