Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-60-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1S-60-317/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-960-317/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam I. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. V. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlieka nuo 2007 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2019 m. balandžio 24 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 5 mėnesiai 10 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. LPK-239 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis I. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad savo kaltę supranta ir ją pripažįsta. Prašo patikėti, kad jis jau pasitaisė ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo I. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nuteistasis I. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip keturis penktadalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, I. V. nustatoma žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš nustatytų 24 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų statiniai yra tik 5, o likę 19 balų atitinka dinaminius (kintančius) veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį, yra reali galimybė šiuos balus dar labiau sumažinti.

8. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes, palaiko socialinius santykius su šeimos nariais. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis ne kartą baustas už alkoholio vartojimą, tačiau toliau neigia turintis alkoholio vartojimo problemų, kas akivaizdžiai parodo, kad savo priklausomybės, kuri įtakojo neigiamą jo elgesį ir netinkamą asmenybės koregavimą, jis nesuvokia ir nepripažįsta. Nuteistasis, kalbėdamas apie ateitį ir ją planuodamas, per daug ateitimi nesirūpina, konkrečių planų nedetalizuoja. Išlieka aktualūs net šeši kintantys nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija, alkoholio vartojimas ir vartojimo pateisinimas, impulsyvumas, padidinta savivertė, pataisos įstaigos priežiūros ir apribojimų nepaisymas, empatijos stoka, sąžinės ir atgailos stoka. Įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

10. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Tokią galimybę apsprendžia jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, požiūris į padarytą nusikaltimą ir paskirtą bausmę, kiti asmenybės ypatumai. Nors šiuo metu nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas teigiamai, tačiau Socialinio tyrimo ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką I. V. vidaus tvarką yra pažeidęs net 31 kartą, už ką 27 kartus baustas nuobaudomis, kitus kartus buvo apsiribota jo svarstymu drausmės komisijoje. Per visą bausmės atlikimo laiką – daugiau nei 11 metų, jis skatintas tik du kartus. Po pirmojo paskatinimo nuteistasis ir vėl eilę kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, taigi, paskatinimų ir nuobaudų santykis ir jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Be to, toks nuteistojo elgesys leidžia spręsti, jog nėra pakankama jo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje. Šios aplinkybės pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie nuteistojo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos. Nagrinėjamu atveju I. V. bausmę atlieka už nusikalstamos veikos kito asmens gyvybei, sukėlusios negrįžtamas pasekmes, padarymą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, šią aplinkybę įvertino kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai, kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertino nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą bei jo mąstymo ypatumus. Teisminio nagrinėjimo metu I. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies, šiuo metu kaltę neigia, atsakomybės už tai neprisiima. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau pripažintina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami.

12. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad teismas gali, o ne privalo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas reiškia, jog net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimas svarstyti nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginis jo taikymas, nevertinant kitų - materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas, iš esmės, yra individualus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai I. V. charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nors šiuo metu nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo I. V. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, padėsiančius jam adaptuotis visuomenėje ir skatinsiančius tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, kolegija

nutaria:

Nuteistojo I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas