Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato - atstovui ir Pakruojo „A.“ gimnazijos atstovui, išnagrinėjęs

J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, pensininko, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis Nerijus Klusas 2013 m. vasario 26 d. surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-2366991-13 kaltinant jį tuo, kad jis, t. y. J. L. 2013 m. vasario 26 d. apie 10.45 val. Pakruojo mieste, M. gatvėje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir oro meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į mokyklos vartus. Automobilio vairuotojas eismo įvykio metu padarė turtinę žalą, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Transporto priemonės vairuotojas pateikė senos formos vairuotojo pažymėjimą, kuris yra nebegaliojantis. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 234 ir 133 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. L. teismo posėdžio metu prisipažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį, nesirinko saugaus greičio, provėžuotame kelyje nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į gimnazijos tvoros vartus. Apie įvykį policijai ir gimnazijos atstovui nepranešė, kadangi reikėjo skubiai nupirkti ir nuvežti ligoninėje gulinčiai žmonai vaistų. Maždaug už valandos grįžo į įvykio vietą, tačiau gimnazijos direktoriaus pavaduotoja jam nurodė nuvykti į policiją. Atvykęs į policiją, pareigūnams pateikė seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, nes pažymėjimo nėra pasikeitęs. Įvykio metu nežymiai buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Tikslo nuslėpti eismo įvykio neturėjo, nes buvo blaivus, jo vairuotas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, suprato savo elgesio pasekmes ir pasižada ateityje teisės pažeidimų nedaryti.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei byloje surinktų rašytinių įrodymų - administracinio teisės pažeidimo protokolo (1-2 b. l.), tarnybinio pranešimo (3 b. l.), asmens blaivumo testo (4 b. l.), D. N. (6 b. l.), B. A. (7 b. l.) ir paties J. L. (8 b. l.) paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, transporto priemonės techninės apžiūros akto (9 b. l.), autoavarijos vietos schemos su foto lentele (10, 11-13 b. l.), duomenų apie transporto priemonę (14, 15, 16 b. l.), pažymos apie asmens baustumą (17 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopijos (18 b. l.), pažymos dėl autoįvykio padarytų nuostolių nustatymo (20 b. l.) – matyti, kad J. L., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir oro meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į Pakruojo „A.“ gimnazijos teritorijos vartus. Nustatyta, kad vartai, į kuriuos atsitrenkė J. L. vairuojamas automobilis, jau prieš keletą metų nenustatytų asmenų buvo deformuoti. Kokie konkretūs sugadinimai vartams buvo padaryti J. L. veiksmais nenustatyta. Pakruojo „A.“ gimnazijai žala dėl vartų sugadinimo nebuvo padaryta. J. L. apie eismo įvykį policijai nepranešė, o policijos pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, pateikė senos formos vairuotojo pažymėjimą, kuris yra nebegaliojantis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. L. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į gimnazijos vartus, ko pasekmėje jo automobiliui buvo padaryta nežymi žala, be to, galimai buvo deformuoti vartai. Taigi minėtas įvykis atitinka įstatyme įtvirtintą eismo įvykio sąvoką. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šio įvykio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui ir ar apie šį eismo įvykį asmuo privalėjo pranešti policijai, t. y. ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, ne kartą yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Iš byloje esančios Pakruojo „A.“ gimnazijos pažymos (20 b. l.) matyti, kad įvažiavimo vartai jau buvo deformuoti iki nagrinėjamo įvykio, todėl materialinė žala nagrinėjamu atveju gimnazijai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. minėto įvykio metu apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelius, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog J. L. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį jam kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 231.4 p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 232 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant bylas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos reikšminga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog analizuojamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik J. L. priklausantis automobilis. Pakruojo „A.“ gimnazijai dėl vartų apgadinimo (jei jie buvo apgadinti šio įvykio metu) žala nebuvo padaryta. Vadinasi, eismo įvykio metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju J. L. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus nėra įrodyta, tai yra jo veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinė teisena dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, J. L. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.),

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Kadangi J. L., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir oro meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į Pakruojo „A.“ gimnazijos teritorijos vartus, be to, policijos pareigūnams pateikė senos formos vairuotojo pažymėjimą, kuris yra nebegaliojantis, jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, požymių.

J. L. padarė tik vieną administracinį teisės pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 str., tačiau, kadangi byla yra perduota nagrinėti teismui, todėl pažeidimas nagrinėtinas teisme bei jam skirtina nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

J. L. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), neteistas, administracine tvarka nebaustas (17 b. l.), nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pensininkas, todėl, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus visas bylos aplinkybes, J. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., skirtinas įspėjimas (ATPK 23, 30, 31, str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėjas

nutaria:

J. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą įspėjimą.

Administracinę teiseną dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, J. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.