Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Z. ir B. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovas advokatas K. J. paaiškino, kad pareiškėjos tėvai - A. Z. ir A. Z. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyveno (duomenys neskelbtini). Motina A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Ji testamento nepaliko, todėl mirusiajai priklausiusią turto dalį galėjo paveldėti pagal įstatymą pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - vaikai kartu su mirusiosios sutuoktiniu, o pareiškėjos tėvu A. Z.. Tėvai turėjo tris vaikus: pareiškėją ir jos brolius - J. Z. ir B. Z., kurie į bylą įtraukti suinteresuotaisiais asmenimis. Tėvai registruotos santuokos metu pasistatė gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas baigtas statyti 1962 metais, o ūkinis pastatas - 1967 metais. Po motinos mirties per šešis mėnesius nei vienas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, nei sutuoktinis - pareiškėjos tėvas A. Z., nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodoma, kad po A. Z. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla iki šiol neužvesta. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. Z. Jis testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja palikimą priėmė paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono 3-jam notarų biurui. Tačiau tėvas testamentu galėjo palikti tik sau nuosavybės teise priklausantį turtą. Tam, kad galėtų paveldėti ne tik testamentu paliktą tėvo nekilnojamojo turto dalį, bet ir motinai priklausiusią turto dalį, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties palikimą priėmė tėvas pradėdamas iš karto motinai priklausiusią turto dalį faktiškai valdyti. Jam atiteko visi mirusiosios sutuoktinės asmeniniai daiktai, nuosavybę patvirtinantys dokumentai, santaupos. Tėvas ir toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, juo naudojosi, prižiūrėjo remontavo, mokėjo mokesčius. Naudojosi ne tik gyvenamuoju namu, bet ir ūkiniais pastatais, nes gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, paukščius. Šiame name gyveno, jį valdė, juo naudojosi iki pat savo mirties. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes, tik jį nustačius, galės pareiškėja pilna apimtimi įgyvendinti savo turtines teises gaudama paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvams nuosavybės teise priklausiusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad A. Z., po sutuoktinės A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas iš karto paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po A. Z. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3 – ojo notaro biuro liudijimas, kad paveldėjimo byla neužvesta (tomas 1, b. l. 13).

Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, liudytojų A. M. ir A. M. parodymai, dokumentai: nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (tomas 1, b. l. 15), medicininis mirties liudijimas (tomas 1, b. l. 8, 9), mirties liudijimas (tomas 1, b. l. 10), santuokos liudijimai (tomas 1, b. l. 8, 12), visiškai patvirtina pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, kad A. Z. po savo žmonos A. Z. mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, jam perėjo nuosavybėn asmeniniai daiktai ir santaupos, jis šį visą likusį turtą valdė kaip vienintelis savininkas, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 587 straipsnis).

Motinos A. Z. mirties metu galiojęs CK 587 straipsnis nustatė taisykles palikimui priimti. Buvo laikoma, kad įpėdinis plikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai tuo metu turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėjos tėvas A. Z..

Kadangi pareiškėjos tėvas laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 26,56 Eur, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas iš karto paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad J. Ž., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusio tėvo A. Z. palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos J. Ž. 26,56 (penkiasdešimt šešis eurus 56ct) Eur, valstybei bylinėjimosi išlaidų (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.