- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-20
- Bylos Nr.
- 1A-363/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Tomas Šeškauskas (pran.), Aloyzas Kruopys, Artūras Driukas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Andris Dubinas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies. 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. K. nuteistas už tai, kad 2005-10-31, apie 22 val., savo bute, esančiame J. X-XX, V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia kirviu sudavė vieną smūgį į nugaros sritį savo sūnui V. K. , padarydamas jam kiauryminę kirstinę žaizdą nugaros dalyje su dešinės pusės 8-9 šonkaulių lūžiais, kraujo išsiliejimu ir oro susikaupimu dešinės pleuros ertmėje ir tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir dėl to bausmė yra per griežta.
A. K. taip pat nurodo, jog tarp jo ir nuteistojo sūnaus konfliktas kilo dėl jo sūnaus neteisėtų veiksmų, kadangi šis išvarė savo motiną (nuteistojo žmoną) iš namų. Nuteistasis iš pat pradžių pripažino padaręs nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę švelnina ir tai, jog jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams nemelavo, nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog jis yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, todėl jis fiziškai negalės atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis mano, jog yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisingai sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant A. K. realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad A. K. , atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas kito žmogaus sveikatai, sūnus sužalotas kirviu į nugarą), į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ( prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, kad anksčiau teistas, yra senyvo amžiaus, yra paskirta minimali BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė.
Už sunkų kvalifikuotą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Kitos alternatyvios, švelnesnės bausmės rūšies, kurią būtų galima skirti už šią nusikalstamą veiką, įstatymų leidėjas nenumatė. A. K. dėl panašaus pobūdžio nusikaltimo (sunkaus to paties sūnaus sveikatos sutrikdymo, padaryto su peiliu (1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalis)) 2003-10-23 yra baustas bausme nesusijusia su laisvės atėmimu. Taip nubaustas nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Neišnykus teistumui, būdamas neblaivus, vėl padarė analogišką nusikaltimą tik šį kartą naudodamas kirvį. Pasitvirtina žinoma lotyniška teisinė sentencija : impunitas continuum affectum tribuit delinquendi (nebaudžiamumas nuolat skatina nusikalsti). Todėl visiškai pagrįstai nuteistajam už antrąjį tokio paties pobūdžio nusikaltimą parinkta laisvės atėmimo bausmė. BK 56 straipsnio 1 dalyje esanti bausmės skyrimo taisyklė nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė.
A. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies. 3 punktą paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kitas BK VIII skyriuje esančias bausmių skyrimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. tokią bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir paskirtoji bausmė nuteistajam nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.
Teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, nes turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o ne tik į jame išdėstytas. Nors nuteistasis nuo pačios tyrimo pradžios prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, nuteistojo asmenybės pavojingumas, nusikaltimų recidyvas šiuo atveju neleidžia A. K. parinkti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės.
BK 76 straipsnis numato atleidimą nuo bausmės dėl ligos. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi atleidimo nuo bausmės sąlygos: pirma, padaręs nusikalstamą veiką asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir, antra, dėl tos ligos bausmę atlikti yra per sunku. Duomenų, rodančių jog tokios sąlygos yra, byloje nėra. Pateiktos prie skundo medicininės pažymos ir kita bylos medžiaga neatspindi, kad A. K. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis. Be to sprendžiant šį klausimą vėlgi būtina atsižvelgti ne vien į ligos pobūdį, o į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę. Vien tos aplinkybės, kad nuteistasis yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų nėra pakankamos, kad taikyti BK 76 straipsnį ir atleisti V. K. nuo bausmės dėl ligos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai asmuo yra nuteistas už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šiuo atveju A. K. yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir BK 75 straipsnio nuostatos jam taip pat netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.