- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- ATP-282-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00205-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam, vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2013 m. vasario 22 d. 12.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą, kliudė antroje juostoje važiavusį automobilį ir jį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Buvo surastas po penkių valandų po eismo įvykio būdamas neblaivus – nustatytas lengvas 1,21 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 231, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
V. K. skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo dalį, kuria buvo nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., ir priimti naują sprendimą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde nurodo, kad pripažįsta, jog tą dieną važiavo savo automobiliu į miestą, o persirikiuojant iš pirmos juostos į antrą, Sedos g., ties namu 30, jį kliudė pravažiuojantis automobilis ir nuvažiavo, tada pavažiavęs į priekį išlipo pasižiūrėti, ar labai apgadino mašiną, jokių apgadinimo žymių nebuvo, sustojusios mašinos nematė, todėl nusprendė, kad niekam pretenzijų neturi ir nuvažiavo. Pažymi, kad jam nebuvo pagrindo bėgti, tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles sužinojo tik 17 valandą, kai į namus atvažiavo kelių policijos pareigūnai. Nurodo, kad ant jo mašinos jokių sugadinimų nesimatė, o, jei būtų supratęs, kad kliudė kitą automobilį, nebūtų nuvažiavęs. Nurodo, kad jam daugiau nei 80 metų, todėl galėjo nesuprasti, kad kliudė kitą automobilį ir pasitraukė iš įvykio vietos. Mano, kad jam atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. taikyta nepagrįstai, tačiau pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Remdamasis teismų praktika apeliantas nurodo, jog kaltė pagal ATPK 130 str. 1 d. gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Nurodo, kad nepripažįsta padaręs ir ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo, nes policija nustatė jam girtumą beveik po 5 valandų nuo įvykio, todėl nėra pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad buvo įsitikinęs, jog pravažiuojantis automobilis kliudė jo automobilį, todėl nesuprato, kad įvykio eismo įvykis.
Nurodo, kad labai išgyvena dėl to, kas įvyko, prašo atsižvelgti į tai, kad buvo padaryta nedidelė žala, kurią atlygino, pripažįsta, kad įvykis galėjo įvykti, tačiau dėl senyvo amžiaus to galėjo nesuprasti. Nurodo, kad gyvena kaime, kuriame nėra parduotuvės, netekęs teisių negalės nuvykti į parduotuvę ir bažnyčią. Taip pat nurodo, kad jo vaikai išvykę, nėra kam senatvėje padėti. Pažymi, jog žmonai būtina gydytojų pagalba, o iki artimiausios autobusų stotelės apie 7 kilometrai ir dėl amžiaus tokį atstumą sunku nueiti. Mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą nei paskirta skundžiamu nutarimu, t. y. nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Tvirtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuobauda yra per griežta, ji neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad automobilį vairuoja daug metų, kelyje visada elgiasi rūpestingai ir atidžiai, laikosi taisyklių, iki šiol neturėjo jokių pažeidimų.
V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. K. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. Nors pažeidėjas kaltę pripažino tik dėl kito automobilio apgadinimo ir teigė, kad jokio kontakto nepajutęs ir nepastebėjęs, tačiau nukentėjusiojo G. J. parodymai, objektyviai nustatytas automobilių apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad kontakto metu įvykusių smūgių ir pasekmių – automobilių apgadinimų (automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės šonas, o automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinės pusės šonas (6 b. l.)) V. K. nepajausti ir nepastebėti negalėjo. Remiantis byloje surinkta medžiaga, V. K. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tai patvirtino teisme apklaustas nukentėjusysis G. J., kuris nurodė, kad po to, kai pajuto smūgį, jis pats sustojo, o maždaug už 50 metrų sustojo ir automobilis „VW Golf“, išlipęs V. K. apžiūrėjo savo automobilį, po to sėdo į jį ir nuvažiavo G. J. nespėjus prie V. K. prieiti (42 b. l.). Be to, aplinkybes, kad V. K. pajuto, jog automobiliu kliudė kitą automobilį, patvirtina ir paties V. K. rašytinis paaiškinimas (10 b. l.) bei teismo metu duoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad jam suktelėjus automobilį į šoną tarp automobilių įvyko susidūrimas, ir pavažiavęs apie 60 metrų jis sustojo ir apžiūrėjo automobilį, o po to nuvažiavo (35 b. l.).
Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. pagrįstai pripažintas ir dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 4 d., padarymo, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K., žinodamas ir suprasdamas, kad dalyvavo eismo įvykyje, pasišalinęs iš įvykio vietos vartojo alkoholį ir 2013-02-22 17.35 val. jam buvo nustatytas 1,21 promilės girtumas (8 b. l.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, jog pažeidimų jis nepadarė. Skunde V. K. nurodo, jog dėl savo amžiaus galėjo ir nesuvokti savo veiksmų, tačiau tai nešalina jo atsakomybės, kadangi asmuo, turintis teisę vairuoti automobilį, privalo žinoti KET bei kelyje elgtis ir vairuoti automobilį jų nepažeisdamas ir nesukeldamas pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.
Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. K. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., – kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, pasišalino iš įvykio vietos ir po eismo įvykio jam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsitiktinį eismo įvykio pobūdį, tai, kad V. K. ne tik neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau iš viso niekada nebuvo baustas už KET ar turėjęs kitų administracinių nuobaudų, nors turi ilgalaikį vairuotojo stažą, pažeidėjas yra garbaus amžiaus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis yra sulaukęs 82 metų amžiaus, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, žala atlyginta, sprendžia, kad tokia nuobauda, kokią paskyrė apylinkės teismas, nėra adekvati V. K. padarytam pažeidimui.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesunkias pasekmes, V. K. asmenybę, darytina išvada, kad nors ir paskirtos minimalios ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. nustatytos nuobaudos, tačiau jos labai apsunkins pensininko normalų gyvenimą, todėl nebūtų proporcingos ir sąžiningos priemonės. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. K. paskyrus švelnesnę subendrintą nuobaudą, tai yra sutrumpinant Šiaulių apylinkės teismo sprendimu V. K. paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), tačiau V. K. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos per griežtos nuobaudos, kurios neatitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimą pakeisti:
vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., sutrumpinti V. K. pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 (šešių) mėnesių;
vadovaujantis LR ATPK 30¹str., sutrumpinti V. K. pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 10 (dešimties) mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 str., V. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų tūkstančio litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.