- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-3905-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02003-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- Nepriklausoma pareigūnų profesinė sąjunga
- Pareiškėjas
- Lietuvos kriminalinės policijos biuras
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro skundą atsakovei Nepriklausomai pareigūnų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – Biuras) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nepriklausomos pareigūnų profesinės sąjungos 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. 15-2 (1.4) (toliau – Raštas), kuriame išreikštas nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą Biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P..
2. Savo prašymą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Nustačius, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas kreipėsi į Nepriklausomą profesinę pareigūnų sąjungą (toliau – Profesinė sąjunga) dėl sutikimo skirti A. P. tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga pateikė skundžiamą Raštą, kurį pasirašė Profesinės sąjungos pirmininkas A. P., nurodydamas, kad nesutinka, jog Profesinės sąjungos pirmininkui A. P. būtų skirta tarnybinė nuobauda.
Mano, kad toks Profesinės sąjungos nesutikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Atlikus auditą, buvo nustatyta, kad A. P. 2020 m. gegužės 12 d. ne tarnybos tikslais jungėsi prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – Duomenų bankas) registrų, t. y. A. P., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29:39 val.) Duomenų banko naršyklėje gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas. Duomenų banko naršyklėje SODROS duomenų modulyje (2021 m. gegužės 12 d. 11:29:53, 11:31:06 val.) atliko užklausas pagal duomenų paieškos kriterijus: „duomenys apie asmens darbovietes“ ir „draudimo įmokas“. Duomenų paieškos pagrindą nurodydamas – kitas tarnybinis naudojimas, o toje vietoje, kurioje nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas. Pareiškėjo teigimu, A. P., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą. Tikrinti duomenys buvo nesusiję su pavestų tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu, nes pareigūnui niekas nedavė tokio pavedimo, todėl laikytina, kad duomenys buvo tikrinami dėl asmeninio suinteresuotumo ar kitų priežasčių. Tokiais savo veiksmais A. P., pareiškėjo teigimu, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2.3. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamos pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Tuo pačiu pabrėžia, kad savo atsakyme Profesinė sąjunga nepateikė jokių nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą priežasčių ir argumentų. Nėra jokių duomenų, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu nepagrįstu savo atsisakymu Profesinė sąjunga nepagrįstai suvaržo pareiškėjo galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigūnų netinkamą elgesį.
2.4. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Profesinei sąjungai dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam tyrėjui A. P., kuris yra šios Profesinės sąjungos pirmininkas. Sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą turėjo priimti Profesinės sąjungos renkamasis organas, tačiau skundžiamą Raštą pasirašė A. P., kuriam ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Mano, kad šioje situacijoje A. P., siekdamas išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, o pasirašydamas Raštą (atsakymą) dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą sumaišė interesus.
2.5. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjui skundžiamas Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, o remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų. Pasak atsakovės, tarnybinis patikrinimas A. P. atžvilgiu buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d., tačiau baigtas tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus beveik 90 dienų. Tuo tarpu tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Atsakovei akivaizdu, kad tarnybinis nusižengimas buvo tirtas, pažeidžiant pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) imperatyvią normą, todėl, net ir panaikinus Raštą, pareiškėjas negalėtų skirti tarnybinės nuobaudos dėl esminio tarnybinių nusižengimų tvarkos normų pažeidimo.
3.2. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalį tarnybinės nuobaudos negalima skirti, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo atliktas tarnybinis patikrinimas nepatenka į išimčių sąrašą, kuris numato 3 metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti, akivaizdu, jog praėjus daugiau nei 1 metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.), pareiškėjas ir dėl šios priežasties negalės skirti A. P. tarnybinės nuobaudos, todėl prašymas panaikinti atsakovės Raštą nesukels nei pareiškėjui, nei A. P. jokių teisinių pasekmių.
3.3. Nurodo, kad būtent A. P. skundai dėl pareiškėjo vyresniųjų pareigūnų tyčinio neveikimo, sąmoningo vilkinimo skirti atostogas bei kitokio netinkamo elgesio su atsakovės nariais, ir buvo vada pradėti tarnybinį tyrimą bei inicijuoti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras A. P. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme nėra jokių draudimų profesinės sąjungos valdymo organo pirmininkui dalyvauti svarstant klausimus, susijusius ir su juo pačiu. Taip pat nėra ir jokio įpareigojimo nusišalinti tuo atveju, jei nagrinėjamas klausimas, liečiantis jį patį. Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris nustatytų šį draudimą ar reikalavimą profesinės sąjungos valdymo organo nariui vengti interesų konfliktų, nagrinėjant klausimus dėl sutikimo skirti jam pačiam tarnybinę nuobaudą, todėl pareiškėjo argumentas, kad neva A. P., siekdamas išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti nuo klausimo sutikti ar ne dėl jam tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra visiškai nepagrįstas.
3.4. Pažymi, kad atsakovei jokios išsamios medžiagos įvertinimui nebuvo pateikta, todėl atsakovė visiškai pagrįstai nusprendė nesutikti su pareiškėjo prašymu leisti skirti tarnybinę nuobaudą A. P.. Dėl šių priežasčių nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą ir naikinti atsakovės Rašte pateiktą nesutikimą.
Šalies argumentai
3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.6. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. palaikė atsakovės poziciją ir su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad būtent po jo surašyto tarnybinio pranešimo dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo buvo pradėtas jo persekiojimas darbe. Mano, kad jo kaip pareigūno aktyvūs veiksmai nepatiko darbdaviui ir tokiu būdu darbdavys bando jį įbauginti (nutildyti), piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir siekdamas nepagrįstai trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. A. P. yra Biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas.
4.2. Biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybai, vadovaujantis Kovos su korupcija policijoje 2018–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 įsakymu Nr. 5-V-580, 2021 m. vasario 26 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo (toliau – SONT) 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. galimų pažeidimų, naudojantis Duomenų banko, Policijos registrais ir informacinėmis sistemomis.
4.3. Atlikus Biuro SONT 4 valdybos 1–ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. P. VRIS CDB, POLIS teisėtumo ir pagrįstumo prisijungimų auditą, buvo surašyta 2021 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 38-S-4648 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad:
4.3.1. Vyriausiasis tyrėjas A. P. neteisėtai 2020 m. gegužės 12 d. atliko užklausą pagal asmenį, nurodant asmens kodą (duomenys neskelbtini) Programinė įranga – VRIS CDB SODRA duomenys apie asmens darbovietes. Duomenų paieškos pagrindas – kitas tarnybinis naudojimas. Papildomi duomenys – duomenų tikslinimas. Objektas, kurio duomenys tikrinti – a.k. (duomenys neskelbtini) A. P.“. Tikrintų duomenų tipas – duomenys apie asmens draudėjus.
4.3.2. A. P. 2020 m. gegužės 12 d. neteisėtai atliko užklausą pagal duomenų paieškos kriterijų (VRIS naršyklė SODRA) – Draudimo įmokos: Kodas: (duomenys neskelbtini), Pavadinimas: Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Duomenų paieškos pagrindas – kitas tarnybinis naudojimas. Papildomi duomenys – duomenų tikslinimas.
4.3.3. Taip pat akivaizdžiai neteisėtai atliko paiešką 2020 m. gegužės 12 d. pagal duomenų paieškos kriterijų (VRIS naršyklė SODRA) – Draudimo įmokos: Kodas: (duomenys neskelbtini) Pavadinimas: Vilniaus miesto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).
4.3.4. Išvadoje konstatuota, kad vyriausiojo tyrėjo A. P. užklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68, atlikta neteisėtai. Duomenų paieškos pagrindai bei papildomi duomenys nurodyti pažeidžiant minėto įsakymo nuostatas, jie nėra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Tarnyba ir registrų programinės įrangos buvo naudojamos asmeniniais interesais. Taigi už Duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punkto, Duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 2, 3, 12.3 papunkčių, Duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 2 priedo 1.1 ir 1.5 papunkčio, Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 3 punkto ir 6.2 papunkčio, Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 11.4, 12.1 papunkčių nesilaikymą vyriausiajam tyrėjui A. P. siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą.
4.4. Profesinė sąjunga skundžiamu Raštu išreiškė nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P..
5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Biuro SONT 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P., kuris yra Profesinės sąjungos pirmininkas.
6.1. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Įstatymas; redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
6.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
6.3. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
6.4. LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
6.5. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
7. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
9. Pasak pareiškėjo, Departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.
10. Teismas, vertindamas Profesinės sąjungos Rašto turinį, pastebi, kad jame nėra pateikta jokių konkrečių argumentų, kodėl, Profesinės sąjungos manymu, nesutinkama dėl A. P. siūlytinos skirti tarnybinės nuobaudos. Savo nesutikimo motyvus skirti tarnybinę nuobaudą atsakovė pateikė atsiliepime į pareiškėjos skundą, o trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė teismo posėdžio metu. Atsakovė teigia, kad šioje situacijoje ginčas iš esmės negalimas, nes, net ir panaikinus Raštą, pareiškėjas negalėtų skirti tarnybinės nuobaudos dėl esminių tarnybinių nusižengimų tvarkos normų pažeidimų – šiuo atveju tikrintojas tarnybinį nusižengimą galėjo tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, o taip pat pareiškėjas yra praleidęs daugiau nei 1 metų terminą nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai yra išskirtinai susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu, kas, kaip aptarta, negali būti pagrindu duoti nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, spręsdama dėl atsisakymo/sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar yra faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Visų kitų aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai. Atsakovės teigimu, trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė atsakomybė taikoma išimtinai dėl Profesinės sąjungos pirmininko aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Pats A. P. taip pat teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kad toks persekiojimas darbe prasidėjo tik dėl to, kad jis surašė tarnybinius pranešimus dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų. Teismas tokius tiek atsakovės, tiek trečiojo suinteresuoto asmens argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad A. P. atžvilgiu galimai vykdomas persekiojimas tarnyboje vyksta būtent dėl to, kad jis siekė aktyviai apginti Profesinės sąjungos narius ir / ar dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas.
Iš byloje esančios Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlyta skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, kad A. P. neteisėtai 2020 m. gegužės 12 d. atliko užklausas Duomenų banke, nors tai nebuvo susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad A. P. galimai padaryti pažeidimai nustatyti, patikrinus ir išanalizavus pavaldume esančių pareigūnų asmens duomenų peržiūros Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke ir policijos registruose, bei atlikus informacinėse sistemose teisėtumo ir pagrįstumo prisijungimo bei tikrinimo auditą, kuris atliktas 2020 metais, vadovaujantis Kovos su korupcija policijoje 2018–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 įsakymu Nr. 5-V-580, t. y. minėtas auditas atliktas ne pareiškėjo iniciatyva. Taigi A. P. teigimas, kad jo surašyti tarnybiniai pranešimai buvo pagrindas inicijuoti tarnybinės nuobaudos skyrimą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Vertintina, kad pareiškėjo Išvadoje nustatyti tarnybiniai pažeidimai nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje, taip pat pažymint, kad tarnybinio tyrimo pradėjimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros yra aiškiai sureglamentuotos įstatyme – šiuo atveju Vidaus tarnybos statute, kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų kriterijų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką.
Atsakovė su atsiliepimu pateikė A. P. rašytus tarnybinius pranešimus, susijusius su jo veikla profsąjungoje, tačiau tik vienas iš jų yra sudarytas iki tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų (2020 m. rugsėjo 1 d. raštas). Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdyje akcentavo, kad priešišką darbdavio reakciją iššaukė jo 2020 m. gruodžio 17 d. tarnybinis pranešimas dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų, po ko ir buvo pradėta tarnybinio nusižengimo procedūra. Kaip matuti iš šio tarnybinio pranešimo turinio, jame keliami tik paties A. P. darbo sąlygų klausimai, t. y. šiuo dokumentu nebuvo ginamos kitų profesinės sąjungos narių teisės.
Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, kad A. P. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. P. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
11. Dėl pateikto argumento, kad skundžiamą Raštą pasirašė trečiasis suinteresuotas asmuo A. P., būdamas Profesinės sąjungos pirmininku, teismas pasisako, kad nors Profesinės sąjungos įstatymo nuostatos neįpareigoja (nenumato draudimo) profesinės sąjungos valdymo organo nariui (pirmininkui) vengti interesų konfliktų, nagrinėjant klausimus dėl sutikimo skirti jam pačiam tarnybinę nuobaudą, tačiau vis tik pastebėtina, kad pats A. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėtų įvertinti Valstybės tarnybos įstatyme įvardintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, be kita to, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis ir viešumo ir skaidrumo principo, pagal kurį valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (3 straipsnio 14 dalis). Pastebėtina, kad neabejotinai trečiasis suinteresuotas asmuo, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Todėl teismas daro išvadą, kad Raštu trečiasis suinteresuotas asmuo pats išreiškė savo valią ir, pasinaudodamas tokia forma, siekė labiau apginti savo individualias teises, o ne Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto profesinės sąjungos sutikimo instituto paskirties – apsaugoti valdymo organo narį nuo persekiojimo.
12. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį (pirmininką). Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
13. Tuo pačiu teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo skyrimo terminais, jų nesilaikymu, nėra aktualios, kaip ir kiti klausimai susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų byloje nepasisako.
14. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą tik dėl A. P. veiklos Profesinėje sąjungoje, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamu Raštu, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P., viršijo savo kompetencijos ribas, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į galimai atliktus A. P. tarnybinius nusižengimus. Kitoks vertinimas nepagrįstai apribotų pareiškėjos galimybes užtikrinti, kad institucijos veikloje būtų laikomasi teisės aktų.
15. Šiuo atveju konstatuotina, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P. yra neteisėtas ir nepagrįstas.
16. Profesinė sąjunga prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi priimtas sprendimas yra ne atsakovės naudai (pareiškėjo skundas patenkintas), tai ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymą tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Nepriklausomos pareigūnų profesinės sąjungos 2021 m. birželio 3 d. rašte Nr. 15-2 (1.4) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P..
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.