- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- ATP-543-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02091-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bei suinteresuoto asmens V. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino L. T. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 4 d., 124¹ str. 8 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d. bei, vadovaudamasis ATPK 33 str., paskyrė subendrintą nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2015-07-25, apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, sukeldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, sankryžoje sukdamas į kairę nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, vairavo tamsiu paros metu neįsijungęs artimųjų žibintų šviesų, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,76 promilės). Šiais savo veiksmais L. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p., 4 p., 9 p., 82.2 p., 94 p., 226 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. T. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, neskiriant V. S. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Tvirtina, jog apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą konfiskuoti V. S., nepadariusiai jokio teisės pažeidimo, priklausantį automobilį, padarė esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (o šiuo atveju ir eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininko asmenybę, pastarojo veiksmus), nėra per griežta. Pasak apelianto, apylinkės teismas tinkamai neįvertino, kad jo vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso ne jam, juo tą kartą naudojosi be savininkės leidimo, savavališkai, automobilio savininkė nepadarė jokio teisės pažeidimo ir todėl nėra jos kaltės, šis automobilis yra gyvybiškai būtinas automobilio savininkės bei visiškai neįgalaus ir didelių specialių poreikių nustatytą lygį turinčio jos sutuoktinio sveikatos bei kitokių gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui, todėl jį konfiskavus materialiai nukentėsiu ne tik jis (apeliantas), bet bus pažeisti ir mano močiutės bei visiškos neįgalaus mano senelio interesai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes daro išvadą, jog turėjo būti taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir nekonfiskuotas minėtas automobilis.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkė V. S. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir L. T. neskirti V. S. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Apeliantė cituoja skundžiamą nutarimą, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismų praktiką, susijusią su nuobaudų individualizavimu bei ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu. Tvirtina, jog automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, nuosavybės teise priklauso apeliantei ir pažeidėjas juo pasinaudojo be jos, savininkės, leidimo, savavališkai, o jai (apeliantei), automobilio savininkei, nepadarius jokio teisės pažeidimo ir todėl nesant jos kaltės, kai šis automobilis yra gyvybiškai būtinas jos pačios bei visiškai neįgalaus ir didelių specialių poreikių nustatytą lygį turinčio sutuoktinio sveikatos bei kitokių gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui, todėl jį konfiskavus materialiai nukentės ne tik pažeidimą padaręs L. T., bet bus pažeisti ir jos bei sutuoktinio ir šio automobilio bendrasavininkio (automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) interesai. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, apylinkės teismo liko neįvertintos. Apeliantė dėsto apylinkės teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su automobilio paėmimo aplinkybėmis, jos bei sutuoktinio sveikatos būkle bei būtinumu turėti transporto priemonę, taip pat tarp jos ir L. T. susiklosčiusius santykius dėl automobilio naudojimo, tai yra, kad jį anūkui duodavo tik tada, kai šis ateidavo su teisę vairuoti transporto priemones turinčiu draugu. Tvirtina šiuo metu padariusi išvadas ir, jeigu teismas nekonfiskuotų jos automobilio, tai jo raktelius ir dokumentus laikytų taip, kad be jos žinios joks bute besilankantis asmuo jų negalėtų paimti, o anūkui Lukui juo naudotis nebeduotų, nes, kaip dabar per teismą sužinojo, jis nėra atsakingas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, nurodo, kad su apeliaciniuose skunduose išdėstytais reikalavimais nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas L. T. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, paskyrė jam sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – automobilio, kuriuo buvo padarytas šis administracinis teisės pažeidimas, konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimą paskirti šią papildomą nuobaudą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas.
ATPK 26 str. nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 4 d., padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi, nubaudus asmenį pagal ATPK 124² str. 4 d. daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad transporto priemonės, kurią teismo nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkė V. S. dalyvavo bylos nagrinėjime teisme ir jai buvo sudaryta galimybė įrodyti, kad transporto priemone buvo pasinaudota savavališkai, kad ji nebuvo atsakinga už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų akivaizdžiai matyti kad, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, L. T. nutarime nurodytu konfiskuoti automobiliu naudojasi nebe pirmą kartą, nors teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgijęs, bei juo nebe pirmą kartą padaro administracinius teisės pažeidimus (po pirmojo iš jų automobilis buvo apgadintas). Taigi, šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog V. S. nėra atsakinga ir rūpestinga transporto priemonės valdytoja, ji sudaro sąlygas L. T. naudotis jai priklausančia transporto priemone bei nesiima jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią bent menkiausiai tokio elgesio tikimybei. Pažymėtina, jog teiginiai apie nežinojimą, kad vairuodamas jai priklausantį automobilį L. T. jau ir anksčiau buvo padaręs administracinius teisės pažeidimus – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ir automobilis „Nissan Almera Tino“, bei, kad šį kartą anūkas pasinaudojo automobiliu be jos žinios, ypač įvertinant skunde dėstomas aplinkybes, jog automobiliu naudotis L. T. buvo leidžiama, vertintini kaip deklaratyvūs bei nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, L. T. padaromi pažeidimai sunkėja, taigi šiuo atveju visuomenės saugumas yra svarbiau nei privataus asmens interesai.
Konstitucinis Teismas dar 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi atmestini apeliacinių skundų argumentai, jog skirta nuobauda iš esmės baudžiami ir jokio pažeidimo nepadarę asmenys bei taip nukenčia jų interesai. Pažymėtina, jog, kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą esminės reikšmės turėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – L. T., asmeninės charakteristikos, o būtent, atsižvelgiant į tai, kad L. T. praeityje buvo teistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones sukėlė eismo įvykį, beje, su tuo pačiu automobiliu „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), bei pažeidimo padarymo aplinkybės. Visos šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog L. T. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. O pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimo dalis dėl V. S. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo yra teisėta ir pagrįsta, administracinės nuobaudos L. T. buvo tinkamai individualizuotos, o tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. T. bei V. S. apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.