Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Garbačiauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei N. B. (B.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Užsieniečių registro duomenimis nustačius, kad atsakovė N. B. savo gyvenamąją vietą yra nurodžiusi Rusijos Federacijoje, procesinius dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti naudojantis teisinės pagalbos su Rusijos Federacija sutartimi. Procesinių dokumentų atsakovei Rusijos Federacijos kompetentingame teisme įteikti nepavyko, nes atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Nesant galimybės nustatyti atsakovės N. B. gyvenamąją ar darbo vietas, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jai įteikti viešo paskelbimo būdu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo šalys kurį laiką gyveno kartu, tačiau atsakovė išvyko iš Klaipėdos ir su ieškovu nuo to laiko visiškai nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes ji išvyko iš Lietuvos ir paliko savo sutuoktinį, apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą nepranešė, pasikeitė telefono numerį, todėl ieškovas neturi jokių galimybių susisiekti su savo sutuoktine. Papildomai pateikė (duomenys neskelbtini). tarp šalių sudarytą vedybų sutartį ir prašė santuokos metu įgytą turtą – transporto priemonę Toyota Land Cruiser, remiantis vedybų sutarties nuostatomis, pripažinti asmenine ieškovo A. S.(o) nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu ieškovo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskeltini) tarp A.(aus) S.(o) ir N. B. buvo sudaryta vedybų sutartis, kurioje aptartas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo. Santuokos metu 2014 m. gegužės 21 d. ieškovas įsigijo ir savo vardu įregistravo automobilį Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kito turto įregistruoto ieškovo ar atsakovės vardu nėra. Kreditorių šalys neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Ieškovas prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog šalys santuokoje gyveno neilgą laiką, po santuokos sudarymo iškart ėmė ryškėti skirtingas šalių požiūris į šeimą, sutuoktinių teises ir pareigas, problemų sprendimus. Kadangi atsakovė yra Rusijos pilietė ji negyveno Lietuvoje, o tik laikinai atvykdavo į Klaipėdą ir gyvendavo kartu su A. S.(u) jo bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė išvyko į Rusiją ir nustojo su ieškovu bendrauti ir jau daugiau nei metus laiko į Klaipėdą nebeatvyksta, jokių ryšių su sutuoktiniu nepalaiko, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė, išvykimo priežasčių nepaaiškino. Ieškovas mano, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ieškovas dėjo pastangas išsaugoti šeimą – skambino atsakovei, jos ieškojo, tuo tarpu, atsakovė pasikeitė savo telefono numerį, su atsakovu nebandė nė karto susisiekti ir nieko nepranešusi paliko šeimą ir ilgiau kaip metus laiko ja nesirūpina. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovė netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovė bylos nagrinėjimu nesidomėjo, nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ir ieškovas, todėl daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, paliko šeimą, nesirūpino šeima, nebuvo lojali šeimai todėl teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.61 str. 3 d.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 metų kai atsakovė išvyko iš šalies. Ieškovas ir atsakovė bendro ūkio netvarko. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, per šį laikotarpį iš atsakovės nebuvo gauta jokių žinių, ji nepateikė atsiliepimo dėl ieškovo ieškinio, nedalyvavo teismo posėdžiuose, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji nėra suinteresuota išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Byloje pateikta Valstybės įmonės Registrų centro pažyma patvirtina, kad būdami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei registruotino kilnojamojo turto. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Taip pat nustatyta, kad A.(us) S.(as) po santuokos sudarymo 2014 m. gegužės 21 d. nuosavybės teise įsigijo automobilį Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta vedybų sutartimi šalys susitarė, kad santuokos metu vienos iš šalių įgytas turtas yra tos šalies asmeninė nuosavybė, pripažintina, kad transporto priemonė Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka ieškovo A.(aus) S.(o) asmenine nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A.(ui) S.(ui) paliktina jo pavardė –S., atsakovei N. B. paliktina jos pavardė – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis, todėl visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės N. B. (B.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. S. (A. S.) palikti pavardę – S., o atsakovei N. B. – B..

Nutraukus santuoką, automobilį Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo A.(aus) S.(o) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės N. B. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. S. (A. S.), naudai.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.