Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Ivetos Pelienės,

atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skunde remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.72 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias, sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir 34¹ straipsnio 2 dalį, energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9–10 punktus bei energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas priskirtas atsakovo kompetencijai ir teisės aktai nustato atsakovo pareigą, susiklosčius tokiai situacijai išsiaiškinti elektros energijos nutraukimo priežastis ir patikrinti elektros energijos įrenginius.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 2R-944 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti dėl kokių priežasčių 2017 m. vasario 7 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir nustatyti elektros energijos tiekimo sutrikimo priežastis. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti papildomą informaciją, reikalingą tinkamam prašymo išnagrinėjimui, 2017 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2R-731 paprašė pareiškėjo pateikti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su priedais, informaciją apie pastatą administruojančią įmonę ir kt. Pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. raštu informavo atsakovą, kad rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo nėra sudaręs ir nurodė, kad tokiai sutarčiai nėra privaloma rašytinė sutarties forma. Minėtame rašte pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. pareiškėjas su UAB „Senojo miesto architektai“ buvo sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas buvo įpareigotas apmokėti už elektrą. Iki to laiko, kai pareiškėjas tapo patalpų savininku, UAB „Senojo miesto architektai“ nuomojosi patalpas iš UAB „Senamiesčio svečių namai“, kurie pagal 2007 m. gruodžio 20 d. nuomos sutartį ir 2015 m. gruodžio 8 d. sutarties pratęsimą yra įsipareigoję tiekti elektros energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prie 2017 m. kovo 1 d. rašto atsakovo prašomų pateikti dokumentų nepridėjo.

Atsakovas, atsižvelgęs į pateiktus duomenis ir dokumentus, skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiškėjo nurodyti požymiai atitinka gedimo sąvoką, todėl informavo pareiškėją, kad atsakovas yra nekompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio skundus ar prašymus.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu, elektros energetikos įmonė yra asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo veikla ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus. Pagal minėto straipsnio 42 punktą, tiekėjas – visuomeninis ar nepriklausomas tiekėjas, turintis atitinkamą veiklos licenciją ar leidimą verstis šia veikla, 43 punktas įtvirtina tiekimo sąvoką, pagal kurią, tai yra elektros energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojui. Remiantis CK 6.389 straipsniu, elektros subabonentas yra asmuo, kuriam abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir atsakovo pateiktą informaciją apie UAB „Senamiesčio svečių namai“, matyti, kad minėta įmonė nėra elektros energijos tiekėja Elektros energetikos įstatymo prasme. Įvertinus 2007 m. gruodžio 20 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2007/12_03 ir jos 5.3., punktą UAB „Senamiesčio svečių namai“, kaip nuomotojas įsipareigoja savo sąskaita užtikrinti tinkamą patalpų priežiūrą ir eksploataciją, nenutrūkstamą vidaus inžinerinių tinklų ir komunikacijų funkcionavimą ir savalaikį tiekimą, nenutrūkstamą elektros energijos ir vandens tiekimą patalpoms. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad elektros energiją perka, už ją moka ir sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo su elektros energijos tiekėju yra sudariusi UAB „Senamiesčio svečių namai“, kuri laikytina abonentu.

Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp pareiškėjo ir elektros energijos tiekėjo, priešingai pareiškėjas skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju neprivalo būti sudaryta rašytinė sutartis. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Taisyklių 6, 17.1. ir 19 punktais, pažymėtina, kad tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo (abonento) turi būti sudaryta rašytinė sutartis. Teisės aktų nuostatų, nustatančių, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti žodinė ar sudaryta konkliudentiniais veiksmais - nėra. Nuostatos, patvirtinančios elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties rašytinės formos privalomumą taip pat yra įtvirtintos ir Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas duomenų, patvirtinančių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą su elektros energijos tiekėju ir duomenų, įrodančių mokėjimą už elektros energijos tiekimą, nepateikė. Pažymėtina, kad remiantis 2016 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pareiškėjas yra patalpų savininkas, t. y., pareiškėjui nuosavybės teise, nusipirkus patalpas iš varžytinių, priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju taip pat paminėtinas UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2017 m. sausio 15 d. Nr. SN17_004 raštas, iš kurio turinio matyti, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi į pareiškėją ir prašė nurodyti su kuo savo vardu pareiškėjas pasirašė sutartis su paslaugų tiekėjais dėl buitinių atliekų, vandens, elektros energijos ir kitų paslaugų tiekimo tam, kad būtų galima sudaryti aptarnavimo sutartį su pareiškėju, kaip vienu iš bendrasavininkų dėl bendrųjų paslaugų tiekimo.

Šiuo atveju pareiškėjas, tapęs patalpų savininku ir siekdamas, kad patalpose būtų elektros energija ar teikiamos kitos paslaugos, įgijo pareigą savo vardu sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, o sutarčių, pagal kurias UAB „Senamiesčio svečių namai“ perduotų elektros energiją pareiškėjui kaip subabonentui nėra. Pareiškėjas teigia, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ nesutiko sudaryti su pareiškėju subtiekimo sutartį ir jį ignoravo, tačiau pažymėtina, kad iš UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2017 m. sausio 5 d. rašto turinio matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, UAB „Senamiesčio svečių namai“ pareiškėjui nesiūlė ir nesiekė su juo sudaryti subtiekimo sutarties ir prašo pateikti paties pareiškėjo asmeniškai sudarytas sutartis su paslaugų tiekėjais ir jų pagrindu sudaryti aptarnavimo sutartį dėl bendrųjų paslaugų teikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad įmonei, bandžiusiai įrengti signalizaciją pareiškėjo patalpose, dingo elektra, todėl pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kad jis nustatytų elektros dingimo priežastis.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 10.13 punkte nustatyta, kad Valstybinė energetikos ministerija, įvykus avarijai dalyvauja pavojingajame objekte įvykusios avarijos tyrimo komisijos darbe, tiria energetikos objektų, energetikos įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu. Tokios pat Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijų ribos taip pat yra įtvirtintos ir Tvarkos aprašo 12 punkte.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Apskaitos nuostatai) 14 punkte yra išdėstyti elektros įrenginių avarijos požymiai, o minėtų nuostatų 18 punkte yra įtvirtinti elektros energijos sutrikimų požymiai. Atsižvelgus į pareiškėjo išdėstytą situaciją ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų elektros energijos avarijos ar sutrikimo buvimą, pagrindo laikyti, kad pareiškėjas atitinka bent vieną iš Apskaitos nuostatų 14 ir 18 punkte išdėstytą požymį nėra. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi ne dėl elektros energijos avarijos ar sutrikimo, bet dėl elektros energijos gedimo. Vadovaujantis aukščiau minėtomis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatomis ir Tvarkos aprašu, atsakovas pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją nenagrinėja skundų ar prašymų, susijusių dėl elektros energijos gedimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neginčija, kad nagrinėjamu atveju tai yra ne gedimas, o sutrikimas ar avarija, taip pat nepateikia jokių objektyvių duomenų, susijusių su elektros įrenginiais patalpose ar pastate, kurie pagrįstų, jog pareiškėjo susiklosčiusi situacija atitinka elektros įrenginių avarijos ar sutrikimų požymius, todėl nagrinėjama situacija kompetentinga nagrinėti atsakovui.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad pareiškėjas nėra sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su vienu iš elektros energijos tiekėju, pažymėtina, kad pareiškėjas sudaręs tokią sutartį, įgytų teisę kreiptis į elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo gedimo, taip pat nepateikė jokių mokėjimų už elektros energijos tiekimą tiekėjui ir duomenų, kurie pagrįstų, kad susiklosčiusi situacija dėl elektros dingimo patalpose atitinka elektros energijos avarijos ir sutrikimo požymius. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pagrįstai nustatė, kad susiklosčiusi situacija laikytina gedimu, o tokie prašymai pagal teisės aktų nuostatas nepriskirtini atsakovo kompetencijai, todėl pagrindo naikinti skundžiamą 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 2R-944 ir įpareigoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.