Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Daivai Apšegienei, atsakovo atstovėms Rasai Pupienienei ir Aivei Medeišytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Švyturys-Utenos alus“, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškėja VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija padavė teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 03 19 nutarimą Nr. 12-9A byloje 9A.

Paaiškina, kad skundžiamu nutarimu neva už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 3 punkto pažeidimus 2008 02 16 rungtynių SEB BBL Vilniaus „Lietuvos rytas“ – „Ventspils“ transliacijos nuo 18.40 val. Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu metu viešajai įstaigai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija skyrė 2000 Lt dydžio baudą. Tarnyba pareiškėjui baudą skyrė už UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo ant Vilniaus „Lietuvos rytas“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų patalpinimą. Rungtynės buvo transliuojamos Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008 02 16 nuo 6 iki 23 valandos. Tarnyba vadovavosi LR Alkoholio kontrolės įstatymu (AKĮ) bei Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-1999. Šioje byloje buvo konstatuota, jog prekės ženklas turi reklamos požymių. Tačiau nebuvo įsigilinta į kitus reklamos skelbimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 08 01 sprendimu patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka. Aiškina, kad tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu AKĮ tikslai yra kiti, jie iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir pan.

Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 46 dalimi, 1989 10 03 Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 06 30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB), 2000 01 13 ratifikuota 1989 05 05 Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 2007 12 11 priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 89/552/EEB. Teigia, kad vadovaujantis šiais teisės aktais prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, audivizualinės žiniasklaidos paslaugoms sukurtuose filmuose, sporto programose ir lengvo turinio pramoginėse programose. Šie aktai reklama laiko bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiamą informaciją apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinančią įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Paaiškina, kad transliuotų rungtynių metu prekės ženklas nebuvo rodomas bendrovės užsakymu, pareiškėja negavo už tai jokio atlygio. Prekės ženklas buvo skelbiamas vien dėl to, kad jis buvo ant rungtynių dalyvių marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų. Transliuotojas negali nurodinėti, kaip turi atrodyti rungtynių dalyviai ir patalpa. Remiasi ir tuo, kad pagal AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius), gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. UAB „Švyturys-Utenos alus“ prekės ženklas yra įregistruotas valstybiniame patentų biure, t.y. jis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Nesutinka, kad šiuo atveju prekės ženklas turėjo reklamos požymį. Teigia, kad toje pačioje nutartyje, kuria rėmėsi Tarnyba, nustatyta, kad pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus, pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę. Taigi prekės ženklas ne visada turi reklaminę funkciją. Bendrovė Švyturys- Utenos alus gamina ir prekiauja ir nealkoholiniu alumi. Tarnyba neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju prekės ženklas taip pat buvo ir alkoholio reklama. Savo poziciją pareiškėjas grindžia ir Europos Teisingumo Teismo 2004 07 13 sprendimu Bacardi France byloje, Nr. C-429/02, kur konstatuota, kad sporto renginių transliacijos metu atsitiktinai ir nenuspėjamai matomos reklaminės lentos su alkoholinių gėrimų reklama nėra atskira prekes ir paslaugas reklamuoti skirto skelbimo transliacija 1989 10 03 Tarybos direktyvos 89/552/EEB prasme ir ši direktyva nenustato reikalavimų drausti tokią netiesioginę reklamą. AKĮ yra suderintas su šia direktyva, todėl Teisingumo Teismo sprendimas taikytinas aiškinant AKĮ nuostatas.

Tai, kad prekės ženklas ne visada laikytinas reklama, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 05 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A/14-625-05. Nutartyje pasakyta, kad kiekvienu konkrečiu prekės ženklo panaudojimo atveju turi būti sprendžiama individuliai vertinant visumą aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjas paskelbė prekės ženklą vien dėl to, kad jis tuo metu buvo krepšinio rungtynių vietoje, bet neturėjo ketinimų skatinti įsigyti ar vartoti Švyturys-Utenos alus gaminamus produktus, negaudamas už tai atlygio.

Teigia, kad skundžiamas Tarnybos nutarimas naikintinas ir dėl to, kad pažeidžia Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Prekės ženklo transliaciją visada laikant reklama, didelė dalis visuomenės narių netektų teisės gauti tiesiogiai informaciją apie įvykius, kurie Europos konvencijos dėl televizijos be sienų 9 str. prasme galėtų būti pripažinti ypač svarbiais, didelį visuomenės susidomėjimą turinčiais įvykiais. Transliuotų naujienų tarnybų darbas būtų nepagrįstai suvaržomas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad paskirtoji ekonominė sankcija turėtų būti panaikinta ir dėl to, kad šiuo metu pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, panaikinta atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus. Vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Paaiškino, kad nuobauda yra neįvykdyta. Taip pat nuo 2008 04 26 pakeista AKĮ 29 straipsnio 6 dalies redakcija, kurioje leidžiama transliuojamose programose rodyti prekių ženklus, kai šie ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos programos vaizdais. Palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Remiasi Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ), Konstitucinio Teismo 1997 02 13 nutarimo teiginiais dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai.

Aiškina reklamos sąvoką remiantis AKĮ 2 str. 4 dalies nuostatomis ir 29 str. 6 dalies nuostatomis. Pažymi, jog AKĮ pakeitimas, draudžiantis alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 val. iki 23 val., įsigaliojo nuo 2008 01 01.

Paaiškina, kad atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, teismų suformuluotą praktiką, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei vadovaudamasi AKĮ 34 str. 1, 6, 8 ir 14 dalimis, Tarnybos komisija priėmė skundžiamą nutarimą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba vadovavosi tik AKĮ nuostatomis bei Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337.

Dėl prekės ženklo laikymo reklama paaiškina, kad vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutarties teiginiais (civilinė byla Nr. 3K-3-337/1999) prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 07 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-657/2001 ir aiškina, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, tačiau tai nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. AKĮ 2 str. 4 dalyje nenumatyta materialinė nauda kaip vienas būtinų alkoholio reklamos požymių.

Pažymi, kad tam, jog žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina jį įregistruoti. Neregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Aiškina, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ Prekių ženklų registre yra įregistravęs panašų prekių ženklą į prekių ženklą, dėl kurio skirta sankcija. Pažymi, kad „Švyturio“ prekių ženklas yra plačiai žinomas ir didžiąją dalį šio įregistruoto ženklo sudaro žymuo, per krepšinio rungtynes matomas ant krepšinio žaidėjų marškinėlių. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas skleidė „Švyturio“ alaus reklamą.

Teismo posėdyje atstovai papildomai paaiškino, kad pareiškėjo atstovė nurodė naują skundo pagrindą. Taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio nuostatas būtina laikytis ir šiame straipsnyje numatytos procedūros, t.y. pareiškėja privalo pirmiau kreiptis į nuobaudą paskyrusią instituciją, o tik po to į teismą. Nesutiko su pareiškėjo atstovės argumentais dėl nuo 2008 04 26 galiojančios AKĮ 29 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Paaiškino, kad įvertinus transliuotas rungtynes akivaizdu, kad šiuo atveju prekės ženklas buvo rodomas pastoviai, prekės ženklai išdėstyti taip, kad transliuojant rungtynes jie visą laiką matomi ir jų atvaizdai nėra šalutiniai palyginant su transliuojamos programos vaizdais. Pasisakė, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, draudžianti sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje, nepasikeitė, o šiuo atveju toks pažeidimas yra padarytas, dėl to atsakomybė išlieka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ginčija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 03 19 nutarimą Nr. 12-9A, kuriuo konstatuota, kad VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 iki 23 valandos, bei 1 dalies 3 punktą, kuris draudžia alkoholio reklamą, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.

Nustatyta, kad 2008 m. vasario 16 d. per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą 18 val. 40 min. transliuotų tiesioginės transliacijos SEB BBL rungtynių „Lietuvos rytas“ – „Ventspils“ metu ant „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių bei ant „Siemens“ arenos parketo buvo matomas alų gaminančios bendrovės „Švyturys“ logotipas, t.y. prekės ženklas. Iš esmės šių aplinkybių šalys neginčija, skiriasi tik šių faktinių aplinkybių vertinimas.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo skirta 2000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 06 21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 1 dalies 3 punkto pažeidimą. Nuo 2008 04 26 įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija (2008 04 18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Pagal naują Įstatymo 29 straipsnio redakciją, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra išlyga, šiuo atveju panaikinanti atsakomybę. Šiuo metu galioja tokia Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė: alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Šio ginčo atveju pareiškėjui bauda skirta už tiesioginę tarptautinių rungtynių transliaciją, kai jos metu buvo matomas alų gaminančios bendrovės „Švyturys“ logotipas.

Taigi, atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, lyginant su buvusiais pagal skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusią Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. X-1198 redakciją, žymiai sušvelnėjo, nes atsirado išimtis, kai tam tikrais atvejais leidžiama alkoholio reklama.

Skundžiamas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu nėra įvykdytas. Baudos skyrimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už padarytus AKĮ 29 straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija. Dėl nurodytų aplinkybių, kolegijos manymu, šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 8 straipsnio 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nuostata. Taikydamas ATPK 8 straipsnio nuostatas teismas vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota teismų praktika (LVAT 2008 03 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008, 2008 03 04 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1705/2008, 2008 03 15 sprendimas administracinėje byloje A248-11/2008, 2008 03 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-16/2008).

Atsakovo atstovai nepagrįstai teigia, kad ATPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta speciali šio teisės akto taikymo procedūra, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta privaloma ikiteisminė procedūra. Ši norma tik suteikia teisę administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančioms institucijoms taikyti švelninantį atsakomybę aktą, tačiau tai nereiškia, kad teismai nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas negali taikyti šios nuostatos. Be to, šiuo atveju teismas taiko principinę nuostatą dėl švelninančių atsakomybę teisės aktų atgalinio veikimo galios, bet ne administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procedūras.

Dėl atsakomybės už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju pažeidimo padarymas pagal skundžiamo nutarimo turinį pasireiškė tuo, kad transliuojant tiesiogines rungtynes nuo 6 valandos iki 23 valandos buvo matomas „Švyturio“ alaus prekės ženklas, tuo metu buvo draudžiama alkoholio reklama. Šis ženklas buvo ant sporto arenos grindų bei ant sportininkų marškinėlių, o tai, kad ženklas buvo ant sportininkų marškinėlių rodo, kad pažeistas AKĮ 29 str. 1 dalies 3 punkto draudimas. Įvertinus rungtynių vaizdo įrašą (b.l. 38, kompaktinis diskas), galima daryti išvadą, kad ant sportininkų marškinėlių esantis „Švyturio“ logotipas praktiškai labai sunkiai matomas. Visų pirma, ant marškinėlių yra ne mažiau (kiek galima pastebėti) kaip 8 įvairių firmų logotipai. „Lietuvos ryto“ krepšininkams pastoviai judant, pastebėti „Švyturio“ logotipą labai sunku, be to tai įmanoma tik keletą kartų per rungtynes, kai kuris nors iš sportininkų kelias sekundes rodomas stambiu planu. Dėl to daroma išvada, kad dėl šio pažeidimo taip pat taikytina atsakomybę švelninanti teisės norma, įsigaliojusi nuo 2008 04 26 - AKĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostata, kad reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Teismas taip pat vadovaujasi ATPK 8 straipsnio 2 dalimi.

Atsižvelgiant į tai, kad taikytinos atsakomybę švelninančių teisės aktų nuostatos, kurios iš esmės panaikino atsakomybę už šio ginčo atveju nustatytus veiksmus, nutarimas naikinamas. Dėl to teismas nevertina pareiškėjo nurodomų argumentų dėl kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų taikymo sprendžiant, ar prekės ženklas yra reklama. Taip pat teismas nevertina ir tokių aplinkybių, kaip įrodymų pakankamumas priimant skundžiamą nutarimą. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos surinktos bylos medžiagos, pagal kurią buvo priimtas skundžiamas nutarimas, galima spręsti, kad iki nutarimo priėmimo nebuvo gauta duomenų, jog „Švyturio“ logotipas visiškai atitiko registruotą prekės ženklą, nėra transliuoto logotipo ir prekės ženklo palyginimo ir kt.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 03 19 nutarimą byloje Nr. 9A „Dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse“ Nr. 12-9A.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.