Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
1-38-963/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20157-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
R. A.
Nukentėjusysis
K. N.
Advokatai
Jovita Usonytė, Regimatas Špelveris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-963/2021Proceso Nr. 1-01-1-20157-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.6.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.9. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,kaltinamajam R. A. (R. A.), jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiajai K. N., jos įgaliotam atstovui advokatui Regimatui Špelveriui,vertėjaujant Vidai Rimkienei, Liudmilai Martinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Baku, Azerbaidžano pilietis, azerbaidžanietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. nežymiai sužalojo žmogų, t. y.:

R. A. 2019 m. gegužės 13 d. apie 13.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia rankomis pastūmė K. N. ir dėl to ši nugara atsitrenkė į spintą bei ranka sugriebė jos dešinės rankos plaštaką ir ją suko, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą nugaros krūtininėje dalyje ir taip nežymiai sutrikdė K. N. sveikatą.

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad jis atvyko į Klaipėdos ofisą iš Kauno, nes jam reikėjo pasiimti dokumentus. Jis jau nebenorėjo dirbti. Klaipėdos ofise jis įėjo į kabinetą, kuriame sėdėjo trys darbuotojos- K. N., E. ir dar viena, kurios vardo nežino. Arčiausiai sėdėjo K. N., kitos moterys sėdėjo jai iš šono. Kai jis atėjo, už K. N. nugaros nebuvo spintų. Spintos buvo už tų kitų moterų nugarų. Jam davė dokumentą ir liepė pasirašyti, nes neturi laiko su juo „žaisti“, neleido susipažinti su dokumentu. Dokumentas buvo vieno lapo su A. vardu, dar buvo prikabintas kitas lapas, t. y. darbo sutartis tik lietuvių kalba. Jam buvo liepta pasirašyti dokumentą su A. vardu, t. y. kad jis sutinka, kad pažeidinėjo įstatymą. Lietuviškų dokumentų vertimų jam nepateikė. Tada jis pasikvietė žmoną, kad ji perskaitytų dokumentą, kurį jam liepiama pasirašyti. Žmona perskaitė vieną dokumentą, kiti dokumentai buvo ant stalo. Ji perskaitė ir pasakė, kad jis yra kaltinamas tuo, kad jis nedirba, kad nori jį atleisti, nes jis pažeidė įstatymą. Ant to dokumento buvo A. parašas. Tada jis pastebėjo, kad K. N. nori paslėpti dokumentus. Jis pasakė, kad pasiims dokumentus ir jeigu reiks pasirašys juos. Paėmė dokumentus ir norėjo išeiti, bet E. pradėjo šaukti, o K. N. pasakė, kad su dokumentais nepraeis. K. N. pabandė atimti iš jo dokumentus. Susikibę jie apsisuko, jis sakė jai nesijaudinti, nes jam reikia tik jo dokumentų. K. N. bandė juos atimti, bet jai nepavyko. Tuo metu ji įdrėskė jam į veidą. Tada jis pasidavė ir atidavė jai dokumentus. Konflikto metu jo žmona nesakė, kad negražu taip elgtis su moterimi. Kai tik K. N. atgavo dokumentus, pavadino jį negražiais žodžiais, ėmė varyti jį iš ofiso. Išėjęs iš ofiso, jis pirma paskambino advokatui, o po to išsikvietė policiją, greitąją medicininę pagalbą, nes jam buvo sužalotas, subraižytas veidas. Atvykę medikai abu juos apžiūrėjo, jam suleido vaistų, nes jam buvo stresas, žmonai pamatavo spaudimą, davė tablečių. Kai atvyko policija, jis parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jį bando apgauti darbdaviai, prašė, kad jam būtų pateikti sutarčių vertimai, nes jį verčia pasirašyti ant dokumentų, kurių jis nesupranta. K. N. nieko nenorėjo aiškinti, nors jis jos klausė. Nurodė, kad jis K. N. už rankos nesugriebė. Ji jaudinosi, nes norėjo, kad jis išeitų iš kabineto. Jis nurodė, kad iš kabineto jis nebuvo išėjęs. Jis paėmė nuo stalo dokumentus su jo vardu ir pavarde. Nesupranta, kodėl jam neleido pasiimti dokumentų su jo vardu ir pavarde, nes tai jo dokumentai. Nurodė, kad epizodas su spinta yra išgalvotas. Nurodė, kad su darbu jis neturėjo problemų, dirbo nuo 5 iki 12 valandų per dieną, šeštadienį dirbo po 10 valandų. Vėliau jam už du mėnesius nesumokėjo atlyginimo. Du su puse mėnesio sėdėjo namie, pažadėjo, kad duos ant duonos, bet nieko nedavė. Su nukentėjusiosios ir Sodros civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusioji K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. A. 2019 m. gegužės 13 d. atvyko į ofisą ir buvo paprašytas parašyti pasiaiškinimą, dėl ko neatvyko į darbą. Iš pradžių jis užėjo pas direktorių į kabinetą. Kadangi direktorius turėjo išvykti, R. A. atėjo pas ją į kabinetą. Ji paprašė jo pasiaiškinti, nes jis darbe nebuvo 2019 m. gegužės 5,6, 13, 10 dienomis, neinformavęs įmonės vadovybės. Jis turėjo parašyti pasiaiškinimą, ji padavė jam lapą, kad iš pradžių pasiaiškintų pats, o po to būtų davusi jam dokumentus susipažinti. Pažymėjo, kad R. A. jau atėjo pas ją į kabinetą aršiai nusiteikęs, susinervinęs, pasakė, kad čia yra netiesa, nes jis nemoka kalbėti lietuviškai, kad visi dokumentai yra lietuvių-rusų kalba ir kad tai ne įmonės, o jo dokumentai. Paprašytas pasiaiškinti, griebė pluoštą įmonės dokumentų (originalios sutartys su užsakovais, aktai ir kaltinamojo dokumentai: jo asmeninė byla, buvo aktai už pravaikštas), kurie buvo padėti ant stalo, o gal jis juos griebė iš rankų, ir pradėjo lakstyti, šokinėti po ofisą. Išbėgo iš jos kabineto, parbėgo. Iš pradžių ji sėdėjo, o po to ėjo aplink stalą. Atsivedė žmoną, pasakė, kad žmona jam išvers dokumentus. Ji net nespėjo pasiūlyti jam susipažinti su dokumentais. Pažymėjo, kad visi dokumentai rašomi lietuvių ir rusų kalba. Jis norėjo tuos dokumentus fotografuoti. Ji pasakė, kad jis bus atleistas, jei neparašys pasiaiškinimo, jis tada labai susinervino. Jis bijojo, kad jam bus panaikinta viza. Vėliau jis pats atsiuntė prašymą atleisti iš darbo. Ji norėjo tuos dokumentus paimti, bet jis vienoje rankoje laikydamas dokumentus, kita ranka ją grubiai pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą. Jis ją stūmė tuo momentu, kai ji norėjo paimti dokumentus. Tada vėl norėjo paimti tuos dokumentus, bet jis sugriebė jos dešinę ranką ir suko ją. R. A. žmona irgi prašė, kad jis paleistų jos ranką. Galų gale tuos dokumentus jai pavyko paimti. Po to ji paprašė buhalterės paskambinti direktoriui, nes ten jau buvo chaosas. Į įvykio vietą policijos pareigūnus iškvietė R. A.. Dėl neturtinės žalos civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, kad patyrė tokį šoką, kokio nebuvo gyvenime dar išgyvenusi. Ji negalėjo nei šnekėti, jai drebėjo rankos. Ji nebuvo gyvenime patyrusi jokio smurto iš vyriškos pusės. Jis ją dvasiškai pažemino, jai buvo gėda prieš darbuotojus, kas matė. Kabinete buvo buhalterė E. F., Ž. buvo, bet pačio įvykio nematė, nes buvo išėjusi į kitą kabinetą. Ji buvo šoke, nes anksčiau nebuvo patyrusi jokio fizinio smurto. Po įvykio negalėjo tris paras miegoti, jai buvo drebulys. Prašė gydytojo kelioms dienoms nedarbingumo, nes buvo neįmanoma dirbti, vartojo raminamuosius vaistus apie dvi savaites.

Liudytoja Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra buvęs įmonės darbuotojas, nukentėjusioji yra personalo vadovė. Parodė, kad savaitę prieš įvykį darbuotojas neatėjo į darbą vieną dieną, paskui antrą dieną neatėjo, penktadienį po pusės dienos pasišalino iš darbo. Todėl darbuotojo buvo paprašyta atvykti pirmadienį, t. y. 2019 m. gegužės 13 d. pasiaiškinti dėl pravaikštų. Jis tą dieną į ofisą atvyko po pietų. Kai jis atėjo į kabinetą, ji dirbo, jis nuėjo kalbėtis su personalo vadove K. N.. Iš pradžių bendravo normaliai, po to prasidėjo konfliktas, abi pusės kalbėjo pakaltu tonu. Jis teigė, kad nieko nepasirašys. Jis išbėgo iš kabineto ir atsivedė moterį, sakė, kad ji jam išvers kažką. Nors visi įsakymai, darbo sutartys, viskas yra rusų kalba. Po to prasidėjo nesutarimai, pykčiai, šaukimai. Paskui net ta jo draugė prašė tuos dokumentus atiduoti, kad negalima taip daryti. Ta moteris taip pat buvo priėjusi prie stalo, kažką pavartė, pažiūrėjo dokumentus. Pačio paskutinio konflikto ji nematė, nes jai paskambino ir ji išėjo į kitą kabinetą, nes buvo didelis triukšmas. Girdėjosi šauksmai, riksmai. Ji matė, kaip R. A. buvo paėmęs tuos dokumentus, lakstė po ofisą, neatidavė jų K. N.. Mano, kad K. N. davė jam susipažinti su dokumentais, bet nežino, kodėl jis stvėrė dokumentus. Pagrinde buvo laikymasis už dokumentų. Ji nematė, kad K. N. būtų stūmę. R. A. bandė kelti dokumentus. Matėsi, kad vyras yra stipresnis ir aukštesnis. K. N. bandė aktyviai paimti dokumentus. Ten buvo visa byla-segtuvas su dokumentais. Kai ji grįžo į kabinetą, dokumentai jau buvo paimti iš R. A.. Prisiminė, kad R. A. norėjo išeiti iš ofiso su dokumentais, bet K. N. jam neleido išeiti, nes jis turėjo įmonės dokumentus. Taip pat grįžusi į kabinetą pamatė, kad K. N. dešinė ranka ties riešu buvo raudonesnė, net ir iš tolo matėsi. Paskui K. N. skundėsi, kad skauda nugarą ir ranką, jautėsi prastai, buvo dirglesnė, kaip po streso, iškart po įvykio. Vėliau važiavo į ligoninę. Tas įvykis išgąsdino ir ją. Po to kiti darbuotojai irgi greitai baigė darbą, nes visi buvo strese.

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras R. A. buvo iškviestas atvykti į ofisą pirmadienį. Ji nuvyko kartu su vyru, jei jam reikėtų pagalbos. Iš pradžių ji laukė jo lauke. Jis įėjo, o po kurio laiko jis paprašė jos užeiti. Tuo metu jis jokių dokumentų rankose neturėjo. Užėjusi pamatė dvi sėdinčias moteris ir nukentėjusiąją. Nukentėjusioji pasitiko ją tikrai necenzūriniais žodžiais, tuo metu buvo labai agresyvi, pikta. Tuo metu nukentėjusioji stovėjo prie lango, pikta ir nepatenkinta, po to nuėjo prie savo stalo. Sėdėjo suirzusi, laikydama rankose dokumentus. Vyras jos paprašė išversti tuos dokumentus, nes jam neduoda į rankas pasiskaityti tų dokumentų, jis norėjo susipažinti su dokumentais. Jis matė, kad dokumentuose yra jo vardas, pavardė. Jai pradėjus versti, nenorėta buvo duoti to dokumento. Ji paėmė tą pirmąjį lapą, kuriame buvo parašyta, kad jos vyras išėjo iš darbo nepasiklausęs. Tai buvo tiesiog supažindinamas, kad R. A. paliko darbo vietą. Pažymėjo, kad R. A. buvo palikęs darbo vietą, informavęs apie tai, todėl nebuvo jokios pravaikštos. Tas dokumentas buvo lietuvių kalba. K. N. bendravo su ja lietuviškai, o su R. A. kalbėjo rusiškai. Jis pamatė dokumentą su A. vardu, kuris buvo surašytas lietuvių kalba, o vertimo į rusų kalbą nebuvo. Jos vyras norėjo susipažinti su tuo dokumentu. Jam neleido net nufotografuoti tą dokumentą. Ji paėmusi dokumentą, pradėjo versti vyrui ir pasakė, kas jame parašyta. Išverstą dokumentą ji dėjo ant stalo. Nukentėjusioji tuos dokumentus rinko į krūvą. Tada ji pamatė ant stalo tuos baltus dokumentus su antspaudu, su parašu, ir parašyta ranka. Dokumente buvo parašyta atleisti R. A. už grubų pažeidimą, už darbo vietos palikimą nieko neperspėjus. Ji pasakė, kad jos vyras buvo Utenoje, kad atsisakė, nes jam nugarą skauda, kad jis atsiprašė. Neprisiminė, ar R. A. buvo suteikta galimybė parašyti pasiaiškinimą. Kai ji pamatė tuos baltus dokumentus, ta moteris pradėjo šaukti „K., dokumentai!“ Nukentėjusioji labai sureagavo į tuos dokumentus, švaistė rankose tuos dokumentus. Jos vyras norėjo tuos dokumentus pasiimti, nufotografuoti. K. N. sakė, kad tie dokumentai konfidencialūs. Galiausiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, o po to dar ir pasitampymas. Dokumentai atsidūrė jos vyro rankose, R. A. tuos dokumentus stvėrė ir bėgo prie durų. Nukentėjusioji K. N. apibėgo apie stalą užtvėrė jam duris, bandė jo nepraleisti. Ji visą laiką buvo pikta, agresyvi. Jos vyras tuos dokumentus bandė iškėlęs laikyti, nukentėjusioji bandė atimti dokumentus, pasišokinėdama, ranka įdrėskė jam veidą, necenzūriniais žodžiais varė juos iš ofiso. Tada jos vyras tuos dokumentus paleido. Ji prašė vyro atiduoti dokumentus. Pažymėjo, kad jos vyras už rankos nebuvo sugriebęs nukentėjusiajai, taip pat jis nebuvo agresyvus, aišku, jis buvo įsiaudrinęs, nes jis matė, kad čia yra neteisybė. Jis buvo iškviestas jam neaiškiu klausimu ir jie neleido jiems su tuo visu susipažinti. Ji nematė, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į spintą. Kai jie išėjo iš ofiso, jai kojos drebėjo, rankos drebėjo, stresas buvo. Ji laukėsi tuo metu. Kai jie jau stovėjo lauke, nukentėjusioji išlėkė iš ofiso, atsidariusi duris agresijos pilnu žvilgsniu žiūrėjo į juos. Jai buvo keista, kad dėl dokumentų gali vykti toks dalykas. Todėl jie išsikvietė greitąją medicininė pagalbą, nes ji laukėsi ir jai buvo labai blogai, be to, ant R. A. buvo kraujosrūva, nes jam įbrėžė nukentėjusioji. Dėl to ir R. A. buvo strese. Jie išvažiavo į ligoninę. Ir policija atvažiavo, apklausė juos ten jau vietoje.

Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona. Įvykio jis nematė, konflikto aplinkybės jam žinomos tik iš pasakojimų. Tą dieną R. A. jo paliepimu buvo atvykęs į biurą pasiaiškinti, nes pravaikštinėjo darbą, nesilaikė disciplinos. Jis su R. A. prasilenkė biure. R. A. jam pasirodė susierzinęs. R. A. nuėjo į kabinetą, kuriame dirba K., E. dirbo ir Ž.. Reikiami dokumentai buvo suruošti. Dokumentus suruošė administratorės. Dokumentai surašyti dviem kalbom: lietuvių ir rusų. Pažymėjo, kad įmonės darbuotojams leidžiama susipažinti su dokumentais. Netrukus jam paskambino darbuotoja, pasakė, kad vyksta kažkoks konfliktas įmonėje. Tada jis su kolega atvažiavo į biurą ir pamatė, kaip šaligatviu nuo ofiso tolyn link stoties greitu žingsniu eina R. A. su žmona. Tada jie nuėjo į ofisą. Ten pamatė drebančią, išsigandusią, pasimetusią žmoną. Nežinojo, ką daryti, buvo pasimetę. Paskui pasirodė policija, vėliau greitoji atvažiavo, kurios jie irgi nekvietė. Jis paprašė greitosios medicininės pagalbos medikų apžiūrėti jo žmoną, bet jie atsisakė. Paskui nuvyko pas daktarus, išrašė žmonai raminamųjų vaistų. Tada važiavo į ligoninę, ligoninėje žmoną apžiūrėjo. Tada važiavo į policiją, parašė pareiškimą. Žmona po įvykio buvo labai išsibalansavusi, drebanti buvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas pagarsino liudytojo V. N. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 16 d. liudytojas V. N. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jie verčiasi suvirinimo darbais. Prieš kurį tai laiką, tikslios datos nepamena, priėmė dirbti R. A., kuris dirbo gerai, bet dažnai neateidavo į darbą laiku, rūkydavo patalpose, kuriose to daryti negalima ir šiais buvo konfliktiškas. 2019 m. gegužės 13 d. ryte 9.00 val. jis R. A. kvietėsi pas save pokalbiui dėl pravaikštų į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku R. A. neatvyko ir nieko nepranešė apie neatvykimo priežastis. Apie 13.30 val. R. A. atėjo pas jį į kabinetą ir jis su juo kalbėjo apie pravaikštas, klausė, ar šis dar nori pas juos dirbti. Sakė, kad jei nori dirbti, turi laiku atvykti į darbą. Sutarė, kad jis toliau dirbs, tik jam reikia savaitės ar dviejų laisvų, nes turi savo asmeninių problemų. Pokalbis buvo ramus, nekonfliktiškas, bet iš R. A. jautėsi nepasitenkinimas, kad jis yra iškviestas aiškintis dėl praleistų darbo dienų. Tuomet nusiuntė R. A. pas K. N., kuri yra personalo vadovė, kad parašytų paaiškinimą dėl pravaikštų. Jo kabinetas yra šalia K. N.. Jis iš karto išvyko pietauti, o R. A. nuėjo pas K. N.. K. N. pasakė, kad R. A. turi parašyti paaiškinimą dėl pravaikštų. Jam į telefoną paskambino ar tai K. N., ar buhalterė E. F. ir pasakė, kad R. A. biure sukėlė konfliktą, laužė K. N. rankas, ją stūmė. Jis iškart vyko į biurą ir matė Priestočio gatve nueinančius R. A. su drauge, jie ėjo geležinkelio stoties link, ėjo greitu žingsniu, jokių sužalojimų ant R. A. veido nematė. Nuvykęs į darbą pamatė pasimetusią ir drebančią K. N., kuri sakė, kad R. A. bandė iš jos paimti dokumentus, suko rankos riešą ir pastūmė dėl ko ši nugara atsitrenkė į spintą. Su K. N. kabinete dirba E. F. ir Ž. V.. Jos taip pat atrodė pasimetusios, visos buvo išsigandusios. Jis pasimetė pats ir skambino advokatui, kuris jam patarė kreiptis į policiją. Jau ruošėsi kviesti policiją, bet pareigūnai atvyko patys. Kieme taip pat pasirodė ir R. A. su drauge. Kas iškvietė policiją, nepamena. K. N. važiavo į policiją ir rašė pareiškimą. R. A. išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, kodėl nesuprato, nes atrodo jokių sužalojimų pas jį nebuvo. Jie ruošėsi kviesti policiją, bet nespėjo, nes policija atvyko pati. Visos trys moterys išėjo iš darbo anksčiau, nes po emocinio šoko nebegalėjo normaliai dirbti. Po to įvykio tą pačią dieną jis dar važiavo į vaistinę pirkti K. N. raminamųjų. Juos pirko po ligoninės, kai K. N. buvo apžiūrėta, nes ji visa drebėjo, buvo pasimetusi. R. A. po to įvykio dar nekartą buvo atvykęs, bandė pasikalbėti, bet jis su juo atsisakė kalbėti. (t. 2, b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja E. K. (buvusi F.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvyko konfliktas tarp K. N. ir R. A., kuris atėjo į ofisą. K. N. prašė jo parašyti pasiaiškinimą ant blanko, bet jis nesutiko. Vėliau atsiuntė paaiškinimą laisva forma. Jie nesutarė, jis nesutiko pasirašyti darbo sutarties ir pasiteisinimo dėl pravaikštų. Buvo paruoštas pravaikštų aktas, įsakymas, kurį reikėjo pateikti Sodrai. Nebuvo nurodyta, kad jis bus atleistas. Buvo pasakyta, kad jei jis nesutinka su pravaikštomis, bus atleistas. Nurodė, kad su R. A. buvo kalbama rusiškai, jam buvo duotas dokumentas susipažinti, sutikti ar ne sutikti pasirašyti. Jis nesutiko su pravaikštomis, ir kilo konfliktas. Tuo metu visi buvo kabinete. Pažymėjo, kad jis atėjo jau agresyviai nusiteikęs, sakė, kad nesutinka pasirašyti, nes nesąmonės padarytos. Dokumentai buvo padėti ant stalo. Buvo padėta jo visa asmens bylą ir pravaikštos dokumentas. Ji matė šiuos dokumentus. Taip pat ant stalo buvo padėtas pluoštas kitų dokumentų. Jis griebė dokumentus, sakydamas, kad nori juos nusifotografuoti, kad kažkam duoti paskaityti, nors dokumentas buvo rusų ir lietuvių kalba. Be to, jis pasiėmė ne tik savo dokumentus, bet kitus vidaus dokumentus. Jis suglamžė dokumentus, šaukė, kad nepasirašys, neatiduos, išbėgo iš kabineto, vėl grįžo. K. N. norėjo pasiimti tuos dokumentus iš jo. Ji prašė jo padėti dokumentus, ir kitos darbuotojos prašė atiduoti dokumentus, bet jis neklausė. Visi kalbėjo pakeltu tonu. Tada K. N. priėjo prie R. A., norėdama atimti dokumentus. Jis laikė dokumentus iškėlęs virš galvos, ėmė stumdytis, griebė K. N. už rankos, tada kitos darbuotojos irgi pakilo iš darbo vietų. Kai K. N. norėjo atimti dokumentus iš jo, jis pastūmė ją ir ji atsitrenkė nugara. R. A. ją pastūmė du kartus. Pirmą kartą K. N. atsitrenkė nugara, antrą kartą R. A. K. N. sugriebė už riešo. Tada jo draugė pasakė jam: „Ką tu darai?“ Paskui jis paleido dokumentus. R. A. iš pradžių į ofisą atėjo vienas, vėliau, kai jis norėjo paskaityti dokumentą, pasikvietė draugę, kad ji jam išverstų. Visi buvo lengvame šoke. Ji paskambino vadovui, policijos nekvietė. Ji ir kolegė Ž. Š. matė ant K. N. riešo paraudimą. Vėliau K. N. pasakė, kad skauda nugarą, gėrė raminamuosius. Likusią dieną buvo sutrikusi įmonės veikla, tą dieną darbo jau nebetęsė. Paaiškino, kad darbo sutartis rengdavo lietuvių ir rusų kalbomis. Turėjo vertėją darbo sutartims. Kiekvienam darbuotojui buvo išversta darbo sutartis. Tuo metu jų įmonėje dirbo užsieniečiai įvairių tautybių, t. y. azerbaidžaniečiai, ukrainiečiai.

2019 m. spalio 30 d. – 2019 m. spalio 31 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu K. N. parodė įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota R. A.. Kadangi įvykio vietos patalpa procesinio veiksmo metu buvo iškraustyta, K. N. pateikė nuotraukas, kaip ši patalpa buvo apstatyta įvykio metu. (t. 1, b. l. 102-103, 106-110).

2019 m. spalio 31 d. Akistatos su R. A. metu K. N. patvirtino savo parodymus, jog bandant iš R. A. paimti jam nepriklausančius dokumentus šis ją pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į spintą, o po to sugriebė jai dešinę ranką ir ją suko. Šiuos parodymus R. A. neigė. (t. 1, b. l. 114-116).

2019 m. lapkričio 14 d. Akistatos su liudytoja V. Z. metu K. N. patvirtino savo parodymus, jog darbe R. ją stūmė į spintą kur ji susitrenkė nugarą ir suėmė už dešinės rankos dėl ko gavosi nubrozdinimai. Į tokius teiginius V. Z. atsakė, kad R. jokio smurto prieš K. nenaudojo, jos nestūmė, nebuvo suėmęs už rankos. Konfliktas truko gal iki vienos minutės. Jai paliepus paleisti dokumentus R. juos paleido ir jie nukrito ant žemės. K. N. teigimu, ji gali daryti prielaidą, jog bandydama paimti dokumentus iš R. ji netyčia galėjo jam įbrėžti, o taip pat galėjo pats su įsibrėžti dokumentais, kai juo kilnojo. Gali būti, kad pati V., bandydama paimti iš R. dokumentus, jam įbrėžė. Į tokius teiginius V. Z. atsakė, kad ji matė kaip K. šokinėdama prie R. ir bandydama paimti iš jo dokumentus ranka jam kliudė veidą. (t. 1, b. l. 119-120).

2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 800/2019 (03) konstatuoti K. N. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva nugaros krūtininėje dalyje. (t. 1, b. l. 136).

2019 m. spalio 31 d. Akistatos su R. A. metu liudytoja Ž. V. patvirtino savo duotus parodymus, jog matė, kaip R. A. paėmė nuo stalo dokumentus, juos laikė rankose, nenorėjo jų atiduoti. R. A. ramino jo draugė. Kadangi buvo triukšmas, ji iš kabineto išėjo, o grįžusi turėjo svarbių reikalų ir nelabai kreipė dėmesio kas vyko. K. N. skundėsi, kad skauda nugarą ir ranką, ši buvo paraudusi (t. 1, b. l. 163-164).

2019 m. spalio 31 d. Akistatos su R. A. metu E. F. tvirtino, jog R. A. nuo K. N. stalo paėmė dokumentus ir juos glamžė, norėjo išsinešti iš patalpos. K. priėjo prie R. ir norėjo paimti dokumentus. R. juos laikė rankose ir K. jų nedavė. K. paėmė tuos pačius dokumentus už kito galo ir jie taip tampėsi su tais dokumentais. R. suėmė K. už kažkurios rankos ir stūmė, dėl ko K. atsitrenkė nugara į už jos stovėjusią spintą. Galiausiai K. atėmė tuos dokumentus ir jos ruošėsi kviesti policiją, bet kol jos susiruošė skambinti, pareigūnai atvyko patys, nes juos iškvietė R.. R. K. pastūmė į spintą ir sugriebė už rankos. Kad K. būtų įbrėžusi į lūpą R. ji nematė, ji jam nebrėžė. Iš kabineto jis išėjo sveikas. Su tokiais liudytojos teiginiais R. A. nesutiko, teigė, kad jam nuo stalo paėmus dokumentus būtent E. F. pasakė: "K. dokumentai", šaukė juos padėti. Kai jis dokumentus kėlė į viršų K. jam rankos nagu įbrėžė į lūpą. K. nestūmė ir už rankos jai nesugriebė, už K. nugaros jokios spintos nebuvo. Spinta su lentynomis buvo už jos stalo, prie kitos sienos. Į gynėjos klausimą, kokiu būdu R. pastūmė nukentėjusiąją jei vienoje rankoje jis turėjo dokumentus, o kita ranka laikė jos ranką E. F. atsakė, kad jis K. stūmė, nes dokumentai jau buvo pas K.. (t. 1, b. l. 177-179).

2019 m. lapkričio 14 d. Akistatos su V. Z. metu E. F. patvirtino savo parodymus, jog į kabinetą atėjęs R. A. pastūmė K. dėl ko ši trenkėsi į spintą bei sugriebė jai už rankos, nes jie bandė vienas iš kito paimti dokumentus R. laikė dokumentus pakėlęs virš galvos, kilnojo juos aukštyn žemyn. K. vienu metu buvo suėmusi už dokumentų ir jie abu juos laikė, bandė vienas iš kito paimti. V. Z. neigė liudytojos parodymus tvirtindama, jog R. jokios prievartos K. atžvilgiu nenaudojo, jos nestūmė ir už rankos suėmęs nebuvo. (t. 1, b. l. 186-187).

2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 796/2019 (03) konstatuoti R. A. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas apatinės lūpos odoje. (t. 2, b. l. 29-30).

2019 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte dėl R. A. darbo drausmės pažeidimo Nr. 2019/05/10-01 nurodyta, kad R. A. 2019 m. gegužės 10 d. pasišalino iš darbo vietos Projekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Utena, 11.30 val., tačiau apie savavališką išėjimą iš darbo nepranešė nei administracijai, nei atsakingam asmeniui Projekte A. A.. Darbuotojas 2019 m. gegužės 6 d., 7 d. taip pat nebuvo darbe, jam buvo įteiktas prašymas pasiaiškinti, tačiau pasiaiškinimas negautas. Tai jau ne pirmas darbuotojo R. A. neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties. Jam įteiktas reikalavimas pasiaiškinti. Kad negautas darbuotojo paaiškinimas, savo parašu patvirtino A. A.. Taip pat yra parengtas šio akto egzempliorius rusų kalba.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad būtent nukentėjusioji jam įdrėskė veidą, griebė ir laikė už rankos bandydama atimti jam pateiktus pasirašyti įmonės dokumentus, kuriuose, jo manymu, buvo surašyta netiesa, todėl jis norėjo dokumentus pasiimti ir išsiversti į jam suprantamą kalbą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. kategoriškai neigė naudojęs bet kokius fizinius veiksmus nukentėjusiosios K. N. atžvilgiu. Šie jo parodymai vertintini kritiškai. Tikėtina, kad trumpoje konfliktinėje situacijoje, nukentėjusiajai atliekant aktyvius veiksmus, bandant atimti iš kaltinamojo R. A. paimtus dokumentus, jis gali neprisiminti nukentėjusiosios suėmimo ar net pastūmimo, ko pasekoje nukentėjusioji K. N. galėjo susitrenkti nugarą. Policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė pats kaltinamasis R. A.. 2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 796/2019 (03) konstatuoti R. A. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas apatinės lūpos odoje. (t. 2, b. l. 29-30). Ši aplinkybė atitinka kaltinamojo R. A. parodymus, kad nukentėjusioji, bandydama atimti dokumentus, jam įdrėskė. Iš to seka, kad būtent nukentėjusiajai K. N. bandant paimti dokumentus kaltinamasis R. A. ją suėmė už rankos ir net pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji K. N. patyrė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir poodinę kraujosruvą nugaros krūtininėje dalyje. Tokių būdu laikytina įrodyta, kad kaltinamasis R. A. atliko aktyvius, nukentėjusiajai neigiamas pasekmes sukėlusius veiksmus, siekdamas neatiduoti savavališkai paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, todėl atlikdamas tokius veiksmus jis veikė netiesiogine tyčia – nors ir nesiekė nukentėjusiosios sužalojimo, tačiau savo veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti. Nukentėjusioji K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužalojimus ji patyrė bandydama atimti iš kaltinamojo R. A. įmonės dokumentus, kai šis ją stipriai pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į spintos duris, bei dar kartą mėginant jai paimti dokumentus, kaltinamasis R. A. ją sugriebė už dešinės rankos delno ir jį stipriai suko. Savo parodymus nukentėjusioji K. N. patvirtino tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 102-103, 106-110), tiek ir akistatų su R. A. ir liudytoja V. Z. metu (t. 1, b. l. 114-116, 119-120).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojos Ž. Š. (V.), E. F. patvirtino buvusį konfliktą tarp įmonės darbuotojo R. A. ir K. N., kad pastarajam paėmus dokumentus K. N. juos atėmė. Ž. Š. nematė, kaip R. A. stūmė K. N. ar sugriebė jai už rankos, nes galėjo būti, kad tuo metu ji buvo išėjusi iš kabineto dėl triukšmo ir nelabai kreipė dėmesį į tai, kas vyko. Visgi, Ž. Š. parodė, kad neužfiksavo, kad R. A. būtų atėjęs jau agresyviai nusiteikęs. Jai atrodė, kad tiesiog R. A. ir nukentėjusioji vienas kito negirdėjo, t. y. abu šaukė, o tai pagrindžia, jog abi pusės nesiekė diplomatiško sprendimo, bet priešingai, buvo įsiaudrinusios. Liudytoja E. F. parodė, kad nukentėjusiajai K. N. mėginat atimti iš kaltinamojo R. A. įmonės dokumentus, jis du kartus buvo suėmęs K. N. už rankos, o vienu iš suėmimo metu dar ir pastūmė K. N., ko pasekoje ji trenkėsi nugara į spintos duris. E. F. kategoriškai tvirtino, kad K. N. R. A. nebrėžė į veidą ir jokio sužalojimo pas jį nebuvo. Šie aptarti parodymai neginčytinai pagrindžia konflikto, įvykusio tarp kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiosios K. N., faktą, t. y. kad kaltinamasis R. A., paėmęs įmonės dokumentus, priešinosi nukentėjusiosios K. N. veiksmams bandant dokumentus atimti.

Liudytojos E. F. parodymai dalyje dėl konkrečių smurtinių R. A. ir pačios nukentėjusiosios veiksmų jo atžvilgiu vertintini kritiškai: pirmiau ji teigusi, kad R. A. dokumentus pagriebė iš K. N. rankų, vėliau jau tvirtino, kad dokumentus paėmė nuo stalo. Taip pat pirmiau teigusi, kad prieš atimdamas dokumentus iš K. rankų, R. sugriebė K. už dešinės rankos riešo, o po to, K. bandant paimti dokumentus, jis ranka pastūmė K. už pečių ir ši atsitrenkė nugara į spintą; tuomet dar kartą K. bandant paimti dokumentus, R. sugriebė už jos dešinio riešo ir jį suko. Vėlesnės apklausos metu F. jau teigė, kad R. K. už rankos griebė du kartus, t. y. prieš ir po pastūmimo į spintą. Akistatos su R. A. metu ji teigė, kad R. paėmus nuo stalo dokumentus o K. priėjus prie jo ir paėmus už dokumentų vieno galo, jie tampėsi su dokumentais ir R. suėmė K. už kažkurios -jau nebuvo kategoriška, kad dešinės, rankos ir stūmė, dėl ko K. atsitrenkė į spintą. Galiausiai K. atėmė dokumentus. Tačiau atsakydama į gynėjos klausimą kokiu būdu R. pastūmė nukentėjusiąją jei vienoje rankoje laikė dokumentus, o kita ranka laikė jos ranką, F. atsakė, kad šis K. stūmė, nes dokumentai jau buvo pas K. – tad parodymai nesutampa, o tai rodo, kad ši liudytoja nematė tikslių kaltinamojo ir nukentėjusiosios veiksmų, arba sąmoningai pasakoja tik nukentėjusiosios naudai, todėl jos parodymai, kad R. A. du kartus suėmė nukentėjusiajai už rankų, o nukentėjusioji neatliko aktyvių veiksmų, t. y. neįdrėskė kaltinamajam, vertintini kritiškai.

Taigi, bylos duomenys pagrindžia, jog kaltinamasis R. A. veikė spontaniškai ir impulsyviai, tačiau nesiėmė priemonių konstruktyviai išspręsti situaciją. Nepaisant nukentėjusiosios K. N. aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti įmonės dokumentus, jis neturėjo teisės naudoti jėgą, todėl jo veiksmai - nukentėjusiosios pastūmimas, suėmimas už rankos pagrįstai, vertintini kaip tyčiniai ir nusikalstami, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo veiksmus kaltinamasis R. A. klaidingai vertina kaip gynybinius, nes realaus pavojingo kėsinimosi į jį nebuvo. Visgi, bendrame duomenų kontekste nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip rizikingas ir turėjęs įtakos veikos vystymuisi. Tai pripažintina kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusioji elgėsi aktyviai, su darbuotoju bendravo nepagarbiai, iš pradžių liepė jam parašyti pasiaiškinimą, o tik po to norėjo duoti jam dokumentus susipažinti. Ji nieko nepaaiškino darbuotojui. Suprantama, kad toks jos elgesys galėjo sulaukti neadekvačios reakcijos, kas šiuo atveju ir įvyko. R. A. sugriebė įmonės dokumentus, K. N., norėdama atimti iš jo dokumentus, jam įdrėskė, o tai, kad R. A. sugriebė jai už rankos buvo jo atsakomoji reakcija į įdrėskimą.

Išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus teisiamojo posėdžio metu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. A. nežymiai sužalojo žmogų, t. y. tyčia rankomis pastūmė K. N. ir dėl to ši nugara atsitrenkė į spintą bei ranka sugriebė jos dešinės rankos plaštaką ir ją suko, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą nugaros krūtininėje dalyje ir taip nežymiai sutrikdė K. N. sveikatą. Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios K. N., liudytojų Ž. Š. (V.), E. F. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, bei teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai, tai – 2019 m. spalio 30 d. – 2019 m. spalio 31 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 102-103, 106-110), 2019 m. spalio 31 d. Akistatos tarp R. A. ir K. N. protokolas (t. 1, b. l. 114-116), 2019 m. lapkričio 14 d. Akistatos tarp V. Z. ir K. N. protokolas (t. 1, b. l. 119-120), 2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 800/2019 (03) (t. 1, b. l. 136), 2019 m. spalio 31 d. Akistatos tarp R. A. ir Ž. V. protkolas (t. 1, b. l. 163-164), 2019 m. spalio 31 d. Akistatos tarp R. A. ir E. F. protokolas (t. 1, b. l. 177-179), 2019 m. lapkričio 14 d. Akistatos tarp V. Z. ir E. F. protokolas (t. 1, b. l. 186-187), 2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 796/2019 (03) (t. 2, b. l. 29-30). Kaltinamojo R. A. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis R. A. veikė tiesiogine tyčia, nes jis tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai K. N.. Kaltinamasis R. A. suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas provokuojantis nukentėjusiosios K. N. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau jis neteistas (t. 2, b. l. 10-11), turi pagrindinį išsilavinimą, nedirba (t. 2, b. l. 7), vedęs, augina vieną vaiką, kaltės nepripažino, savo elgesio nevertina kritiškai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti R. A. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Siekiant padėti kaltinamajam R. A. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai - per 6 (šešis) mėnesius atlyginti dalį (pusę) nusikalstama veika padarytos žalos ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę. (t. 2, b. l. 36-37, 53-54).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje nukentėjusioji K. N. pareiškė kaltinamajam R. A. civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji K. N. nurodė, kad dėl R. A. 2019 m. gegužės 13 d. veiksmų ne tik patyrė fizinį skausmą, bet patyrė ir dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nepatogumus. Atkreipė dėmesį, kad visa tai įvyko įmonės patalpose, darbo dieną bei darbo metu, o tuo metu patalpoje buvo ir kiti įmonės darbuotojai, kurie matė nusikalstamą R. A. elgesį. Po šio įvykio K. N. nebegalėjo daugiau dirbti dėl patirto emocinio šoko ir streso, dėl ko nuvyko pas šeimos gydytoją. Gydytoja apžiūrėjusi K. N. išrašė įtampą ir nervingumą mažinančius vaistus „J3romazepam 3mg N30“ (t. 2, b. l. 141). Šiuos vaistus K. N. vartojo apie dvi savaites. Sekančią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. K. N. dėl patirto streso ir emocinio šoko nuvyko pas tą pačią gydytoją, kuri diagnozavo psichosomatinį sutrikimą (F45.9) bei to pasėkoje nustatė trijų dienų nedarbingumą (t. 2, b. l .142). K. N. anksčiau niekada nėra patyrusi jokio fizinio smurto iš vyriškos pusės, juo labiau sąlyginai viešoje vietoje (darbo aplinkoje), kas sąlygojo stiprų emocinį sukrėtimą/šoką. Pažymima ir tai, kad po R. A. atliktų veiksmų, pastarasis ne tik neatsiprašė, bet dar ir žodžiais grasino, jog „padarys viską, kad pakenktų įmonei ir K. N. ir tai, kad užvers skundais įmonę“. Po šio įvykio, K. N. ne tik jautė vidinį nerimą, blogą miegą bei kitus vidinius nepatogumus ir išgyvenimus, bet ir turėjo nepatogiai jaustis prieš įmonės darbuotojus, kurių akyse visa tai įvyko. K. N. iki šiol stengiasi vengti bet kokių tiesioginių kontaktų su įmonės darbuotojais, kurie yra azerbaidžaniečiai arba stengiasi, kad bendraujant su jais dalyvautų įmonės koks nors darbuotojas vyriškos giminės, siekiu išvengti neadekvačių ir „karštų“ konfliktų. Ši aplinkybė tik patvirtina, kokia emocinė žala yra padaryta K. N.. Pažymima, kad R. A. nusikalstama veika yra pasikėsinta į asmens sveikatą, kas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai būna ypač stiprūs bei skausmingi. Taip pat, atkreipė dėmesį ir į paties R. A. elgesį įvykio metu, pastarajam nebuvo jokios priežasties imtis tokių radikalių priemonių - stumti moterį, jai sukti rankas. Toks R. A. sužalojimo būdas, modelis atskleidžia R. A. požiūrį į pažeidžiamų vertybių (šiuo atveju asmens sveikatą ir juo labiau moters) negerbimą ir netgi paniekinimą. R. A. teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu nesutiko.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji K. N. pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, bet patyrė ir dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nepatogumus, po įvykio nebegalėjo daugiau dirbti dėl patirto emocinio šoko ir streso, jai buvo diagnozuotas psichosomatinis sutrikimas (F45.9) bei to pasėkoje nustatytas trijų dienų nedarbingumas, ji jautė vidinį nerimą, blogą miegą bei kitus vidinius nepatogumus ir išgyvenimus, bet ir turėjo nepatogiai jaustis prieš įmonės darbuotojus, kurių akyse visa tai įvyko. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė. Nurodė, kad patyrė tokį šoką, kokio nebuvo gyvenime dar išgyvenusi. Ji negalėjo nei šnekėti, jai drebėjo rankos. Ji nebuvo gyvenime patyrusi jokio smurto iš vyriškos pusės. Jis ją dvasiškai pažemino, jai buvo gėda prieš darbuotojus, kas matė. Nurodė, kad sirgo dvi-tris dienas.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai K. N. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą nugaros krūtininėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo K. N. dėl kaltinamojo R. A. veiksmų patyrė ir dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nepatogumus, po įvykio nebegalėjo daugiau dirbti dėl patirto emocinio šoko ir streso, jai buvo diagnozuotas psichosomatinis sutrikimas (F45.9) bei to pasėkoje nustatytas trijų dienų nedarbingumas, ji jautė vidinį nerimą, blogą miegą bei kitus vidinius nepatogumus ir išgyvenimus, bet ir turėjo nepatogiai jaustis prieš įmonės darbuotojus, kurių akyse visa tai įvyko. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jos darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, pablogėjo reputacija. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, patirtą sužalojimą, nedarbingumo laikotarpį, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo R. A. materialinę padėtį, t. y. nedirba, vedęs, augina vieną vaiką, sukeltą fizinį skausmą, patirtus išgyvenimus, ji vartojo vaistus, tris dienas buvo nedarbinga, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė, joks gydymas jai nebuvo taikytas, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiosios K. N. naudai iš kaltinamojo R. A. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 37,03 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 118-123), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai K. N. išmokėtos ligos išmokos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos išmoka, todėl jis privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nukentėjusioji K. N. prašė atlyginti patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudarė 1500 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios K. N. turėtos 1500 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajai bylos teisminio nagrinėjimo metu) ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo R. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297– 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. (R. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 (šešis) mėnesius atlyginti dalį (pusę) nusikalstama veika padarytos žalos.

R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios K. N. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai K. N. iš R. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios K. N. civilinio ieškinio netenkinti.

Patenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš R. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 37,03 Eur (trisdešimt septynis eurus 3 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš R. A. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiosios K. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė