Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Salomėjai Muralienei, Eglei Rybelienei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, kaltinamojo gynėjai advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiems G. Š., A. S., G. M., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. buvo kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2005-02-24 apie 20.00 val., G. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė PVM sąskaitą- faktūrą GDA Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų rastinių pirčių pardavimui, nors realiai pirtys priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš G. M. gavo PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytą 24001,20 Lt sumą, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas G. M. 24001,20 Lt turtinę žalą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. l d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

be to jis, laikotarpiu nuo 2005-09-08 iki 2006-03-07, G. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, surašydamas pinigų paėmimo raštelius, per tris kartus t.y. 2005-09-08- 19000 Lt, 2005-10-17- 13000 Lt ir 2006-03-07- 15000 Lt paėmė kaip avansą iš G. Š. 47000 Lt rastinio namo nupirkimui, atvežimui ir pastatymui, tačiau rastinio namo neatvežė, pinigų negrąžino tuo apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas G. Š. 47000 Lt turtinę žalą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)

Be to jis, laikotarpiu 2006-02-15 iki 2007-03-18, A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, surašydamas pinigų paėmimo raštelius, per du kartus t.y. 2006-02-15 - 4000,00 eurų, kas atitinka 13811,20 Lt, 2007-03-18 - 2000,00 Lt, kaip avansą iš A. S. paėmė 15811,20 Lt rastinio namo nupirkimui, atvežimui ir pastatymui, tačiau rastinio namo neatvežė, pinigų negrąžino tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas A. S. 15811,20 Lt turtinę žalą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Kaltinamasis V. B. pagal jam pateiktus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis turėjo verslą, iš Baltarusijos veždavo medinius surenkamus rastinius namus, jis dirbo per firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis G. M. pažystą, su juo turėjo sandorius, jam pardavė turbūt du medinius rastinius namus, po to tarp jų kilo ginčai, todėl G. M. kreipėsi į policiją ir jam buvo iškelta byla, jie išsiaiškino, V. B., kad būtų byla nutraukta, formaliai su juo susitaikė, todėl policija nutraukė bylą. Jis mano, kad tada nebuvo padarytas joks nusikaltimas, jis prisipažino būdamas nekaltas, ten buvo verslo santykiai, kuriuos jie išsprendė ir vienas kitam jie jokių pretenzijų neturi. Dėl sukčiavimo G. Š. atžvilgiu kaltu neprisipažįsta, jis su ja susipažindino 2005 metus, nes ji norėjo pirkti namą, kadangi parduoda butą, sakė, kadangi ji neturėjo pinigų, todėl jo prašė padėti parduoti jos butą. Jis surado žmogų, kuris norėjo pirkti jos butą, tačiau G. Š. nesutiko su kaina. Ji pati parsidavė butą ir pasakė, kad dabar gali tartis dėl namo. Prieš tai jis jos prašymu parodė, kaip tas namas atrodo pastatytas už (duomenys neskelbtini), jis jai pasiūlė tą namą pasiimti, laikinai pagyventi tol kol parveš jai namą iš (duomenys neskelbtini), jis žadėjo perkelti tą namą į jos sklypą. Ji pradžioje sakė pagalvos, paskui pasakė, kad nereikia. Jos sklype buvo miškas, jie sutarė ten pastatyti perkamą namą, jie preliminariai paskaičiavo namo kainą, padarė brėžinį, susitarė dėl namo kainos, turėjo kainuoti apie 50 000 Lt, be mokesčių ir transportavimo, jis sutartį patvirtino antspaudu kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas , tada dar buvo V. S., su pastatymu namas turėjo kainuoti 90 000 Lt, bet jis su G. Š. susiderėjo dėl 70 000 Lt, kadangi ji pasakė, kad pardavus butą gauna 120 000-130 000 Lt ir jei nieko nebelieka. Tą sutartį, kurią jie surašė paliko pas G. Š., nes ji pasakė, kad nori pasitarti su juristu. Po to jis jos paklausė, kur ta sutartis, ji sakė, kad pasimetė persikraustant. Jis jai pasiūlė pradžioje, kai davė pirmus pinigus, surašyti orderį, ji atsisakė, sakė rašykime pakvitavimą ranka. Jis jai siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) kartu su juo parsivežti namą, ji nevažiavo, jis važiavo vienas, todėl tuo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) Pradžioje jis gavo 19 000 Lt, kai atvežė namą dar gavo 13 000 Lt. Pinigus įnešė į kasą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už namą (duomenys neskelbtini) dar reikėjo mokėti pinigų, tačiau G. Š. atsisakė tai daryti, jis iš jos daugiau pinigų nebegavo, jam vis tiek reikėjo sumokėti, todėl paprašė vienos Lietuvos firmos „(duomenys neskelbtini)“, kad sumokėtų už jį, ta firma sumokėjo ir atvežus namą į Lietuvą, jam reikėjo tai firmai skolą grąžinti. Jis atvežė namą į Lietuvą su dvejomis mašinomis, tada nuvažiavo pas G. Š. paklausti kur dės namą, ji atsakė palauk, nes pas G. Š. negalėjo pravažiuoti sunkvežimis dėl pavasari pažliugusio kelio. Praėjo viena diena, antra, jam kainavo dviejų mašinų prastova už parą po 100 dolerių. Tada jis susitarė su A. S., kad jis leis jo teritorijoje namą iškrauti, jis sakė, kad už tai nereikės mokėti pinigų. Namas išgulėjo 2 žiemas, jo G. Š. nebereikėjo. Kai iškrovė namą pas A. S., tada ji pasiūlė namą vežti į žirgyną. Jis jos prašė pinigų, nes jam reikėjo už transportą sumokėti ir visus kitas skolas. Ji davė 15000 Lt, jis jai liepė pasirašyti orderį kad pinigus perdavė, pinigus jis pervedė į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užpajamavo. V. B. su pažystamais valė G. Š. gyvenamosios vietos teritoriją, ten buvo statybiniai blokai ir mediniai skydai. Jis sakė G. Š., kodėl jai reikia iš jo namo, jeigu ji iš tų skydų gali pasistatyti namą. Ji atsakė, kad turi puse hektaro žemės, todėl jai reikia gal net dviejų namų. Jie pasirašė sutartį, jis padėjo jai statyti iš tų skydų namą, ten ji dabar gyvena. Jie buvo susitarę, kad 57 000 Lt kainuos tas namas be statybos, jis iš jos gavo 47 000 Lt ir pradėjo ieškoti namui pirkėjo. Su G. pasirašė pakvitavimą ir pagal jį atidavė 10 000 Lt. Praėjo dviem žiemoms, jis nežinojo kur jam dėti namą, kurio mediena nuo laiko pajuodavo, nes gulėjo ant žemės, po atviru dangumi, namas darėsi nebetinkamas naudoti, kainos krito, krizė. Jis bandė namą parduoti, bet žmonės atsisakė pirkti ir jis atsivežė jį atgal. Matė, kad dar metai praeis ir tas namas supus. Tada namą pasiūlė K. A., jam jį perrašė, jis sumokėjo 17 000 Lt, jis iš (duomenys neskelbtini) atvežė jo mamai ir dabar tas namas ten po stogu stovi. Jis gali dabar K. A. sumokėti 17 000 Lt ir atvežti G. Š. atgal. Atvežus namą jo popieriai buvo sutvarkyti. Jis mano, kad atsiskaitė su G. Š., ji jam sumokėjo tiek, kiek jis jai padarė, ji pati atsisakė to namo. Todėl dėl G. Š. atvejo savo kaltės nejaučia, ką galėjo tą padarė ir jis pats maždaug prarado 30 000-40 000 Lt per ją. G. Š. jam davė 47 000 Lt, jis užmokėjo daugiau už tą namą 60 000 Lt kartu su visais perkrovimais, dar plius 22 000 Lt atidavė, neskaitant kitų turėtų išlaidų dėl jos kito namo remonto. Jei yra neatitikimai kainose, jis jai pasiūlė prieš metus, eiti pas notarą, žmona sumokės tuos pinigus, ji atsakė, kad ją nori apkvailinti. Dalimis susitartų po 500 Lt per mėnesį. Jis išankstinio tikslo apgauti nukentėjusių neturėjo. Dėl A. S. atvejo jis kaltu neprisipažįsta, Jo įmonė, kurios savininkai yra jis, žmona ir dar 2 steigėjai, tuo metu dar veikė, nebuvo bankrutavusi. 2006-2007 metais jo firma vežė A. S. iš (duomenys neskelbtini) ąžuolines lentas ir susitarė, kad bus 4 mašinos. Jie pasirašė sutartį, kad V. B. gaus pinigus ir atveš į A. S. kiemą po 1200 Lt už kubą. Kada jis atvežė lentas, A. S. jam pasakė, kad iš tos medžiagos jau nieko negamina ir atsisakė užsakymo. Tada A. S. pasakė, kad jam reikia 12 kubinių metrų klijuoto tašo. V. B. sutarė atvežti, jie susitarė, o A. S. vėliau atsisakė. Jis iš A. S. paėmė 4000 eurų išankstinį apmokėjimą medienai pirkti, jam pinigų negrąžino, jie susitarė, kad iš tų pinigų V. B. jam pastatys pirtį, kai šis pasidarys projektą. A. S. atvežė rastų pavyzdį, jis pasakė, kad jam toksai netinka. Tada jie susitarė, kad tuos pinigus jis atidirbs, nes A. S. turi žemės sklypą su mišku, susitarė, kad V. B. išraus kelmus, tam šis pasamdė brigadą, kuri dvi su puse dienos dirbo. Jis jiems sumokėjo už tai pinigus. Paskui pagal reklamą surado traktorių, ekskavatorių, kuris ištraukė tuos kelmus. Nusamdė vėl žmones, kurie 6 aruose išlygino žemę, nuėmė viršutinį žemės sluoksnį ir nutiesė kelią 120 metrų. Visiem tiems žmonėms ir už techniką, kad išrovė kelmus, mišką išvalė jis sumokėjo savo pinigus, maždaug išleido 4000 Lt. Po to su A. S. susitarė, kad šiam namui padarys pamatus, bet jis nesutiko su kaina. Taip jų santykiai ir nutrūko. Likusią A. S. skolą susitarė, kad kažkaip atidirbs. V. B. pripažįsta, kad dar yra A. S. jo užsakytą medieną (duomenys neskelbtini), nes viena mašina kainuoja 40 000 Lt. Ką jis užsakys, bet reikia imti pilną mašiną, o tam pinigų jis šiandien neturi. Jis siūlė jam atidirbti, bet jis nesiūlė jokio darbo. V. B. lombarde užstatė namus, gavo 100 tūkstančių litų ir atidavė skolininkams 15 tūkstančių litų. Jis prašo jį išteisinti pagal visus epizodus.

Nukentėjusysis G. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad su V. B. ir J. L. susipažino per asmenį vardu E., kurio pavardės nežino. Kadangi ruošėsi pirkti ir gaminti pirteles, tai E. V. B. ir J. L. atvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur su jais ir susitiko, jie parodė iš (duomenys neskelbtini) vežamų parduoti rastinių namų nuotraukas, jam kaina jam tiko ir jie sutarė, kad šie atveš į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) dvi rastines pirtis. Iš pradžių susitarimas buvo žodinis, o vėliau, buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, buvo aptartos kainos, apmokėjimo klausimai, išmatavimai ir pan. 2005-02-24 08.00 val., paskambino V. B. ir pasakė, kad vakare atveš užsakytas dvi rastines pirtis. 2005-02-24 apie 20 val., pas jį į namus atvažiavo V. B., o kartu su juo atvyko ir vilkikas ant kurio buvo sukrautos pirtys. V. B. pasakė, kad atvežė dvi pirtis dėl kurių jie buvo sutarę ir kad reikia atsiskaityti, t.y. sumokėti už pirtis pinigus. V. B. pasakė, kad pirtys kainuoja 20340 litų ir 3661,20 litų PVM, jis jam viso sumokėjo 24001,20 litų. V. B. išrašė PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir jis ir V. B. pasirašė. PVM sąskaita- faktūra išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi buvo jau po darbo dienos, tai negalėjo išsikrauti pirčių savo namuose, nes buvo reikalingas kranas. Tada sutarė su vilkiko vairuotoju, kad vilkiką pastatys saugomoje aikštelėje iki ryto. 2005-02-25 apie 9.30 val., nuvyko į aikštelę, kur stovėjo vilkikas su pirtimis, o vilkiko vairuotojas J. R. pasakė, kad J. L. jam neleido iškrauti pirčių, nes jis negavo apmokėjimo. Tada atvažiavo J. L. išsiaiškinti dėl pirčių. J. L. pasakė, kad V. B. apgavo visus. G. M. suprato, kad yra apgautas, todėl ir kreipėsi į policiją, paprašė pagalbos policijoje, suprato, kad jie turėjo kartu atvažiuoti, bet V. B. atvyko pirmas, po kelių dienų atvažiavo J. L.. Būdami policijoje išsiaiškino, kad jie buvę policininkai, kad pirtys priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet jis sumokėjo pinigus V. B., jis jo neprašė parodyti krovinio dokumentų, kad įsitikinti kam priklauso krovinys, nes patikėjo V. B.. Kadangi jis kreipėsi į policiją ir buvo iškelta V. B. byla, o vėliau jie viską įsiaiškino, todėl išsprendus ginčą jie susitaikė ir byla V. B. buvo nutraukta. Šiuo metu jie vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Jis negalvojo, kad gali kažkas iškilti, todėl nustebo, kad jį vėl kviečia į teismą. Jis pirko pirteles savo asmeniniam naudojimui, buvo minčių, kad ir pradėti verslą. Pirtys buvo iškeltos (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi į policiją dėl to, kad V. B. atiduotų pinigus J. L., ar jie pasidalintų ar išsiaiškintų tarpusavyje. Dabar dėl pirtelių mano, kad jo neapgavo, nes gavo viską kas jam priklausė. Jam žalos dabar nėra.

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad kaime gavo palikimą iš P. J., žemės sklypą ir tokią lūšną, tada su vyru, kai dar gyvas buvo, atsitempė vagonėlį ir jie tame vagonėlyje gyveno, palaidojus vyrą, ji viena nesugebėjo išsilaikyti buto, ji tiek prisidarė skolų, kad valstybė jai galėjo atimti butą. Apie tai pasiguodė Ž. J., ji ją supažindino su V. B., kuris jai sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) pigiai veža ir stato namus, kad jis karininkas, teisininkas, labai sąžiningas žmogus. Ji su V. B. kalbėjosi rusiškai, kai jie kalbėjosi, jis sakė, kad ja rūpinsis, kaip tikra mama ir tas ją šildė, davė artumą bendrauti, taip ji juo aklai pasitikėjo. Jis jai padėdavo tvarkytis, V. B. su V. S. dirbo pas ją sode, išpjovė medžius, paruošė aikštelę namui statyti. V. B. prižadėjo, kad spalio mėnesį bus namas. Ji užstatė butą, paėmė rankpinigius, atėjo spalio mėnuo, namo nebuvo , o ji turėjo išsikraustyti iš buto, todėl gruodžio mėnesį išsikraustė į kaimą, į nebaigtą statyti namą iš lentų. Ji gyvena su anūke, dukros dukra be langų, be grindų. Kadangi V. B. vis žadėjo atvežti namą, o namo nebuvo, sausio ar vasario mėnesį ji kreipėsi į policiją. Tada V. B. prižadėjo kovo mėnesį atvežti ir atvežė rastinį medinį nesurinktą namą, kuris buvo sudėtas sunkvežimyje. Buvo visa namo dėžutė, viskas komplekse. Nematė tik langų ir durų. Ji paprašė, kad tą namą iškrautų pas juos žirgyne, (duomenys neskelbtini), nes iki jos gyvenamosios vietos tuo metu nebuvo galima privažiuoti. Namo rastus iškrovė pas A. S. įmonės teritorijoje, kadangi ji jau turėjo pasistačiusi tą kluoną, jai namo jau nereikėjo, todėl ji su V. B. susitarė, kad jie abu ieškos namo pirkėjų. Ji dar jam parašė raštelį, kad kuris pirmas randa, tas parduoda ir kad ji sutinka, kad jis parduotų jos namą. Kai ji surado pirkėją, atvažiavo V. B. nieko nesakiusi, tačiau toje vietoje namo jau nebebuvo. Ji supanikavo, iš karto nuėjo pas A. S., V. B. pasakė, kad pardavė tą namą, kad viskas tvarkoje. Jis atidavė jai tarp 7000 Lt - 9000 Lt, jis kažkiek nusiskaičiavo už jai padarytus darbus. V. B. pardavė tą namą. Ji jam davė avanso 47000 Lt, o visas namas turėjo kainuoti 57000 Lt. Ji sunerimo, kai jis jai išdavė savo firmos „(duomenys neskelbtini)“, kurios jau nebuvo, raštą, kad jisai gavo pinigus. Ji V. B. etapais davė pinigus. Ji juo pasitikėjo ir dėl to, kad eidavo pas jį į namus, jo žmona labai maloni moteris, dukra išsilavinusi. Jos namas buvo atvežtas ir jis jį pavogė, nes jis jį už jos pinigus nupirko ir jai negrąžino pinigų. Ji prašo priteisti iš kaltinamojo 88500 Lt, tai 50000 moralinę žala ir 38500 Lt turtinė žala. 2006 metais sausio gale arba vasario pradžioje ji kreipėsi į policiją, kad išvežtas namas. Policija iškvietė V. B., su juo bendravo ir kovo mėnesį jis namą vėl atvežė. Ji policijoje padėkojo, kad namas yra atvežtas, bet nežinojo tolimesnių pasekmių. V. B. ją tiesiog reketavo, sakė, dėk kur nori tą namą. Ji neturėjo jokių namo nuosavybės dokumentų, todėl namo neėmė, kur jis jį padėjo ji nežino.

Nukentėjęs A. S. parodė, kad 2005 metais su V. B. jį supažindino draugas L. Č., kadangi jo įmonė užsėmė baldų gamyba, todėl V. B. pasiūlė įsigyti ąžuolo lentų. Jo netenkino siūlomos medienos kokybė ir jis atsisakė siūlomų lentų. 2006 metais galvojo apie nuosavo namo su pirtim statybą, kaltinamasis pasisiūlė padėti t.y. atvežti rastinį namą ir pirtį iš (duomenys neskelbtini). Jis paprašė avanso, jam padavė 4000 eurų, vėliau dar davė avansu 2000 litų. 2006 metais V. B. paprašė leisti pasidėti dviejų pastatų sienojus parvežtus kažkam pagal užsakymą, o jam žadėjo parvežti vėliau. Kadangi turi ne mažą sklypą prie savo įmonės, jis sutiko. 2006 metais, tikslesnės datos nepamena, du vilkikai, baltarusiškais numeriais, kuriuos vairavo rusiškai kalbantys vairuotojai, atvežė sienojus ir iškrovė sklype, tai matė įmonės darbuotojai. Sienojai stovėjo sklype apie pora mėnesių, jis vis žadėdavo, kad parveš ir jo užsakytus: namą ir pirtį. Jis siūlė ir rodė rastinį namą, kuriuos buvo atvežęs G. Š. ir laikė pas jį sklype, tačiau pasiūlytas jo namas ir pirtis netiko, nes jie buvo sutarę dėl kitokio. Praėjus apytiksliai metams, V. B. žadėjo sugrąžinti pinigus arba atsiskaityti įvairiom materialinėm gėrybėm, bet iki šiol jis neatsiskaitė. Jie raštiškai nebuvo įforminę kokių išmatavimų ir projektų reikalingas namas ir pirtis, tai buvo aptarę žodžiu. Jis turi namų valdos sklypą su greta esančiu miško sklypu (duomenys neskelbtini)., kai jis ruošėsi statyti namą, jam buvo reikalingas įvažiavimas per mišką prie namų valdos sklypo, tai padėjo padaryti V. B., kuris su žmonėmis dirbo tik pusę dienos ir iškirto apie 5 m³ miško, jis sutiko, kad kaltinamasis šiuos darbus atliko už naudojimąsi teritorijos gerbūviu, kai buvo saugomi pas jį G. Š. ir dar vieno medinio namo rastai, nes jie jokių susitarimų nebuvo susirašę dėl darbų. Jam namo neatvežė, todėl jis prašė V. B. grąžinti pinigus, nes pamatė, kad šis daugiau žada nei daro. Kai pas jį į teritoriją buvo atvežti medinių namų rastai, tai jis net pagalvojo, kad reikia vieną sulaikyti, o kai tą parduos, jei gražins pinigus, leisti pasiimti saugomą kitą namą. Pas jį buvo du skirtingi namai, vieni rastai buvo balti, kiti impregnuoti. Rastai buvo 15-20 cm storio, numeruoti. Jis pats į policiją nesikreipė, nes kaltinamasis vis kalbėjo, kad atveš namą, po to sutiko, kad už tuos pinigus atvežtų medieną, bet jis to neįvykdė. Nori, kad jam kaltinamasis grąžintų tuos pinigus ir jis jam neturės daugiau pretenzijų. Jis būtų neteisus sakydamas, kad V. B. jį norėjo apgauti, pagal jo elgesį jis negali sakyti, kad kaltinamasis jį apgaudinėjo ar kažkaip mulkino, A. S. save truputį kaltina, kad negavęs daikto davė pinigus. Jis matė prie iškrautų namų atvažiavusią G. Š., kuri juos apžiūrinėjo kaip savo.

Liudytojas J. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo tada, kai dirbo kartu policijoje. Jau tarnybos metu jis buvęs linkęs apgaudinėti. Žinojo, kad budinčiam karininkui pardavė namą, tai jis turėjo problemų. J. L. UAB ,, (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriumi, kaltinamasis turėjo verslą, jo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirtis. Buvo parduotos kelios pirtys, atsiskaityta, V. B. pinigus pervedė į urėdiją, jie išmuitino pirtis, V. B. vairuotojui pasakė, kad važiuotų su pirtimis į (duomenys neskelbtini) pas G. M.,ten kilo ginčai, jis atvyko pas G. M. ir su jie dokumentais nuėjo į policiją, atvežtoms pirtims buvo uždėtas areštas. Tada iškėlė V. B. baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini) ir išdavė orderį sulaikyti, jis yra sukčius, galėjo parduoti ką nori, sugebėdavo įtikinti žmones. Jis žino, kad kaltinamasis lygiai taip pat, apgaulės būdu, yra pardavęs namus ne vienam žmogui. Jam atsiskaičiuos su juo ir G. M., šis parašė susitaikymą su V. B. ir byla buvo nutraukta. Jis žino, kad iš (duomenys neskelbtini) atvežtos pirtys buvo sukrautos (duomenys neskelbtini) pas A. S., šis jam pasakė, kad V. B. jam skolingas 60 tūkstančių litų.

Liudytojas K. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino, kai sau iš A. S. cecho namo vežė atraižas namo šildymui, o jis kažką ten darė. Kaltinamasis pasiūlė jam pirkti medinių rastų namą, sakė gali pastatyti rastinę pirtį. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aprodė rastus, sutarė kainą, tai buvo prieš 6 metus. Rastai buvo dvigubo pjovimo, jie buvo sumesti lauke (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) ežero. Jis nupirko rastus už 17 000 Lt, jis jam išrašė sąskaitą, kurią išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rastai buvo blogos būklės, yra susisukę. Tada neturėjo supratimo apie rastus, jis galvojo pirtį pastatys, tačiau jie iki šiol guli nepastatyti, nes jie nekokybiški. Dėl apgavystės į policiją nesikreipė, pats kvailas, tai ir apgavo. Jis iš (duomenys neskelbtini) rastus parsivežė, tačiau namas dar nesurinktas.

Liudytojas V. S. parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metui duotus parodymus, kad jau 6-7 metai pažįsta V. B., nuo tada, kai dirbo taksistu, nes V. B. gerai mokėjo, jam paskambindavo, jis atvažiuodavo ir jį nuveždavo, jis buvo nuvažiavęs ir į (duomenys neskelbtini), fotografavo namą (duomenys neskelbtini). G. Š. ir A. S. pažįsta, su jais susipažino, kai jis su V. B. kartu važiuodavo, tai galėjo būti 2005-2006 m. Pas G. Š. važiavo, nes reikėjo iškrauti atvežtą iš Baltarusijos namą iš rąstų. Jie nuvažiavo su V. B. pas G. Š., šis klausė, kur reikės iškrauti rąstus. Po to (duomenys neskelbtini) pas A. S. buvo iškrauti tie rąstai, nes G. Š. prašė, kad pas ją sklype, kur ji gyveno miške, neiškrautų rąstų. Jis matė, kaip G. Š. savo bute Kaune atsiskaitė už tą namą, nes apie tai kalbėjo V. B. su G. Š. rusiškai. A. S. pažįsta iš to, kad pas jį buvo sudėti rąstai atvežti iš G. Š.. Neigia, kad su V. B. miške būtų prievarta reikalavę iš G. Š. pinigų, jam teko bendrauti su G. Š., kai buvo atvežtas namas, ji atsisakė jo ir paprašė parduoti namą, po to, kai ji atsisakė namo, tai po kelių mėnesių dar kartą buvo atvažiavę, kažkokius pinigus V. B. grąžino G. Š., kokiomis sumomis, kada, kiek kartų tai darė, jam sunku pasakyti. Jis pas G. Š. sode iškirto krūmus ir jam už darbą davė 100 litų.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji G. Š. buvo sudariusi sandorį su kaltinamuoju, kad šis už jos duotus avansu pinigus, viso ji perdavė nuo 2005-09-08 iki 2006-03-07 47000 Lt, per tris kartus paimdama tai patvirtinančius raštelius, atveš iš (duomenys neskelbtini) jai rastinį namą, kurio vertė, jį pilnai surinkus, būtų siekusi 90000 Lt. Kaltinamasis minėtą namą atvežė 2006 metų kovo – balandžio mėnesį, bet tuo metu dėl pažliugusio kelio jo iškrauti negalėjo G. Š. gyvenamojoje vietoje, be to ji jau buvo pasistačiusi kitą gyvenamąjį namą, todėl ji namo atsisakė ir jų abipusiu sutikimu, namo konstrukcijos buvo sudėtos pas G. S. jo įmonės teritorijoje lauke, iki, G. Š., jai nebereikalingą namą, ar V. B., parduos šio namo konstrukcijas jų surastam klientui. Kadangi namas nebuvo parduotas daugiau kaip metai laiko, jo konstrukcijos pradėjo gesti nuo atmosferinių sąlygų, nes buvo sudėtos po atviru dangumi, todėl šis namas, jo nebenorint paimti G. Š., A. S. liepiant jį paimti iš jo teritorijos, V. B. buvo realizuotas K. A., o už jį gauti 17000 Lt gražinti nukentėjusiajai G. Š., kuri dėl įvykusio sandorio teigia patyrusi 38500 Lt turtinę ir 50000 Lt neturtinę žalą. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiosios G. Š. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių atsirado civilinis turtinis ginčas, kuris gali būti išspręstas tik civilinio proceso tvarka, ir atlyginta galimai padaryta nenustatyto dydžio žala nukentėjusiajai, kuri gali būti nustatyta įrodinėjimo būdu, nes nenustatyta, kad V. B. veikoje G. Š. atžvilgiu būtų nusikalstamos veikos – sukčiavimo, požymių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ši nuostata konkretinama įtvirtinant prioritetinę ir išimtinę teismo teisę įstatymo nustatyta tvarka išspręsti asmens kaltumo ir nekaltumo klausimą ir įvykdyti teisingumą baudžiamosiose bylose. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad neįrodyta, kad kaltinamasis V. B., G. Š. atžvilgiu, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., todėl vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 3 str. 1 d. 1 p. kaltinamasis V. B. šioje dalyje išteisintinas.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Pažymima, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008). Pagal BK 95 str. 4 d., jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Svarbu pažymėti, kad senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ nesuteikta skirtinga reikšmė ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. inkriminuojama pirmutinė nusikalstama veika buvo padaryta 2005-02-24 apie 20.00 val., kai jis nukentėjusiojo G. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė PVM sąskaitą- faktūrą GDA Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų rastinių pirčių pardavimui, nors realiai pirtys priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš G. M. gavo PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytą 24001,20 Lt sumą, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas G. M. 24001,20 Lt turtinę žalą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. l d. Dėl šios nusikalstamos veikos jis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir byla, nukentėjusiajam ir kaltininkui V. B. susitaikius, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro D. L. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjos, buvo nutraukta Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu. (t.1, b.l. 79).

V. B. inkriminuojama paskutinė nusikalstama veika buvo galimai padaryta, kai jis laikotarpiu 2006-02-15 iki 2007-03-18, A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, surašydamas pinigų paėmimo raštelius, per du kartus t.y. 2006-02-15 - 4000 eurų, kas atitinka 13811,20 Lt, 2007-03-18 - 2000 Lt, kaip avansą iš A. S. paėmė 15811,20 Lt rastinio namo nupirkimui, atvežimui ir pastatymui, tačiau rastinio namo neatvežė, pinigų negrąžino tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas A. S. 15811,20 Lt turtinę žalą. Todėl V. B. paskutinė nusikalstama veika būtų laikytina padaryta 2007-03-18. Būtent šią dieną senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento, t. y. 2007-03-18.

Pažymėtina tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino trukmė priklauso ir nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo) ir sunkumo laipsnio (lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus). Bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko taisyklė yra įtvirtinta BK 3 straipsnio 1 dalyje: veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Ši taisyklė taikoma tiek BK specialiosios, tiek bendrosios dalies normoms.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 300 str. l d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 182 str. 1 d. (G. M. atžvilgiu) bei pagal BK 182 str. 1 d. (A. S. atžvilgiu) priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) yra nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 182 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (G. Š. atžvilgiu) yra nustatytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl V. B. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo nėra suėjęs, o dėl nesunkių – baigėsi 2012 m. kovo 18 d., t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog remiantis BK 95 str. 1 d. 1. b punktu, dėl nusikaltimų pagal BK 182 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. (G. M. atžvilgiu) bei dėl nusikaltimo pagal BK 182 str. 1 d. (A. S. atžvilgiu) yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla šiose dalyse prieš V. B. nutrauktina.

Nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos ir 38 500 Lt turtinės žalos paliktinas nenagrinėtu, paliekant jai teisę dėl civilinio ieškinio patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo A. S. 15811,20 Lt civilinį ieškinį paliktinas nenagrinėtu, paliekant jam teisę dėl civilinio ieškinio patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas, paskelbus nuosprendį naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str., 307str., BPK 235 str., 3 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (G. M. atžvilgiu) bei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (A. S. atžvilgiu) baudžiamąją bylą prieš V. B. nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiosios G. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, paliekant jai teisę dėl civilinio ieškinio patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, paliekant jam teisę dėl civilinio ieškinio patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą, V. B. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio išversto į rusų kalbą jam įteikimo dienos.