- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- eI-4708-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03987-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- VšĮ Vilniaus veneros
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo VšĮ Vilniaus veneros ir odos ligų centro atstovui G. L., atsakovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovėms Agnei Filipavičiūtei ir Romualdai Kšivickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Vilniaus veneros ir odos ligų centro skundą atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimų dalių panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
VšĮ Vilniaus veneros ir odos ligų centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su skundu (el. b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovė, VTLK) 2014 m. birželio 26 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-150 (toliau – ir Pažyma Nr. 1EP-150) 8.5, 8.7, 9, 10.1, 10.2, 10.5.1 p. ir VTLK 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 4BR-45 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4BR-45) 2–4 p., kuriais nuspręsta, jog pareiškėjas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarė iš viso 21 967,20 Lt žalą, kurią turi grąžinti PSDF biudžetui bei grąžinti pacientams patirtas išlaidas už neteisėtai paimtus pinigus, teikiant karpų šalinimo paslaugas elektrokoaguliacijos būdu.
Nurodė, kad atsakovė, atlikusi Centro dokumentų ekspertinį vertinimą, Pažymoje Nr. 1EP-150 konstatavo, kad Centras nepagrįstai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų 584 gydytojo dermatovenerologo konsultacijas dėl ligos B07 (virusinės karpos), nes diagnozuoti karpas (jeigu yra galimybių, ir šalinti) turi šeimos gydytojas ir 34 gydytojo dermatovenerologo konsultacijas dėl ligos B07 (virusinės karpos), nes suteiktos paslaugos neviršijo šeimos gydytojo medicinos normos. Pažymėjo, kad VTLK Taikinimo komisija (toliau – ir Taikinimo komisija) nutarė nelaikyti PSDF biudžetui padaryta žala pareiškėjo pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų 584 gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl ligos B07 (virusinės karpos) ir 34 gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl ligos B07 (virusinės karpos), tačiau atsakovė Sprendimu Nr. 4BR-45 tik iš dalies atsižvelgė į Taikinimo komisijos nutarimą ir paliko galioti Pažymos Nr. 1EP-150 8.5 p. dėl 21 929,73 Lt žalos PSDF biudžetui ir įpareigojimą pareiškėjui grąžinti šią sumą PSDF biudžetui.
Pareiškėjas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir SAM) 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 265 „Dėl pacientų kreipimosi į gydytojus specialistus: dermatovenerologą, oftalmologą, otorinolaringologą“, pacientai į gydytoją dermatovenerologą gali kreiptis neturėdami pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų siuntimo, todėl suteikęs virusinių karpų diagnozavimo paslaugas pacientams, kurie į pareiškėją kreipėsi tiesiogiai, o ne per bendrosios praktikos gydytoją, pareiškėjas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad už suteiktas paslaugas bus nustatyta tvarka sumokėta iš PSDF lėšų. Pareiškėjo nuomone, Pažymoje Nr. 1EP-150 neteisingai interpretuojama šeimos gydytojo medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta SAM 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 (toliau – ir MN 14:2005), nepagrįstai suteikiant jai prioritetą (virusinių karpų diagnostikos srityje) prieš medicinos normą MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą SAM 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899 (toliau – ir MN 59:2004). Abiejų medicinos normų VII skyriaus „Kompetencija“ atitinkamuose punktuose (29.3.7 p. ir 14.4 p.) nurodoma, kad šių specialybių gydytojai turi diagnozuoti virusines infekcines ligas, kurioms būdingi odos ir gleivinės pažeidimai (pagal TLK-10 B00–B09 – gydytojas dermatovenerologas), o tarp jų virusines karpas (pagal TLK-10 – B07) – šeimos gydytojas. Pasak pareiškėjo, abiejose medicinos normose yra įtvirtintas gydytojų kompetencijos karpų diagnostikos srityje privalomumas, todėl a priori konstatavimas, kad šeimos gydytojas privalo diagnozuoti karpas, o gydytojas dermatovenerologas – neprivalo, kai dėl to į jį tiesiogiai kreipiasi pacientas, nes pareiškėjui negali būti apmokėta už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto, prieštarautų logikai ir sutarčių vykdymo principams. Pabrėžė, jog atsisakymas suteikti pacientams, besikreipiantiems į Centrą, teisėtas ir pagrįstas gydytojo dermatovenerologo paslaugas tuo pagrindu, kad už suteiktas paslaugas nebus sumokėta iš PSDF biudžeto, pažeistų gerą moralę, pacientų teises ir teisėtus interesus, Hipokrato priesaiką ir deontologijos reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad atsakovė Sprendimu Nr. 4BR-45 pakeitė Pažymos Nr. 1EP-150 8.6 p. ir atsisakė reikalavimo grąžinti į PSDF biudžetą 1 273,98 Lt žalą, nors Pažymos 8.6 p. ir 8.5 p. reikalavimas grąžinti žalą grindžiamas tuo pačiu pagrindu – SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 329) 3 priedo 3.1 p. nuostatos pažeidimu, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jis minėtos nuostatos nepažeidė. Centro teigimu, šiuo atveju įžvelgtina norminių teisės aktų konkurencija, kai Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. nuostata, pagal kurios prasmę pareiškėjui neturi būti sumokama už paslaugas, priklausančias teikti pagal MN 14:2005, prieštarauja aukštesnės teisinės galios normoms, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6 knygos II dalies nuostatoms, o esant teisės normų konkurencijai, taikoma aukštesnės teisinės galios norma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su išvada, kad jis neteisėtai paėmė pinigus už 6 pacientams atliktą karpų šalinimo elektrokoaguliacijos metodu procedūrą, nes ši procedūra nėra įtraukta į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir todėl turi grąžinti pacientams patirtas išlaidas už neteisėtai paimtus pinigus. Paaiškino, kad pinigus už 6 pacientams atliktą karpų šalinimo elektrokoaguliacijos metodu procedūrą paėmė vadovaudamasis SAM 1996 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybinėse ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainyno Nr. 11-96-2 (toliau – ir Kainynas) 42 p. Pareiškėjo nuomone, ginčijamais atvejais Centro pacientams suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias atsakovė apmokėjo iš PSDF biudžeto, visiškai atitinka pareiškėjo ir atsakovės 2014 m. kovo 24 d. pasirašytos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. ST-53-14(ASP) sąlygas ir teisės aktų, reglamentuojančių ginčo dalyką, nuostatas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo Nr. 4BR-45 2–4 p. nurodyta žalos suma, t. y. 21 967,20 Lt yra klaidinga, nes turi būti 21 929,73 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė VTLK atsiliepime į pareiškėjo skundą (el. b. l. 49–53), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. įtvirtinta, kad gydytojų specialistų, dirbančių poliklinikose, kuriose specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos atskirtos nuo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat specializuotų įstaigų savarankiškose poliklinikose teikiamos paslaugos, nepriklausančios teikti pagal Bendrosios praktikos gydytojo medicinos normą, apmokamos pagal gydytojo specialisto konsultacijos (apsilankymo pas gydytoją specialistą) bazines kainas. Pažymėjo, kad MN 14:2005 29.3.7 p. nustatyta, jog šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti karpas, todėl ginčijamais atvejais gydytojo dermatovenerologo suteikta konsultacija yra paslauga pagal bendrosios praktikos gydytojo medicinos normą priklausanti teikti šeimos gydytojui. Diagnozuoti karpas (jeigu yra galimybių – ir šalinti) turi šeimos gydytojas, todėl, remiantis Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p., gydytojo dermatovenerologo suteikta konsultacija šiuo atveju negalėjo būti apmokama iš PSDF biudžeto lėšų kaip gydytojo specialisto konsultacija. VTLK teigimu, pareiškėjas klaidingai sutapatina teisę ir pareigą teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas su tokių paslaugų apmokėjimu iš PSDF biudžeto. Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. nuostata nepanaikina gydytojui dermatovenerologui MN 59:2004 14.4 p. nustatytos pareigos gydyti ir diagnozuoti odos ir gleivinės pažeidimus, t. y. karpas.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad visais 584 atvejais gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl ligos B07 buvo apmokėtos dukart – ne tik pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, bet ir patys pacientai sumokėjo už gydant karpas taikytą krioterapiją skystuoju azotu. Karpų gydymui naudota krioterapija skystuoju azotu yra įtraukta į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (kodas 60089), patvirtintą SAM 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 357). Minėtame įsakyme nustatyta karpos pašalinimo skystuoju azotu procedūros kaina 8,07 Lt (kaina gali būti indeksuojama atsižvelgiant į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamus vartojimo kainų indeksus) apmokėta ir pačių pacientų, kuriems buvo suteikta paslauga, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti 584 gydytojo dermatovenerologo konsultacijų apmokėti iš PSDF biudžeto.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarka, šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka yra patvirtinta Įsakymu Nr. 357, kuriuo karpų šalinimo elektrokoaguliacijos metodu procedūra nėra įtraukta į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą. Įsakymo Nr. 357 3 priedo 6 p. 6.1–6.6 p. įtvirtinti atvejai, kuriais kitas sveikatos priežiūros paslaugas, neišvardytas mokamų paslaugų sąraše ir nepriskirtas būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, teikiamoms sveikatos priežiūros įstaigoje nuolatiniams šalies gyventojams, apmoka patys pacientai. To paties įsakymo 7.1 p. nustatyta, kad suteiktos paslaugos gali būti apmokamos vadovaujantis pareiškėjo nurodytu Kainynu tik 6.1, 6.4 ir 6.6 p. nurodytais atvejais. Atkreipė dėmesį, kad visais 6 ekspertizės pažymoje nurodytais atvejais asmenys buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, o siuntimo reikalavimas jiems nebuvo taikomas, todėl pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti pacientų sumokėti už atliktą karpų šalinimo elektrokoaguliacijos metodu procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad dvigubo apmokėjimo nebuvo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad karpų šalinimas patenka į konsultacijos sąvoką, todėl, gaunant apmokėjimą už konsultaciją, atskirai už karpų šalinimą azotu iš paciento negali būti imami pinigai. Be to, ginčo atveju pacientams buvo tik pašalintos karpos, bet konsultacija nebuvo teikiama, todėl Centras turėjo teisę imti užmokestį tik už karpos šalinimą iš pacientų, bet ne už konsultaciją iš PSDF biudžeto. Apie tai, ar buvo teikiama konsultacija, buvo sprendžiama pagal įrašus ambulatorinėje knygelėje. Taip pat paaiškino, kad karpų šalinimas elektrokoaguliucijos būdu nepriskirtinas šeimos gydytojo kompetencijai, be to, šis gydymas neįtrauktas į mokamų paslaugų sąrašą, todėl Centras už karpų šalinimą elektrokoaguliacijos metodu galėjo prašyti kompensacijos kaip už konsultaciją iš PSDF biudžeto, tačiau negalėjo imti užmokesčio iš pacientų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl VTLK 2014 m. birželio 26 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-150 8.5, 8.7, 9, 10.1, 10.2, 10.5.1 p. ir VTLK 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 4BR-45 2–4 p. teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad VTLK atliko Centro neplaninį patikrinimą, kurio tikslas patikrinti, ar Centras pagrįstai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas, suteiktas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl ligos B07 (ligos kodas pagal TLK-10-AM). Patikrinimo rezultatai įforminti 2014 m. birželio 26 d. VTLK ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-150 (el. b. l. 7–9). Minėtos pažymos 8.5 p. VTLK konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų 584 gydytojo dermatovenerologo konsultacijas dėl ligos B07 (virusinės karpos), nes karpų gydymui taikyta krioterapija skystuoju azotu, kuri įtraukta į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, patvirtintą Įsakymu Nr. 357. Pažymėta, kad, vadovaujantis MN 14:2005, diagnozuoti karpas (jeigu yra galimybių, ir šalinti) turi šeimos gydytojas, todėl Centras, teikdamas šias gydytojo dermatologo konsultacijas pažeidė Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. nuostatas, nes suteiktos paslaugos neviršijo MN 14:2005.
Pažymos Nr. 1EP-150 8.6 p. konstatuota, kad Centras nepagrįstai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų 34 gydytojo dermatovenerologo konsultacijas dėl ligos B07 (virusinės karpos), nes suteiktos paslaugos neviršijo MN 14:2005. Pažymėta, jog pacientų ambulatorinėse kortelėse rasti įrašai apie nustatytas diagnozes, suteiktas rekomendacijas, paaiškinti galimi karpų šalinimo būdai. Vadovaujantis MN 14:2005 diagnozuoti karpas (jeigu yra galimybių, ir šalinti) turi šeimos gydytojas. Pažeistos Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. nuostatos.
Be to, Pažymos Nr. 1EP-150 8.7 p. konstatuota, kad Centras neteisėtai paėmė pinigus už 6 pacientams atliktą karpų šalinimo elektrokoaguliacijos metodu procedūrą, nes ši procedūra nėra įtraukta į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, patvirtintą Įsakymu Nr. 357. Kadangi dėl šių pažeidimų pagal Pažymos Nr. 1EP-150 9 p. paskaičiuota 23 241,18 Lt žala PSDF biudžetui, pareiškėjas Pažymos Nr. 1EP-150 10.2 p. įpareigotas grąžinti minėtą sumą į PSDF biudžetą bei 10.5.1 p. grąžinti pacientams, išvardytiems Pažymos Nr. 1EP-150 priede Nr. 3, patirtas išlaidas už neteisėtai paimtus pinigus teikiant karpų šalinimo paslaugas elektrokoaguliacijos būdu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtomis Pažymos Nr. 1EP-150 išvadomis, apskundė jas Taikinimo komisijai (el. b. l. 59–60).
Taikinimo komisija 2014 m. liepos 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. 23TK-6 nusprendė nelaikyti PSDF biudžetui padaryta žala Centro pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų 584 gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl ligos B07 ir 34 gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl ligos B07 bei siūlyti VTLK pateikti pasiūlymus SAM ir Valstybinei ligonių kasai dėl atitinkamų teisės aktų, reglamentuojančių gydytojo dermatologo teikiamų paslaugų, kurios priskiriamos MN 14:2005, apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, tobulinimo, tačiau konstatavo, kad Centras turi grąžinti pacientams, išvardytiems Pažymos Nr. 1EP-150 priede Nr. 3, patirtas išlaidas už neteisėtai paimtus pinigus teikiant karpų šalinimo paslaugas elektrokoaguliacijos būdu (el. b. l. 42–45).
Atsakovė, atsižvelgdama į minėtą Taikinimo komisijos sprendimą, Centro patikrinimo rezultatus ir Pažymoje Nr. 1EP-150 priimtą sprendimą, Sprendimu Nr. 4BR-45 nusprendė pakeisti Pažymos Nr. 1EP-150 8.6. p., neskaičiuojant neatitikties kaip žalos PSDF biudžetui (1 p.); pakeisti Pažymos Nr. 1EP-150 9 p., įrašant, kad žala PSDF biudžetui iš viso 21 967,20 Lt (2 p.); pakeisti Pažymos Nr. 1EP-150 10.1 p., įrašant, kad Centras PSDF biudžetui padarė iš viso 21 967,20 Lt žalą (3 p.); pakeisti Pažymos Nr. 1EP-150 10.2 p., įrašant, kad Centras turi grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą iš viso pervesdama 21 967,20 Lt (4 p.) (el. b. l. 24–25).
Taigi iš esmės pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti PSFV biudžetui lėšas už pacientams suteiktas konsultacijas bei grąžinti patiems pacientams sumas už elektrokoaguliacijos procedūras.
Pareiškėjas nesutinka su nustatytais Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. pažeidimais ir įpareigojimu grąžinti Pažymoje Nr. 1EP-150 ir Sprendime Nr. 4BR-45 nurodytas sumas.
Pažymėtina, kad Įsakymo Nr. 329 3 priede yra patvirtinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka, kurios 3.1 p. nustatyta, kad gydytojų specialistų, dirbančių poliklinikose, kuriose specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos atskirtos nuo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat specializuotų įstaigų savarankiškose poliklinikose, teikiamos paslaugos, nepriklausančios teikti pagal Bendrosios praktikos gydytojo medicinos normą, apmokamos pagal gydytojo specialisto konsultacijos (apsilankymo pas gydytoją specialistą) bazines kainas. Minėto teisės akto 3.2 p. nustatyta, kad gydytojo specialisto konsultacija laikomas paciento apsilankymas pas jį turint siuntimą dėl konkrečios priežasties; šio apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui.
Taigi pagal minėtą reglamentavimą gydytojų specialistų – šiuo atveju dermatovenerologų –teikiamos paslaugos iš PSDF biudžeto apmokamos tik tada, kai tokių paslaugų nepriklauso teikti šeimos gydytojui, t. y., kai dermatovenerologo suteiktos paslaugos viršija MN 14:2005 nustatytą šeimos gydytojo kompetenciją.
Pažymėtina, kad pagal MN 14:2005 29.3.7 p. šeimos gydytojas turi, be kita ko, diagnozuoti karpas, bei pagal 29.5.5 p. jas pašalinti termokoaguliacija, jei yra galimybių ir šeimos gydytojas turi sertifikatą (pažymėjimą), taip pat atlikti krioterapiją skystu azotu, jei turi sertifikatą (pažymėjimą) (29.5.6 p.). Pagal MN 59:2004 14.4 p. gydytojas dermatovenerologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti virusines infekcines ligas, kurioms būdingi odos ir gleivinės pažeidimai (B00–B09, B21) bei pagal 15.14 p. – atlikti elektrokoaguliaciją, lazerioterapiją ir krioterapiją skystu azotu bei angliarūgštės sniegu. Taigi tiek šeimos gydytojas, tiek dermatovenerologas turi mokėti diagnozuoti karpas, jas šalinti skystu azotu, tačiau pagal SAM 2002 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 265 „Dėl pacientų kreipimosi į gydytojus specialistus: dermatovenerologą, oftalmologą, otarinolaringologą“ 1.2 p. pacientai į gydytoją dermatovenerologą gali kreiptis ir neturėdami pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų siuntimo, o teisės aktai nereglamentuoja, kaip apmokamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kai pacientas kreipiasi tiesiogiai į jį be bendrosios praktikos gydytojo siuntimo.
VTLK atstovės teismo posėdžio metu pripažino, kad Centras turėjo teisę imti iš pacientų mokestį už karpų šalinimą skystuoju azotu, nes šis gydymas patenka į Įsakymu Nr. 357 patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą, tačiau negalėjo prašyti atlyginti už suteiktas konsultacijas iš PSDF, nes tokios konsultacijos nebuvo ir pastarosios nereikėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija yra nesuderinama su gydytojo profesijos specifika bei teikiamos paslaugos tikslu, t. y., visų pirma – žmogaus gerovė, o ne – ekonominė nauda, o taip pat prieštarauja gydytojų profesinės veiklos reikalavimams, kurie formuluojami ne tik teisės aktuose, bet ir profesinės etikos normose. Pažymėtina, jog šių reikalavimų pažeidimas gali užtraukti gydytojui profesinę civilinę atsakomybę, nes profesine veikla besiverčiantiems asmenims taikomi griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje be kita ko yra nurodęs, jog vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne tik pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.). Taigi vertinant gydytojų veiksmus gydymo proceso aspektu gydytojo konsultacijos reikšmė tampa ypatingai svarbi.
Gydytojo konsultacijos privalomumas, teismo vertinimu, taip pat išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. įtvirtintos paciento teisės į kokybiškas medicinos paslaugas bei 5 str. – paciento teisės į informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste, teismo nuomone, dermatovenerologo konsultacijų be šeimos gydytojo siuntimo atveju Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. negalima traktuoti kaip draudžiančio gydytojo specialisto darbą apmokėti iš PSDF biudžeto, nes minėtas reglamentavimas skirtas atvejams, kai pacientas į dermatovenerologą kreipiasi su bendrosios praktikos gydytojo siuntimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.1 p. iš esmės siekiama išvengti vienodų paslaugų dvigubo finansavimo, t. y. atvejų, kai tiek šeimos gydytojas, tiek ir gydytojas specialistas konsultuoja pacientą tuo pačiu klausimu. Tačiau, kaip minėta, visais 584 ginčo atvejais šeimos gydytojo konsultacijos nebuvo suteiktos, nes pacientai tiesiogiai kreipėsi į dermatovenerologą, todėl galima teigti, kad dvigubo tų pačių paslaugų finansavimo iš PSDF biudžeto buvo išvengta.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d., jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja, kaip apmokamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kai pacientas kreipiasi tiesiogiai į jį be bendrosios praktikos gydytojo siuntimo, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad už tokio paties pobūdžio bendrosios praktikos gydytojo paslaugas apmokama iš PSDF biudžeto, Centrui tokiu atveju taip pat turi būti suteikta galimybė už šeimos gydytojo kompetencijos neviršijančias specialistų konsultacijas gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, nes žala šiam biudžetui tokiu atveju nėra daroma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta VTLK Pažymos Nr. 1EP-150 8.5, 9, 10.1, 10.2 p. ir Sprendimo Nr. 4BR-45 2–4 p. naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Centras taip pat nesutinka, su atsakovės teiginiais, kad jis neteisėtai paėmė pinigus už 6 pacientams atliktą karpų šalinimo elektrokoaguliacijos metodu procedūrą.
Pareiškėjas ir atsakovas šiuo atveju vadovaujasi skirtingais teisės aktais. Pasak Centro, užmokestį iš pacientu už karpų šalinimą elektrokoaguliacijos metodu jis ima vadovaudamasis Kainynu tuo tarpu, anot atsakovės, minėtas Kainynas netaikytinas pagal Įsakymą Nr. 357.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Įsakymu Nr. 357, iš tiesų nėra nurodytas karpų šalinimas elektrokoaguliacijos metodu, tačiau toks metodas ir jo įkainis įtvirtintas Centro nurodytame Kainyne. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad Kainyno taikymas yra ribojamas Įsakymo Nr. 357 patvirtintos mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6–7 p. nuostatomis.
Pagal Tvarkos 7.1 p. vadovaujantis Kainynu apmokamos Tvarkos 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.6 p. nurodytos suteiktos mokamos paslaugos, t. y. kai pacientas yra neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugų suteikimo (6.1 p.); kai paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos. Prie papildomų priskiriamos paslaugos, kurias pasirenka pacientas ir jos nėra susijusios su pagrindinės ligos (diagnozuotos) gydymu, o priklauso kitam lydinčiam susirgimui (ligai) ir gali būti teikiamos tik leidus tuo metu pacientą gydančiam gydytojui (6.3 p.); LNSS nepriklausančių įstaigų gydytojų siuntimu LNSS įstaigose pacientui teikiamos paslaugos (gydytojų konsultacijos, procedūros, tyrimai ir kt.), kurios yra būtinos, kad gydytojas galėtų pacientams suteikti paslaugas pagal savo kompetenciją (6.4 p.); kai sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugos teikiamos užsienio piliečiams, jei tarptautinėse sutartyse nenurodyta kitokia sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka (6.6 p.).
Nagrinėjamu atveju 6 atsakovės nurodyti pacientai į minėtus Tvarkoje nustatytus atvejus nepatenka, o Įsakyme Nr. 357, kaip minėta, karpų šalinimą elektrokoaguliacijos metodu taip pat neįkainotas, taigi darytina išvada, kad už karpų šalinimą elektrokoaguliacijos metodu Centras užmokestį iš pacientų rinko nepagrįstai. Kaip teisingai pažymėjo VTLK atstovės teismo posėdžio metu, kadangi karpų šalinimas elektrokoaguliacijos būdu neįtrauktas į mokamų paslaugų sąrašą, ši procedūra turėtų būti laikoma kaip dermatovenerologo konsultacijos, apmokamos iš PSDF biudžeto, dalis, todėl nėra pagrindo panaikinti Pažymos Nr. 1EP-150 8.7 ir 10.5.1 p. Pažymėtina, kad atsakovės teisė reikalauti iš pareiškėjo sugrąžinti užmokestį už elektrokoaguliacijos procedūras pacientams kyla iš Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 str. įtvirtintų VTLK funkcijų pagal kompetenciją užtikrinti nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoti jų kiekį ir kokybę, atlikti privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikti lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdyti įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas, taigi pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė neturi teisės reikalauti sugrąžinti pacientams neteisėtai paimtas sumas, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo. Šio straipsnio 6 d. proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Nagrinėjamu atveju aktuali Rekomendacijų redakcija galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Nustatyta, kad Centrui atstovavo advokatas Vidmantas Baumila (el. b. 1. 6). Už skundo surašymą šiam advokatui pareiškėjas sumokėjo 2 000 Lt, be to, Centras sumokėjo 75 Lt už žyminį mokestį (el. b. 1. 39, 38, 40). Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už skundą rekomenduojama maksimali priteistina suma 3 MMA, t. y. 3 000 Lt. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Lt suma neviršija nustatyto maksimumo ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą laikytina proporcinga. Tačiau pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju Centro skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti 90 proc. todėl pareiškėjas turi teisę į 90 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 1 867,50 Lt (2 075 Lt x 90 proc.). Taigi pareiškėjui iš atsakovės VTLK priteistina 540,87 Eur (1 867,50 x 3,4528) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo VšĮ Vilniaus veneros ir odos ligų centro skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. birželio 26 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-150 8.5, 9, 10.1, 10.2 p. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 4BR-45 2–4 p.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisi pareiškėjui VšĮ Vilniaus veneros ir odos ligų centrui iš atsakovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos 540,87 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.