- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-230-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03567-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- B. R., G. R.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo B. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4118-301/2013 pagal pareiškėjų G. R. ir B. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė nutraukti pareiškėjų santuoką, po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjai santuokinę pavardę, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Civilinę bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patenkino prašymą. Nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 331, paliekant pareiškėjai santuokinę pavardę, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
1. Tarpusavio išlaikymo reikalavimų pareiškėjai vienas kitam nereiškia.
2. Nepilnamečių vaikų pareiškėjai neturi.
3. Iki santuokos sudarymo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu 2006-09-29 perdavimo–priėmimo akto Nr. 12685 ir 2006-09-29 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12682 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra nedalintinas, nuosavybės teise priklausantis G. R., todėl jo padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
4. Iki santuokos sudarymo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu 2006-09-29 perdavimo–priėmimo akto Nr. 12685 ir 2006-09-29 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12682 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalintinas, nuosavybės teise priklausantis G. R., todėl jo padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
5. Santuokos metu B. R., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2013-08-30 pareiškėjų abipusiu susitarimu, yra 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų) – po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka B. R., a.k. (duomenys neskelbtini). G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), nereikalauja piniginės kompensacijos iš B. R., a.k. (duomenys neskelbtini), už jam paliekamą transporto priemonę, nes pripažįsta, kad transporto priemonė buvo įsigyta už jo asmenines lėšas.
6. Pareiškėjai lėšų banko sąskaitose, indėlių, taip pat piniginių santaupų grynaisiais pinigais, priklausančių jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, neturi, todėl jų padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.
7. Kreditorinių įsiskolinimų ar kitokių įsipareigojimų šalys nei kartu, nei atskirai neturi.
8. Bendrai įgytus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis bei visą kitą kilnojamąjį turtą pareiškėjai pasidalino iki santuokos nutraukimo.
9. Pareiškėjai kito dalintino turto, kurio padalinimo klausimas nebuvo išspręstas sutartyje, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam turtinio pobūdžio pretenzijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas B. R. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Sprendimu patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 30 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia pareiškėjo, kaip sutuoktinio, teises ir teisėtus interesus, todėl negalėjo būti tvirtinama. Apeliantas nesutiko ir nesutinka su sutarties 3 ir 4 punktuose nurodytomis sąlygomis. Iki santuokos sudarymo apie metus pareiškėjai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nekilnojamąją turtą, kuris buvo užregistruotas G. R. vardu, įsigijo kartu, už abiejų kartu sudėtas pinigines lėšas. Pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto pagerinimo. Pareiškėjas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėl to iš esmės pareiškėjos G. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir, santuokos nutraukimo atveju, atitinkamai dalintinas. Nors šiuo atveju nekilnojamojo turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe nėra jau išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo civilinės bylos dalykas, tačiau, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo, apeliantas prarastų galimybę ginti savo teises dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Dokumentų ruošimo metu pareiškėjui B. R. buvo teigiama, kad iš esmės abiems pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas bus padalintas geranoriškai, tačiau pirmosios instancijos teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėja G. R. pareiškė, kad apeliantui nepriklauso joks turtas, jis buvo priverstas išsikelti iš gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno nuo 2006 m. rugsėjo 29 d.
Įvertintina, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė pareiškėjos G. R. pasirinktas atstovas, su apeliantu nebuvo derintos sutarties sąlygos, naudojant atitinkamą spaudimą, jam buvo liepta pasirašyti sutartį. Nors apeliantas pasirašė sutartį, bet ji iš esmės neatitinka jo tikrosios valios, iš esmės pažeidžia jo turtinius interesus. Pasirašęs sutartį, apeliantas tikėjosi, kad civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nešališkas teismas jam išaiškins galimas sutarties pasekmes, teismo posėdžio metu jis galės išreikšti savo tikrąją valią ir pagal tai bus priimtas atitinkamas sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nekviesdamas proceso šalių.
Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja G. R. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pareiškėjai kartu kreipėsi į abiems priimtiną atstovą dėl dokumentų, reikalingų santuokai abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukti, parengimo. Parengus dokumentus, abiems buvo pateiktas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektas, su kuriuo kiekvienas galėjo susipažinti ir teikti pastabas. Apeliantas sutartį, kaip atitinkančią jo valią ir interesus, pasirašė laisva valia. Pareiškėjai patys prašė, kad teismas bylą nagrinėtų rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų apie jam darytą spaudimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėjo ar turi sveikatos problemų, trukdžiusių jam elgtis apdairiai ir rūpestingai. Po sutarties pasirašymo apeliantas nesiėmė veiksmų ir negynė savo pažeistų teisių. Pareiškėjai nevedė bendro ūkio iki santuokos sudarymo, kartu neįsigijo nekilnojamojo turto. Pareiškėja pinigus nekilnojamųjų daiktų pardavėjams sumokėjo 2006 m. rugsėjo 29 d., o apeliantas savo butą pardavė tik 2006 m. spalio 11 d. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įsigytas, pardavus pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (butas parduotas 2006 m. rugpjūčio 19 d.). Apeliantas nenurodo atliktų konkrečių pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbų. Jie ir nebuvo atlikti. Apelianto pinigai, gauti pardavus jam priklausantį butą, buvo panaudoti kito turto įsigijimui, kuris buvo pripažintas jo asmeniniu turtu. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Apeliantas neginčija fakto, jog jis pats pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką, pagrįstai rašytinio proceso tvarka patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos.
Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas akcentuoja, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008).
Apeliantas teigia, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis, kurioje aptartos šalių turtinės teisės ir pareigos, CK 3.53 straipsnio reikalavimus atitinka tik formaliai, nes sutuoktinės vardu iki santuokos sudarymo įregistruotas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už abiejų pareiškėjų pinigines lėšas, be to, apeliantas savo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu prisidėjo prie šio turto pagerinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pareiškėjams pateikus duomenis apie santuokos sudarymo datą (2007 m. rugsėjo 7 d.) ir iki jos sudarymo 2006 m. spalio 13 d. pareiškėjos G. R. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismas preliminariai neturėjo pagrindo manyti, jog prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CK 3.66 – 3.72 straipsniuose.
Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Nurodomas teisinis reglamentavimas įtvirtina prejudicinę teismo sprendimo galią, todėl tvirtindamas, jog šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CK 3.66 – 3.72 straipsniuose, teismas privalėjo tuo įsitikinti, t.y., toks šalių pareiškimas turėjo būti užfiksuotas jų procesiniuose dokumentuose, arba, prieš priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, teismas privalėjo šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą (CPK 279 str. 4 d.). Tai reiškia, kad sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog jie bendro turto neturi, o sutartyje nurodytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė, teismui tokią sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, kad sutuoktiniai neturėjo bendro turto, todėl jie neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl bendro turto padalijimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą jų pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau teismo sprendime nurodomo pareiškėjų patvirtinimo apie jiems žinomas santuokos nutraukimo teisines pasekmes pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nėra (b.l. 2,3,4,23). CPK 540 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žodinį bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu procesą, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, šalims neišaiškino sprendime nurodomų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių sprendimas, kuriuo teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prieš tai neišaiškinęs jos sudarymo ir patvirtinimo pasekmių, tačiau konstatavęs, kad šalims jos žinomos, negali būti laikomas atitinkančiu CPK 263 str. reglamentuotus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis jis panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti 2013 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.