Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, nedalyvaujant Z. K., dalyvaujant skundą padavusio asmens atstovui advokatui Eligijui Vinckui, Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Raimondai Dzelzienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016-11-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) 2016-11-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76857794-16 Z. K. nubausta pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. ir jai paskirta 868 Eur bauda.

VTM priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad 2016-05-07 13.42 val. UAB „V.T.L.“ muitinės tarpininkė Z. K. ne Sąjungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012700191, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitą ir Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ šioms prekėms eksporto procedūrai įforminti, pateikė deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK068EE1 (procedūros kodas 1000). Šiais veiksmais, muitinės tarpininkė, pateikdama ne Sąjungos prekes eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nustatytą nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p.

Skunde taip pat nurodoma, kad Z. K. kaltės nėra, Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymas ir aiškinimas nebuvo žinomas, nei VTM, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie Sąjungos muitinės kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiškiai būtu reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Z. K. 2016-05-07 laisvojoje zonoje pateikusi papildomą eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR50001506FA75 negalėjo numatyti, kad toks jos veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado.

Skunde taip pat nurodoma, kad buvo kreiptasi į VTM dėl muitinės procedūrų galimų atlikti laisvojoje zonoje, jeigu ne Sąjungos prekės prieš tai su tranzito deklaracija įvežamos į laisvąją zoną ir atlikus komercinius sandorius išvežamos iš laisvosios zonos į trečiąsias šalis. VTM, atsakydama į minėtą UAB „V.T.L.“ paklausimą, 2016-05-26 rašte Nr. (8.1/18)-2V9060 nurodė, kad paklausimas dėl eksporto formalumų užbaigimo padedant prekes į laisvąją zoną išaiškinimo pateikimo, persiųstas Muitinės departamentui. Pastarasis 2016-06-06 raštu Nr. (17.3/1 ) 3B-6266 atsakydamas į prašymą pažymėjo, kad klausimai dėl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumų atlikimo pateikti Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui (DG TAXUD). Taigi, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, nei VTM, nei Muitinės departamentas nežinojo kaip turi būti aiškinamos ir taikomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sąlygas bei eksporto formalumų atlikimą.

Be to, Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos, kurios pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte nurodyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. VTM visiškai nevertino aplinkybės, jog papildomai muitinei pateikus eksporto deklaraciją nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti administracinę atsakomybę.

Muitinė taip pat nesutiko su skunde nurodytu teiginiu, kad Vilniaus teritorinė muitinė iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl bausti už prekių nedeklaravimą nustatyta tvarka negalima. Nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo nustatyti kokių nors papildomu tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinės procedūros. Muitinės procedūrų taikymo taisyklės ir sąlygos yra nustatomos SMK. Forminant vieną ar kitą muitinės procedūrą, visų pirma reikia vadovautis tiesiogiai taikomu teisės aktu - SMK. Būtent jame yra nustatytos šiai bylai reikšmingos muitinės procedūrų įforminimo taisyklės - kaip jau minėta, vadovaujantis SMK 269 str. 1 d. eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitu teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, ir, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju yra specialioji ir taikytina būtent nagrinėjamu atveju. Jeigu teisės aktas nustato, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, tai reiškia, kad jokioms kitoms prekėms ši procedūra negali būti taikoma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tranzito deklaraciją įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne Sąjungos prekėms, pakeičiant prekių muitinį statusą, kas sąlygojo tai, jog prekės į Rusiją išvažiavo jau kaip Europos Sąjungos prekės. Z. K., būdama pakankamai apdairi, turėjo žinoti, kaip ir kokiomis sąlygomis deklaruojamos prekėms atitinkamai procedūrai, ji turėjo pakankamas galimybes tai žinoti, turėjo įsigilinti į SMK (viešai skelbiamas teisės aktas) nuostatas, ir tinkamai jomis vadovautis. Pabrėžtina ir tai, kad asmuo dirba muitinės tarpininko deklarantu, todėl tinkamas muitų teisės normų taikymas jam yra ypač svarbus, o įforminęs netinkamą procedūrą prekėms, prisiėmė visą suklydimo rizika ir atsakomybę už sukeltas pasekmes. Skunde nurodomas argumentas, kad ginčijamą eksporto deklaraciją įformino pats muitinės pareigūnas, todėl darytina išvada, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikia elgtis konkrečioje situacijoje, vertinamas kritiškai, kadangi pareigūnų padarytos klaidos nepašalina deklaranto atsakomybės už atliktus priešingus teisei veiksmus. Teigti, kad jokių neigiamų pasekmių dėl eksporto procedūros įforminimo ne Sąjungos prekėms neatsirado, yra nepagrįsta, juk, kaip jau ne kartą minėta, toks priešingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes - buvo pakeistas prekių muitinis statusas, kas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą.

Tiek pagal senąjį Bendrijos muitinės kodeksą, tiek pagal naująjį SMK, ne Sąjungos prekėms, būtų jos laisvojoje zonoje ar ne, eksporto procedūra negalėjo būti įforminama. Ne Sąjungos prekėms gali būti taikoma tik reeksporto procedūra. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad UAB „V.T.L.“, kurioje dirba Z. K., dėl išaiškinimo pateikimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 23 d., prieš tai ne kartą netinkamai deklaravę prekes eksporto procedūrai. SMK įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., ir tam buvo ruošiamasi, juk visi muitinės procedūras įforminantys asmenys žinojo, kada įsigalios naujasis reglamentas, ir jeigu būtų kilę klausimų dėl jo taikymo, rūpestingas ir atsakingas muitinės tarpininkas turėjo išsiaiškinti prieš atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai. Muitinė atsiliepime taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nei įmonė, nei deklarantas patys nesikreipė dėl deklaracijos klaidų taisymo, kadangi mano, jog jie savo pareigas atliko tinkamai, t.y., jų nuomone, tinkamai deklaravo prekes, nors muitinė kategoriškai su tuo nesutinka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, paaiškino, kad SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta tik bendro pobūdžio nuostata dėl Sąjungos prekių eksporto. 2016-05-01 įsigaliojo naujas SMK, kuriame numatytos laisvosios zonos. 2016-05-07 buvo teikiama deklaracija, kai tuo metu nebuvo muitinės aiškios pozicijos, kokias procedūras galima įforminti laisvoje zonoje. Tai patvirtina ir pačios muitinės pozicija, kai UAB „V.T.L.“ 2016-05-23 raštu Nr. R-16.45 kreipėsi į VTM, užduodama klausimus, ar laisvoje zonoje atvykusioms prekės galima forminti eksporto procedūrą kartu su tranzito lydinčiais dokumentais. Klausimai dėl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumų atlikimo perduoti Europos komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui. Tai patvirtina, kad pozicija ir kokia tvarka turi būti deklaruojamos prekės laisvoje zonoje, nebuvo aiškios. Vertinant Z. K. veiksmus, nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo. Prekės buvo deklaruotos, tačiau jos nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, tačiau tvarka, kaip turi būti deklaruotos prekės laisvoje zonoje, nėra nustatyta. Be to, VTM nurodo, kad į laisvą zoną atvykusios prekės neturėjo Europos sąjungos prekių statuso, tačiau bylos medžiagoje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad prekės neturėjo Europos sąjungos statuso. Tranzito lydintį dokumentą, eksporto deklaraciją, TIR knygelę, įformino muitinės pareigūnas. Z. K., pateikdama prekes eksporto procedūrai, nepakeitė prekių statuso, prekių statusą pakeitė muitinės pareigūnas, įforminęs deklaraciją. Eksporto deklaracija nėra panaikinta, pripažinta negaliojančia. Įvertinus, kad Z. K. pažeidė nustatytą tvarką, eksporto deklaracija turėjo būti anuliuota. Nėra jokio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad prekės liko sąjungos teritorijoje, kad jos neišgabentos ir, kad būtų registruota skola. Muitinės pareigūnas matė muitinės deklaraciją, tranzito lydintį dokumentą, TIR knygelę ir įforminęs procedūrą, patvirtino, kad prekės deklaruojamos, todėl vertinti, kad Z. K. prekes deklaravo, pažeisdama nustatytą tvarką, nėra pagrindo. Būtent laisvoje zonoje prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai, forminant TIR knygelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei tranzito lydintįjį dokumentą. Šie dokumentai bei eksporto lydintį dokumentas Nr. 16LVR50001506FA75 patvirtina, kad prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu su pateiktu skundu nesutiko, paaiškino, kad galiojusį Bendrijos muitinės kodeksą pakeitė 2016-05-01 įsigaliojęs Sąjungos muitinės kodeksas, kuriame reglamentavimas liko visiškai tas pats, tik pasikeitė straipsnių numeracija. Muitinės tarpininkai privalo žinoti muitinės procedūras ir jas forminti teisingai. Muitinės pareigūnas įformino procedūrą, kadangi buvo pateikta eksporto deklaracija, nurodytas muitinės procedūros kodas 1000, prekių sąskaitos numeris. Muitinės pareigūnas suprato, kad išgabena sąjungos muitinės prekes, tačiau prekių muitinis statusas buvo pakeistas. Prekes pateikiant deklaruoti su T1 deklaracija privaloma įforminti importą, kad pakeisti prekių statusą į Europos sąjungos ir tada gabenti kaip eksportą, nes šiuo atveju, pakeitus prekių statusą, nesumokėti mokesčiai. Buvo neteisingai buvo parinkta muitinės procedūra, neteisingai įformintas muitinės eksportas prekėms, kurios neturi sąjungos muitinės prekių statuso. Muitinės pareigūnas netikrino prekių fiziškai, patikrino dokumentus, pamatė, kad gabenamos sąjungos muitinės prekių statusą turinčios prekės. Užklausimuose, siųstuose departamentui, neklausiama, kaip įforminti eksportui, o klausiama, kaip bus vedama laisvųjų zonų apskaita. Jeigu tame langelyje, kur nurodyta sąskaita ir procedūra 1000, būtų įrašyta laisvosios zonos numeris, kuris prasideda ZZZ, deklaracija nebūtų buvusi įforminta, kadangi būtų nustatyta, kad prekės neturi sąjungos prekių muitinio statuso. Paneigtinas ir skundo motyvas, kad prekės buvo išvežtos į trečiąsias šalis, taikant tranzito procedūrą, todėl joks muitinės patikrinimo pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi prekės buvo deklaruotos neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos Z. K. skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjos Z. K. skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius faktinius duomenis.

Skundžiamu nutarimu Z. K. nubausta už pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., padarymą. Minėtame ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybė už laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje surašytas bei nutarimas priimtas dėl to, jog muitinės tarpininkė Z. K. pateikiant ne Sąjungos prekes eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau - SMK) 269 str. 1 d., kuris numato, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atgabentos prekės su tranzito deklaracija 16LV00021012700191 (b. l. 26) 2016-05-07 buvo įtrauktos į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitą. Užbaigus muitinio tranzito procedūrą, šios prekės pateiktos laisvosios zonos procedūros įforminimui. UAB „V.T.L.“ muitinės tarpininkė Z. K. pateikė prekių eksporto deklaraciją MRN: 16LTVR5000EK068EE1 (b. l. 27).

SMK numatytos taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Šis kodeksas taikomas vienodai visoje Sąjungos muitų teritorijoje, nedarant poveikio tarptautinei teisei bei konvencijoms ir kitų sričių Sąjungos teisės aktams (SMK 1 str. 1 d.).

SMK 248 str. 1 d. numatyta galimybė laisvojoje zonoje esančias prekes eksportuoti ar reeksportuoti iš Sąjungos muitų teritorijos, nedarant poveikio kitiems muitų srities teisės aktams. Sutinkamai su šia bendrąja norma, SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta specialioji eksporto procedūrą reglamentuojanti norma, kuri numato, kad išvežamų iš Sąjungos muitų teritorijos Sąjungos prekių įforminimui taikoma eksporto procedūra. SMK 153 str. 1 d. numatyta, kad visos Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nėra Sąjungos prekės. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446 119 str. 1 d. numatytos aplinkybės, kada prielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, netaikoma. Pagal minėto 119 str. 1 d. c punktą, prekės, kurioms įforminta viena iš specialiųjų procedūrų, išskyrus vidinio tranzito, laikinojo išvežimo perdirbti ir galutinio vartojimo procedūras, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso. Iš bylos duomenų matyti, kad prekės su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012700191 buvo pateiktos specialiosios laisvosios zonos procedūros įforminimui, prekės neturėjo Sąjungos prekių muitinio statuso, tačiau jų išvežimui iš muitų teritorijos taikyta Sąjungos prekėms taikoma eksporto procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad prekėms buvo taikoma laisvosios zonos įforminimo procedūra, tinkamu prekių išvežimu iš muitų teritorijos būtų laikomas įforminant tranzito procedūrą. Šiuo atveju konstatuotina, kad pateikiant eksporto deklaraciją įforminant ne Sąjungos prekių išvežimą, buvo pakeistas prekių muitinis statusas iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. Dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusą, atsiranda skola muitinei (SMK 79 str.). Sutinkamai su SMK 5 str. 1 d. 23 p. prekių muitinio statuso pakeitimas iš trečiųjų šalių į Sąjungos galimas įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, tačiau tokia procedūra nebuvo atlikta. Šiuo atveju konstatuotinas SMK nustatytų reikalavimų, taikomų deklaruojamų prekių muitinei įforminimui, pažeidimas. Kaip teisingai nurodyta VTM atsiliepime, tranzito deklaracija įforminta jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne Sąjungos prekėms, todėl konstatuotina, kad prekės deklaravimui pateiktos pažeidžiant nustatytą tvarką, ir yra pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

SMK 15 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Z. K., kaip atsakingas muitinės tarpininko pareigas vykdantis ir savo veikloje vadovaudamasis SMK, asmuo, pateikdama perteklinę eksporto deklaraciją ne Sąjungos prekių išvežimo įforminimui ir pažeisdama įstatyme nustatytą prekių deklaravimo tvarką, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p.

Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte nurodyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad įmonė, ar deklarantas būtų kreipęsi dėl klaidų taisymo, kadangi laikė, kad pažeidimas nebuvo padarytas, jų nuomone, prekės muitinei buvo tinkamai deklaruotos, todėl šis skunde nurodytas argumentas atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 str. bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² str. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. sankcijoje, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, Z. K. anksčiau bausta dėl kitų rūšių administracinių teisės pažeidimų padarymo, pažeidimą pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. padarė pirmą kartą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) taip pat numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą (ANK 211 str. 1 d. 2 p.). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Z. K. padarytos veikos požymiai atitinka ANK 211 str. 1 d. 2 p. numatytą pažeidimą, tačiau šios teisės normos sankcija yra griežtesnė nei analogiško pažeidimo pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. sankcija, todėl pagrindo veikos perkvalifikavimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Z. K. skundo netenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76857794-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.