Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-219-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
2S-219-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11188-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Pareiškėjas
G. R., N. R.
Suinteresuotas asmuo
AB „Swedbank“

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-219-112/2015

Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11188-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.11; 129.1; 121.17.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. R. ir N. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje AB „Swedbank“, antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė antstolei Brigitai Tamkevičienei skundą ir prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/02343, nesurašyti turto perleidimo akto bei atlikti pakartotinį turto vertinimą.

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjų skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0005/13/02343 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-05 nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjai prieštaravimus dėl turto vertės pareiškė daugiau nei po pusės metų gavę pranešimą apie antrąsias varžytynes, tačiau atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo principus bei CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, padarė išvadą, kad terminas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytą terminą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjams patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo, dėl turto įkainojimo įteikti, į tai, kad jokių prieštaravimų dėl kainos nebuvo pareiškę, teise nušalinti ekspertą nepasinaudojo, nepateikė įrodymų pagrindžiančių skundą, padarė išvadą, kad skundas nepagrįstas. Teismas įvertino ir tai, jog antstolė tiek pirmosiose varžytynėse, tiek antrosiose, kauną nustatė teisingai ir nepažeidė CPK 718 straipsnio, 722 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atmetė pareiškėjų argumentus, jog vertintojai gyvenamąjį namą su dviviečiu garažu vertino neatsižvelgdami į bendrą plotą, o įvertino tik užstatytą 324,00 kv. m. plotą, nes iš ekspertizės akto matyti, jog vertinamo namo plotas nustatytas 455,54 kv. m.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. R. prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo pridėti naujus įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog 2013-12-31 patvarkymas, kuriuo paskirtas ekspertas, 2014-04-17 patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių nebuvo įteikti sutuoktiniui, todėl jis neturėjo galimybės pareikšti dėl jų nuomonės. Taip pat nurodo, kad antstolė, nepaisydama jų prieštaravimų dėl realizuojamo turto kainos, kuriuos išreiškė 2014-08-25, vykdo turto pardavimą. Kadangi antstolė, neišsiaiškino parduodamo turto tikrosios vertės, todėl nepagrįstai priėmė sprendimą jį parduoti. Mano, kad nesudarius galimybių skolininkams išreikšti savo poziciją dėl neteisingai nustatytos turto rinkos vertės ir neskyrus ekspertizės, antstolė viršijo savo įgaliojimus, neatsižvelgė į skolininkų interesus, todėl sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Dėl naujai pateiktų dokumentų nurodė, jog skunde nurodė aplinkybę, jog skolininkai yra sutarę su turto vertintojais ir vertinimas bus atliktas per 3-4 savaites, tačiau UAB „Lovertus“ ekspertizės akto neturėjo galimybės pateikti, nes apie bylos nagrinėjimą sužinojo tik 2014-11-07.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-05 nutartį nepakeistą. Nesutinka su tuo, jog antstolė netinkamai informavo apie priimtus patvarkymus. Nurodo, kad visi patvarkymai buvo įteikti skolininko sutuoktinei G. R. pasirašytinai, o pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, dokumentų įteikimas šeimos nariui laikomas tinkamu. Pažymėjo, jog solidarūs skolininkai atsisakė aprodyti savo turtą vertintojui, tačiau namo raktus pristatė antstolei. Nušalinimo vertintojui nepareiškė, nors tokią galimybę tikrai turėjo. Dėl nustatytos vertės taip pat jokių prieštaravimų skolininkai nepareiškė, antstolei abejonių dėl vertintojo atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės taip pat nekilo. Pažymėjo, jog turtas parduodamas iš antrųjų varžytynių, nes pirmosios neįvyko. Vadinasi nebuvo nustatyta mažesnė nei rinkos kaina. Be to, nurodė, jog skolininkai nepasinaudojo teise pasiūlyti turto pirkėją. Antstolė nurodo ir tai, jog skolininkai turėjo galimybę pateikti teismui UAB „Lovertus“ parengtą ekspertizės aktą. Be to, nurodo, jog šis aktas negali būti vertinamas dėl to, jog įstatymai nesuteikia teisės turto vertintojui ar net privačiam teismo ekspertui sutartinių santykių pagrindu ruošti ekspertizės aktą. (LR ekspertizės įstatymo 24 str. 1 d., 18 str. 2 d.). Taip pat pažymėjo, jog UAB „Lovertus“ nustatytos kainos skirtumas yra tik 3 procentai, todėl toks kainos pokytis negali būti laikomas esminiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš esmės ginčas vyksta dėl iš varžytynių parduodamo turto nustatytos vertės. Apeliantė teigia, jog vertė neatitinka tikrovės.

CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2013-12-31 priėmė patvarkymą dėl eksperto skyrimo Nr. S-13036741, kuriuo paskirta žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo su dviviečiu garažu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober haus“ (v. b. l. 22-24). Antstolė 2014-02-05 patvarkymu Nr. S-14004557, atsižvelgdama į ekspertizės akte nurodytą nekilnojamojo turto vertę, nustatė, jog žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo su dviviečiu garažu, esančių adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 640 000 Lt (v. b. l. 39–40). Minėtas patvarkymas įteiktas pareiškėjai G. R. antstolės kontoroje 2014-02-07, vykdomojoje byloje pažymėta, jog pareiškėja įsipareigojo minėtą patvarkymą įteikti sutuoktiniui. Jokių prieštaravimų dėl nustatytos vertės skolininkai nepareiškė. Jų nereiškė ir paskelbus pirmąsias varžytynes, kurios neįvyko. Taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų ir gavus pranešimą apie antrąsias varžytynes (v. b. l. 58). Skolininkė tik gavusi pranešimus apie antrųjų varžytynių atšaukimą bei pakartotinių antrųjų varžytynių paskelbimą, pažymėjo, jog nesutinka su nustatyta kaina. Jokių motyvų nepateikė (v. b. l. 61, 65).

Apeliantė savo teiginiams dėl nustatytos per mažos turto kainos pagrįsti pateikė UAB „Lovertus“ 2014-09-26 turto vertinimo ataskaitą. Iš ataskaitos matyti, jog vertinto viso turto, t. y. žemės sklypas, bendras plotas 0,1136 ha su pastatu – gyvenamuoju namu su dviviečiu garažu, bendras plotas 455,54 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini) – vertė nustatyta 730 024 Lt. Pagal UAB „Ober Haus“ parengtą ekspertizės aktą to paties turto vertė nustatyta 640 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė turtą vertino praėjus devyniems mėnesiams, todėl atlikus palyginimą, buvo taikyti skirtingi turto pataisos koeficientai, dėl ko kainos skiriais. Jei UAB „Lovertus“ būtų taikiusi tokius pačius koeficientus kaip buvo taikyta 2014-01-24 UAB „Ober Haus“ akte, tai parduodamo turto vertė būtų 657 000 Lt. Taigi skirtumas tarp antstolės nustatytos turto vertės bei apeliantės pateiktoje ataskaitoje nustatytos vertės nėra toks ženklus, kad keltų abejonių dėl antstolės nustatytos turto vertės ir leistų teigti turto vertę esant nepagrįstai ir neprotingai sumažintą. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantė praleido terminą skundui dėl 2014-02-05 patvarkymo paduoti. Pareiškėja prieštaravimų per 3 dienų terminą po antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo nereiškė, jokių pagrįstų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl 2014-02-05 patvarkymo paduoti, nenustatyta, todėl apeliantės argumentai dėl neteisingo turto įkainojimo atmestini dar ir šiuo aspektu. Be to, aplinkybė, jog turto vertinimo akto pateikimas jau pasibaigus antrosioms varžytynėms vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad skolininkai, nors žinojo apie nustatytą kainą, skelbiamas varžytynes, jokių pretenzijų antstolei nereiškė, nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl turto kainos, ir tik pasibaigus antrosioms varžytynėms (2014-09-01), pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, motyvuodami tuo, jog antstolė neišsiaiškino tikrosios turto vertės ir nepagrįstai neskyrė papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti. Tokie skolininkų veiksmai vertintini kaip išieškojimo proceso vilkinimas.

Apeliantės argumentai, jog nebuvo tinkamai pranešta apie priimtus patvarkymus ir dėl to neturėjo galimybės skolininkas N. R. pasinaudoti teise skųsti antstolio patvarkymus, yra visiškai nepagrįsti. Nustatyta, jog dokumentai skolininkui įteikti jo sutuoktinei G. R., o toks dokumentų įteikimas yra tinkamas ir nepažeidžia civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą (CPK 117–132 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atskirąjį skundą pateikė tik skolininkė G. R., kuriai visi dokumentai buvo įteikti asmeniškai.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rimvida Zubernienė