Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Turkijos Respublikos piliečiui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2025 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00036-25), atsižvelgus į Užsieniečiui inkriminuotas nusikalstamas veikas ir į ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis (Užsieniečio deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), su Lietuva nesiejamas jokiais socialiniais-ekonominiais ryšiais, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio bei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno D. K., kurioje legaliai galėjo būti iki 2025 m. gegužės 1 d.) jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui, skaičiuojant suėmimo terminą nuo faktinio sulaikymo dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 25 d.

4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 ir 2 dalyje, ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, jog Užsienietis, 2025 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas neteisėtai gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir iš anksto sutaręs dėl dokumento klastojimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sumokėjęs jam 2 000 Eur ir veikdamas pagal šio asmens nurodymus, pasinaudodamas siuntų įmonės „DHL“ paslaugomis, iš D. K. į Turkijos Respubliką išsiuntė jam savo tikrą Turkijos Respublikos pasą Nr. U31211704, kuris Turkijos Respublikos pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame M. B. vardu, pašalino pirminį 4-ąjį paso puslapį ir užklijavo kitam dokumentui priklausantį 4-ajį puslapį bei mechaniniu būdu atliko perforaciją, t. y. Užsienietis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris suklastojo jo tikrą Turkijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atgavęs savo žinomai suklastotą tikrą Turkijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. B. vardu, kurio 4-as puslapis nėra pirminis, nuo 2025 m. balandžio 24 d., būdamas Lietuvos Respublikoje, laikė šį dokumentą su savimi ir gabeno iki tol, kol 2025 m. balandžio 24 d. apie 10.20 val. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šį dokumentą panaudojo pateikdamas jį patikrinimą atliekančiam darbuotojui. Be to, Užsienietis 2025 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas neteisėtai gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir iš anksto sutaręs dėl dokumentų klastojimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sumokėjęs jam 2 000 Eur ir veikdamas pagal šio asmens nurodymus, pasinaudodamas siuntų įmonės „DHL“ paslaugomis, iš D. K. į Turkijos Respubliką išsiuntė savo tikrą – D. K. vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įklijuota 5-ame Turkijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) puslapyje, taip ją pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris trynimo–skutimo būdu ir mašininio nuskaitymo zonos antroje eilutėje pašalino pirminius rekvizitų užpildymus ir jų vietoje išspausdino naujus; taip pat Turkijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) 4-ame puslapyje atspaudė netikrą D. K. valstybės sienos kirtimo datos spaudo atspaudą „15.04.25 KOPENHAG“, t. y. Užsienietis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris suklastojo jo tikrą D. K. vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijo netikrą D. K. valstybės sienos kirtimo datos spaudo atspaudą „15.04.25 KOPENHAG“. Užsienietis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atgavęs savo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – D. K. vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įklijuota 5-ame Turkijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) puslapyje ir žinomai netikrą dokumentą D. K. valstybės sienos kirtimo datos spaudo atspaudą „15.04.25 KOPENHAG“, kuris yra atspaustas 4-ame Turkijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) puslapyje, nuo 2025 m. balandžio 24 d., būdamas Lietuvos Respublikoje, laikė šiuos dokumentus su savimi ir gabeno iki tol, kol 2025 m. balandžio 24 d. apie 10.20 val. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šiuos dokumentus panaudojo pateikdamas juos patikrinimą atliekančiam darbuotojui.

4.3. 2025 m. gegužės 23 d. Užsienietis atlikęs arešto bausmę (į paskirtą bausmę įskaitytas Užsieniečiui taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2025 m. balandžio 25 d. 12.30 val.) paleistas iš Kauno kalėjimo.

4.4. Nustatyta, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje randasi neteisėtai (patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes VRIS, nerasta duomenų apie Užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra). Siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, teikė Lietuvos Respublikos institucijoms žinomai suklastotus dokumentus. Užsieniečio atžvilgiu 2025-04-01 D. K. yra priėmusi sprendimą dėl grąžinimo (išsiuntimo) galiojantį iki 2030-04-04. Taip pat Užsienietis nepateikė jokių duomenų turįs lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, taip pat nepateikė duomenų apie turimus socialinių, ekonominių ryšius.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi galiojančio asmens dokumento, taip pat jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, turi būti nustatoma jo teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

10. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančių asmens dokumentų, Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis teistas už tyčinius nusikaltimus, priskirtinus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia siekiant savanaudiškų tikslų. Taip pat nustatyta, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo.

11. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek Užsienietis, tiek jo atstovas pateiktam teikimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas. (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktuose, 5 dalies 2-4, 9 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1,2,5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Sulaikyti Turkijos Respublikos pilietį M. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.