- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- ATP-178-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04682-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- R. L.
- Advokatai
- Algirdas Gervaitis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovo advokato Algirdo Gervaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-12-19 3.01 val. Malkų įlankos jūrų uosto muitinės poste vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką VOLVO/(duomenys neskelbtini) pateikė tranzito procedūrai užbaigti tranzito lydintį dokumentą MRN 14LVK80001450F7D6. Užregistravus deklaracijos atvykimą muitinės poste Nr. LTLu9000, Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, vairuotojas privalėjo nuvykti į Klaipėdos konteinerių terminalą ir padėti krovinį laikinai saugoti. 9 val. patikrinus Malkų įlankos jūsų uosto posto muitinės priežiūros zoną, transporto priemonė VOLVO/(duomenys neskelbtini) su kroviniu nerasta. Vairuotojas, neatlikęs privalomų muitinės formalumų dėl tranzitinės deklaracijos ir neinformavęs muitinės pareigūnų, savavališkai išgabeno prekes iš muitinės priežiūros uosto komplekso zonos ir grįžo su kroviniu atgal į muitinės postą tik 2014-12-19 11.45 val. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 2913/92 37 ir 47 straipsnius, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 nutarimu R. L. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punktą skyrė nuobaudą 2316 Eur baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovas advokatas A. Gervaitis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Apelianto nuomone, Institucija visapusiškai neištyrė visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, neišsiaiškino krovinio įvežimo (išvežimo) į (iš) muitinės tikrinimo vietą aplinkybių. Pažymi, kad R. L. su muitinės leidimu išvažiavo iš muitinės prižiūrimos vietos: stovėjimo aikštelės, esančios prie Perkėlos gatvės, priešais muitinės postą (Perkėlos g. 1 C), o į kitą muitinės prižiūrimą vietą, esančią Perkėlos g. 8 (Konteinerių terminalo teritorija), jis neįvažiavo, nes nebuvo įleistas. Be to, Perkėlos gatvė Klaipėdos m. nepatenka į muitinės nustatytos muitinio tikrinimo vietos ribą. Taip pat teigia, kad po tranzitą lydinčio dokumento pateikimo muitinei R. L. gavo leidimą išvykti iš muitinės nustatytos muitinio tikrinimo vietos – aikštelės, pažymėtos KET ženklu Nr. 320 „Muitinė“, esančios prie Perkėlos gatvės, priešais muitinės postą (Perkėlos g. 1 C). Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnės T. M. spaudas Nr. KL0254 ir įrašas „Padėti leista“ KIPIS paskyroje-įgaliojime-leidime Nr. l41212-000663-PTA. Daugiau jokių muitinės pareigūnės nurodymų nebuvo gauta. Negavęs leidimo įvažiuoti su kroviniu į muitinės nustatytą muitinio tikrinimo vietą – Klaipėdos konteinerių terminalą, R. L. nuvyko į saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę (duomenys neskelbtini). 2014-12-19 11.45 val. R. L. su kroviniu atvyko į muitinės nustatytą muitinio tikrinimo vietą – aikštelę. Muitinės pareigūnai atliko prekių patikrinimą, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Vilkikas su kroviniu į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją įvažiavo 2014-12-19 19.10 val. Konteineris buvo nukeltas nuo vilkiko. Muitinės tarpininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė muitinei bendrąją deklaraciją Nr. 141219-000098-BDK, kuria buvo užbaigta muitinės tranzito procedūra ir įforminta procedūra – prekių laikinas saugojimas.
Apeliantas teigia, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. savavališkai, t. y. be muitinės leidimo, išgabeno prekes iš muitinės nustatytos muitinio tikrinimo vietos. Apelianto manymu, priešingai, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnės T. M. spaudas Nr. KL0254 ir įrašas „Padėti leista“ KIPIS paskyroje- įgaliojime-leidime Nr. l41212-000663-PTA tik patvirtina faktą, kad muitinė davė leidimą R. L. išgabenti prekes iš muitinės nustatytos muitinio tikrinimo vietos – aikštelės, pažymėtos KET ženklu Nr. 320 „Muitinė“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visiškai nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo bei teisingo jo veikos kvalifikavimo.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nurodyta, jog pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas iš esmės pripažintas vieninteliu paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens prisipažinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t. t. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasakė. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės, ar tikrai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, dispečerė leido vairuotojui grįžti vėliau, todėl manytina, jog byloje buvo tikslinga apklausti kaip liudytoją dispečerę T. M., kad būtų išsiaiškintos tikslios įvykio aplinkybės. Be to, nevisiškai aišku, ką reiškia spaudas ant paskyros-įgaliojimo-leidimo „Padėti leista“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar tikrai R. L. išvažiavo iš muitinės tikrinimo vietos, ar teritorija, iš kurios išvažiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, patenka į muitinės tikinimo teritoriją. Taigi darytina išvada, jog byloje turėjo dalyvauti ir institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, atstovas, kuris galėtų detaliau paaiškinti pažeidimo faktą. Taip pat pažymėtina, jog netirtos aplinkybės, kokie teisės aktai reglamentuoja terminus, per kuriuos būtina padėti krovinį laikinai saugoti, ir ar šie terminai buvo pažeisti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. L. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir naikintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne protokolą surašiusiai Institucijai, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.