Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-14 · Administracinė byla Nr. I-32-406/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-14
Bylos Nr.
I-32-406/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00546-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Henrika Žibutytė
Pareiškėjas
K. M.
Trečiasis asmuo
R.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-32-406/10Procesinio sprendimo kategorija 11.2
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00546-2009-0KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teisėjų Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo įgaliotam atstovui B. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad K. T. nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos (Duomenys neskelbtini) Kauno mieste valdė žemę, todėl 1991 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir tai patvirtinantį archyvo dokumentą. 1999 m. birželio 22 d. K. T. mirė. Po jos mirties įstatymo nustatyta tvarka jos palikimą priėmė dukros L. M. ir L. J.. 2006 m. liepos 25 d. mirus L. M. visą palikimą priėmė jis, o po L. J. mirties – tretieji suinteresuoti asmenys R. J. ir P. J.. Pareiškėjas teigia, kad K. T., o po jos mirties L. M. buvimo įsitikinusios, jog pateikti visi būtini dokumentai nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Jokių informacinio pobūdžio raštų apie trūkstamus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nei ji, nei jo žmona L. M. nėra gavusi. Nuosavybės teisių atkūrimo siekė aktyviais veiksmais, apie tariamai nepateiktą archyvo pažymėjimą institucija pretendentų tinkamai neinformavo. Pareiškėjas nurodo, kad tiek K. T., tiek L. M. labai sunkiai sirgo, todėl mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo skundą atmesti. Mano, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys – senyvas amžius, ligos, silpna sveikata, įsitikinimas, kad dokumentų netrūksta nepripažintinos svarbiomis. K. T. kartu su prašymu nepateikė nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, apie tai ji buvo ne vieną kartą informuota, tačiau savo subjektinių teisių nerealizavo. Įstatymo nustatytais terminais visų būtinų dokumentų nepateikė ir L. M.. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės atkūrimą išvardinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 2 str. 4 p. nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

K. T. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę buvo pateikusi nustatytu laiku1991 metais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis CK 5.1 str. 1 d. turtinių teisių perleidimas galimas pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties yra jos turto paveldėtojas (paveldėjimo teisės

2

liudijimas pagal įstatymą), todėl turi teisinį pagrindą įstatymų nustatyta tvarka siekti, kad nuosavybės teisės į K. T. žemę būtų atkurtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjas gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę mano, kad nagrinėjamoje byloje Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali būti sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. priimtą įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (2003 m. birželio 19 redakcija) numatė, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Nei Atkūrimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad, sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis) iki įstatyme nustatytų terminų paduoti prašymą (2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (2003 m. gruodžio 31 d.) pabaigos, ir nustatoma, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Tos priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatyme nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatyme suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas prašymų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams, jei jie elgėsi apdairiai ir rūpestingai, buvo

3

pakankami savo valiai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareikšti, praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-870/2007, 2008 m. vasario 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-197/2008, 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A20-188/2008, 2008 m. vasario 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-233/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. M. siekia atnaujinti praleistus terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti kompetentingai institucijai, siekdamas atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės, jo sutuoktinės mamos – K. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį Kleboniškyje.

Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Priežastys, atsiradusios po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-870/2007). Vertinamasis laikotarpis yra nuo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo dienos iki Įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pasibaigimo (t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d.).

Nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad K. T. 1991 m. gruodžio 18 d., siekdama realizuoti savo, kaip žemės savininkės, teises į nuosavybės teisių atkūrimą, nustatyta tvarka kreipėsi į prašymus priimančią instituciją, prašydama atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos (Duomenys neskelbtini) turėtą žemę. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad prie prašymo buvo pateiktas nuosavybės teisę patvirtinantis archyvo pažymėjimas ir piliečio pažymėjimas. Šiuo aspektu pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės pozicijos iš esmės skiriasi. Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė teigia, kad archyvo pažymėjimas kartu su prašymu pateiktas nebuvo, tuo tarpu pareiškėjas tvirtina, kad toks archyvo pažymėjimas prie prašymo buvo pridėtas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė savo teiginį grindžia archyvo pažymėjimo nebuvimu nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę ji nenurodo. Kolegija konstatuoja, kad nors archyvo pažymėjimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir nėra, tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas. Iš pareiškėjų teismui pateikto 1991 m. gruodžio 16 d. prašymo (b.l. 25,26), kuris buvo rastas K. T. namuose, matyti, kad jos pasirašyto prašymo priede yra nurodytas vienintelis dokumentas – piliečio pažymėjimas, tuo tarpu po dviejų dienų institucijai pateiktame prašyme (nuosavybės teisų atkūrimo byla) yra nurodytas ir archyvo pažymėjimas. Akivaizdu, kad tarnautojas, priėmęs prašymą, nepateikus prašymo priede nurodytų dokumentų, privalėjo šią aplinkybę nurodyti ir apie tai atitinkamai pažymėti, tuo tarpu jokių šio prašymą priėmusio atsakingo asmens atžymų ar pastabų, kad prašymo priede įrašytas dokumentas kartu su prašymu nebuvo pateiktas, nėra. Tokių įrašų nebuvimas leidžia preziumuoti, kad archyvo dokumentas buvo pateiktas kartu su prašymu. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat yra pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (b.l.31), iš kurio matyti, kad K. T. dar 1991 m. spalio 4 d. už archyvo pažymėjimo išdavimą sumokėjusi 25 rub. Darant prielaidą, jog archyvo dokumentas kartu su prašymu buvo nepateiktas (galėjo būti neišsaugotas institucijos darbuotojų), tuomet pabrėžtina, kad 2005 m. lapkričio 16 d. K. T. prašė institucijos tarpininkauti dėl Valstybinio archyvo pažymos išdavimo ir toks prašymas vyr. specialistės E. M. buvo priimtas (b.l.27, 28). Esant tokiam rašytiniam prašymui, institucija privalėjo pati kreiptis į Valstybinį archyvą dėl pažymos apie išlikusį nekilnojamąjį turtą išdavimo, o jos negavus, apie tai informuoti pareiškėją. Tokio kreipimosi, pranešimų pareiškėjai ar šiuo aspektu reikšmingos kitokio pobūdžio informacijos nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina argumentus bei leidžia objektyviai manyti, kad iki mirties K. T., po to jos dukra L. M. turėjo pagrindo pagrįstai manyti bei būti įsitikinusi apie savo subjektinių teisių dėl nuosavybės teisių atkūrimo realizavimą laiku bei tinkamai.

4

Byloje yra Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštai K. T., kuriuose ji buvo informuojama apie nuosavybės teisių atkūrimui trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas teigia, kad K. T. šių raštų negavo ir apie trūkstamus dokumentus nežinojo. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 8 d. raštas S2-214. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. T. šie pranešimai buvo asmeniškai įteikti, todėl pripažinti, kad jai buvo tinkamai pranešta bei buvo žinoma apie trūkstamus dokumentus, negalima.

Pareiškėjas termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleidimą taip pat grindžia K. T. ir sutuoktinės L. M. ilgalaikėmis ligomis ir sunkia jų sveikatos būkle.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz.: administracinės bylos Nr. AS403-219/2006; A556-680/2008. Į nagrinėjamą bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad tiek K. T. iki mirties 1999 m. birželio 12 d., tiek K. M. iki įstatyme nustatyto dokumentų pateikimo termino - 2003 m. gruodžio 31 d. sirgo sunkiomis onkologinėmis ligomis. 2001 m. po naviko operacijos K. M. taikytas spindulinis gydymas ir chemoterapija, 2002 m. pašalinti limfmazgiai, 2003 m. operuotas galvos navikas. Darytina išvada, kad tokio pobūdžio nepagydomos ligos, sunki jų sveikatos, psichologinė būklė neabejotinai įtakojo jų valią, ribojo fizines galias bei galimybes aktyviau rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, tuo labiau esant pretendenčių pagrįstam įsitikinimui, jog visi nuosavybės teisės atkūrimui reikiami dokumentai buvo pateikti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad įstatyme nustatytas terminas nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti (2003 m. gruodžio 31 d ) praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo jų valios, todėl šis terminas atnaujintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams į buvusios žemės savininkės K. T. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini) Kauno mieste.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasNatalja ZelionkienėAsta Urbonienė