Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-893/08

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.8.; 2.1.6.2; 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2008 m. gruodžio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

dalyvaujant nuteistajam R. K.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. K. apeliacini skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes tesimo 2007 m. lapkricio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukelimas R. M.) triju menesiu laisves atemimo bausme.pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas V. G. keturiu menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutine subendrinta bausme – šeši menesiai ir viena diena laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., R. K. pagal LR BK 284 str. 1 d. (fizinio skausmo sukelimas R. M. ir viešosios tvarkos pažeidimas) išteisintas, neirodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., R. K. pagal LR BK 145 str. 2 d. (žmogaus terorizavimas) išteisintas, kaip nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužes men., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu nenustatytu laiku, bendrabutyje, esanciame V. P. g. 8, Vilniuje, penkto aukšto bendro naudojimo prausykloje, pastume R. M. ir šis nukrites susitrenke galva. Tokiais veiksmais R. K. sukele fizini skausma nukentejusiajam R. M.. Taigi R. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Taip pat R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjucio 18 d., apie 16.40 val., bendrabutyje, esanciame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, penkto aukšto bendro naudojimo virtuveje sudave V. G. medine lazdele tris kartus i dešine ranka, padarydamas V. G. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi poodine kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viršutiniame trecdalyje. Taigi R. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas ji kaltu del fizinio skausmo V. G. sukelimo, ignoravo BPK 20 str. 5 d. itvirtintus reikalavimus bei nuosprendi grinde prielaidomis. Apelianto manymu, teismas nepagristai remesi nukentejusiojo V. G., liudytoju R. M. ir V. S. parodymais. Teismas nuosprendyje nurode, kad tarp apelianto ir V. G. yra susidare priešiški santykiai, be to, tai buvo patvirtinta ir teismo posedyje. Todel nukentejusiojo V. G. parodymai negali buti vertinami kaip nešališki ir objektyvus. Be to, ir R. M. teismas nuosprendyje charakterizavo kaip netoleruotina elgesi propaguojanti asmeni. Taip pat pažymi, kad pats V. G. jo atžvilgiu buvo panaudojes fizini smurta, tai patvirtina byloje esantys irodymai. 2006-08-25 pažymoje nurodyta, kad 2006-08-21 ji apžiurejus, buvo konstatuoti kuno sužalojimai ir aprašytos sužalojimo aplinkybes, kurios paneigia teismo išvada, kad jis buvo apžiuretas praejus 7 menesiams po 2006-08-18 ivykio. Apeliantu teigimu, jis nepadare veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., todel turi buti išteisintas.

Teismo posedyje apeliantas ir jo gynejas praše jo skunda patenkinti, o prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teiseju kolegijos nuomone, R. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. del fizinio skausmo sukelimo R. M. pagristai, jo veika kvalifikuota teisingai. Apelianto teiginius, jog jis šio nusikaltimo nepadare, paneigia nuosprendyje išdestyti irodymai, kuriu vertinima išsamiai atliko pirmosios instancijos teismas. Iš ju matyti, kad nuteistasis 2006 m. gegužes men., bendrabucio, esancio V. P. g. 8, Vilniuje, bendros prausyklos patalpose, pastume nukentejusiji R. M., kuriam nukritus ir susitrenkus nugara, sukele fizini skausma.

Nuteistojo R. K. panaudoto smurto prieš R. M. fakta patvirtina paties nukentejusiojo parodymai, kurie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus, del ju patikimumo teismui abejoniu nekilo (I t. b.l. 156-164; II t. b.l. 69-70; IV t., b.l. 140-149, 48). Nukentejusiojo parodymai yra patvirtinti ir liudytojos L. B. parodymais, kuri teismo posedyje parode, kad tiesiogiai mate, kaip nuteistasis pastumes nukentejusiji ir pastarasis nukrites bei susitrenkes nugara (IV t. b.l. 50). Ši liudytoja savo parodymus patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (I t., b.l.85-87, IV t., b.l. 150-157). Taip pat nukentejusiojo parodymus del panaudoto smurto jo atžvilgiu patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai, kuris teismo posedyje patvirtino, jog atejus i bendrabucio prausykla, kurioje buvo nuteistasis ir nukentejusysis, pastebejes, kad joje esantis unitazas buvo nustumtas iš savo vietos, be to, nukentejusysis jam paaiškines, kad ji pastume R. K. (IV t., b.l. 50). Šio liudytojo parodymus patvirtina parodymu patikrinimo vietoje protokolo duomenys (I t., b.l. 94-96).

Pažymetina, kad byloje nera rašytiniu irodymu apie nukentejusiajam R. M. padarytus kuno sužalojimus, taciau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai atsižvelge i teisiamajame posedyje apklaustos ekspertes G. K. paaiškinimus apie tai, kad nukentejusysis galejo jausti fizini skausma.

Teismo nuomone, apeliantas savaip interpretuoja byloje esancius irodymus. Pasak jo, pirmosios instancijos teismas nepagristai jo kalte grinde tik nukentejusiojo R. M. ir ivykio nemaciusiu liudytoju L. B. ir D. K. parodymais, kurie jo nuomone yra prieštaringi, o nukentejusiojo parodymai – nepatikimi. Taciau teiseju kolegija tokius skundo teiginius vertina kritiškai, nes tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje prieštaravimu tarp nukentejusiojo ir liudytoju parodymu nustatyta nebuvo, juolab apeliantas nepagristai teigia, kad liudytojai tiesiogiai nemate ivykio. Taciau bylos faktiniai duomenys liudija priešingai, nes liudytoja L. B. teisiamajame posedyje kategoriškai patvirtino, kad 2006 m. gegužes men. maciusi, kad nuteistasis pastumes nukentejusiji prie tualetu (IV t., b.l. 50). Šios liudytojos parodymus patvirtino D. K., kuris patvirtino, kad ivykio diena nuejes i bendrabucio tualeta, mate nukentejusiji ir nuteistaji ir jam nukentejusysis paaiškines, kad jis nukrito ant tualeto, nes ji pastume nuteistasis (IV t., b.l. 50). Juolab, kad liudytojos L. B. parodymu teisingumas buvo patikrintas atliekant eksperimenta, kurio metu prieštaravimu, neatitikimu tarp jos duotu parodymu nustatyta nebuvo.

Taigi, tiek nukentejusiojo, tiek liudytoju parodymai apie ivykio aplinkybes tarpusavyje iš esmes sutapo ir visi kartu sudare vieninga irodomaja medžiaga. Todel teiseju kolegija daro išvada, kad sprendžiant apelianto kaltes klausima, BK 2 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai. Kolegijos nuomone, apeliantas byloje esancius duomenis bando traktuoti sau naudinga linkme, todel jo teiginiai, kad jis fizinio smurto nukentejusiojo atžvilgiu nenaudojo, vertintini kaip jo gynybine versija.

Apeliacinio skundo teiginys, kad nukentejusiojo parodymai yra nepatikimi del to, kad pastarasis negalejo nurodyti tikslaus ivykio laiko, yra nepagristas, nes ta aplinkybe, kad nebuvo žinomas tikslus ivykio laikas, nera esmine ir nepaneigia nuteistojo atliktu veiksmu – fizinio skausmo sukelimo, nukentejusiojo atžvilgiu fakto. Be to, pastaroji aplinkybe BK 140 str. prasme nera svarbi, todel ji nepašalina R. K. atsakomybes.

Apeliantas nurodo, kad ekspertes G. K. paaiškinimas, jog R. M. galejo jausti skausma yra tik jos subjektyvi prielaida, nes pasak apelianto nukentejusysis skausmo galejo ne tik kad nejausti, bet iš viso jo nepatirti. Pažymetina, kad teismas ši fakta konstatavo ivertines irodymu viseta, o ne remdamasis tik ekspertes paaiškinimu, butent irodymu viseto pagrindu teismas padare išvada, kad R. K. sukele nukentejusiajam fizini skausma.

Teiseju kolegijos nuomone, R. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. del nežymaus V. G. sveikatos sutrikdymo pagristai, jo veika kvalifikuota teisingai. Teiseju kolegija apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai remesi nukentejusiojo V. G., liudytoju R. M. ir V. S. parodymais, vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas, ivertines byloje esancius duomenis, konstatavo, kad nuteistasis 2006 m. rugpjucio 18 d., apie 16.40 val., bendrabucio, esancio V. P. g. 8, Vilniuje, bendro naudojimo virtuveje, lazda sudave V. G. per ranka ir jam nežymiai sužalojo sveikata. Nuteistojo panaudoto smurto prieš V. G. fakta patvirtina paties nukentejusiojo parodymai, liudytoju R. M., L. B., V. S. parodymai, parodymu patikrinimo vietoje ir tardymo eksperimento duomenys, kratu, ivykio vietos apžiuros ir daiktu parodymo atpažinti protokolu duomenys bei kita bylos medžiaga.

Lygindamas V. G. parodymus ikiteisminio bylos tyrimo ir bylos nagrinejimo teisme metu, pirmosios instancijos teismas neatitikimu ar prieštaravimu jo parodymuose nenustate. Juolab, kad nukentejusiojo parodymai yra patvirtinti specialisto išvada (II t., b.l. 17), kurioje konstatuotas V. G. padarytas sužalojimas galimai aplinkybese nurodytu laiku ir ivertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymetina, kad vertinant sužalojimu pobudi, ekspertas konstatavo, jog padaryti sužalojimai nebudingi saves žalojimui ar griuvimui, sužalojimai galejo gautis ginantis. Vertinant byloje esanciu irodymu patikimuma, svarbu tai, kad nukentejusiojo nurodytos sužalojimo aplinkybes ir mechanizmas atitiko specialisto išvadose nustatytoms sužalojimo aplinkybems, budui ir laikui.

Be to, nukentejusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, kuris patvirtino, jog ivykio diena mates, kaip nuteistasis apliejes vandeniu nukentejusiji ir sudaves jam lazda per ranka (IV t., b.l. 49). Liudytoja L. B. taipogi patvirtino, jog ivykio diena, išgirdusi triukšma, išejo i koridoriu, kur buvo V. G. ir R. K.. Tuomet V. G. jai parodes sužalota ranka ir paaiškines, kad ji lazda muše nuteistasis bei vaikesi ji su peiliu. Taip pat liudytoja patvirtino, kad iš karto po ivykio maciusi, kaip nuteistasis koridoriaus gale šluoste rankšluosciu peili (IV t., b.l. 50). Liudytoju R. M. ir L. B. parodymams apie V. G. sužalojimo aplinkybes patikrinti buvo atliktas eksperimentas, kurio metu liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje duotus parodymus. Be to, liudytojas V. S. taipogi patvirtino nukentejusiojo sužalojimo fakta, t.y. nurode, jog mate patinusias V. G. rankas. Prieštaravimu, neatitikimu minetuose parodymuose nustatyta nebuvo, duomenu, kad mineti liudytojai turejo tiksla apkalbeti nuteistaji, nera.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentejusiojo V. G. parodymai negali buti vertinami kaip nešališki ir objektyvus, nes tarp apelianto ir V. G. yra susidare priešiški santykiai, atmestini. Pažymetina, kad aplinkybes del nežymaus sveikatos sutrikdymo V. G. buvo išsamiai išnagrinetos pirmosios instancijos teisme, jas irodo nukentejusiojo parodymai, kurie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus, neprieštaraujantys ir kuriu teisingumas patvirtintas liudytoju parodymais, specialisto išvada bei eksperimento duomenimis. Taigi teismui jais abejoti nera pagrindo, nes jie esminese detalese sutapo. Iš byloje esancio V. G. pareiškimo del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad minetomis ivykio aplinkybemis R. K. nukentejusiajam sudave lazda per ranka (2 t., b.l. 2). Tokiu budu pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad R. K. yra kaltas del nežymaus V. G. sveikatos sutrikdymo. Nuteistojo teiginius apie tai, kad jis nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., teiseju kolegija vertina kaip jo gynybine versija.

Teiseju kolegija pažymi, kad irodymai, kuriais grindžiama R. K. kalte pagal BK 140 straipsnio 1 dali tiek del R. M. fizinio skausmo sukelimo, tiek del V. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo, vieni kitiems neprieštarauja. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK reikalauja, kad teisejai irodymus ivertintu pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, ir vadovaudamiesi istatymu. Bylos duomenis, tarp ju – ir nurodytus apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ivertino pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus. Laikyti, kad teismo išvados del irodymu, kuriais grindžiama R. K. kalte pagal BK 140 str. 1 d. – del fizinio skausmo sukelimo R. M. ir V. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nera pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu ar kad šie irodymai teismo sprendime ivertinti pažeidžiant istatymo reikalavimus, nera pagrindo.

Tos aplinkybes, kad teismas nurode, jog tarp apelianto ir V. G. yra susidare priešiški santykiai bei, kad R. M. charakterizuojamas kaip netoleruotina elgesi propaguojantis asmuo, apelianto manymu reiškia, kad nurodytu asmenu parodymai negali buti patikimi ir objektyvus. Taciau nurodytus teiginius teismas vertina kritiškai, nes kolegijos nuomone, apelianto nurodyti duomenys nepaneigia esminiu bylos aplinkybiu, taip pat tai nera susije su fizinio smurto panaudojimo nukentejusiuju atžvilgiu faktu nustatymu, kitu irodymu patikrinimu, tiriamu versiju paneigimu ar patvirtinimu (BPK 20 str. 2 d.). Byloje esanciu faktiniu duomenu pakako R. K. kaltei pagristi. Jie, kaip irodymu šaltinis, gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka. Ju patikimumas BPK numatytomis priemonemis patikrintas teismo proceso metu. Irodymai ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimu. Tokiu budu, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama R. K. kalte pagal BK 140 str. 1 d., yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.

Apeliaciniame skunde R. K., neigdamas savo kalte del jam inkriminuotu veiku, kritikuoja byloje surinktus irodymus, ju vertinima bei pateikia savo ivykiu interpretacija. Kolegija pažymi, kad irodymu ivertinimas yra teismo prerogatyva. Kolegijos nuomone, R. K. ivykiu aplinkybes aiškino neteisingai, siekdamas sumenkinti savo kalte ir ja nukreipti kitu asmenu atžvilgiu. Kadangi irodymu lieciamumo ir leistinumo principu pažeidimu nenustatyta, apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nuosprendi grinde neobjektyviais, neaptikimais irodymais ir prielaidomis, atmestinas kaip nepagristas.

Pagal BK 140 str. 1 d. dispozicija šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, kada jam sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. R. K. nuteistas už smurtavima – pastumima R. M., kuriam nukritus ir susitrenkus nugara, buvo sukeltas fizinis skausmas bei už smugiu sudavima V. G., del ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir nera pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis istatymas pritaikytas netinkamai ir tuo pagrindu naikinti ar keisti teismo nuosprendi.

Apeliantas nurodo, kad pats V. G. jo atžvilgiu buvo panaudojes fizini smurta, nes 2006-08-25 pažymoje nurodyta, kad 2006-08-21 ji apžiurejus, buvo konstatuoti kuno sužalojimai ir aprašytos sužalojimo aplinkybes. Jo nuomone, tai paneigia teismo išvada, kad jis buvo apžiuretas praejus 7 menesiams po 2006-08-18 ivykio. Taciau teiseju kolegija ši skundo argumenta atmeta kaip nepagrista, nes ji paneigia byloje esantys irodymai, t.y. specialisto išvada (III t., b.l. 177-178), iš kurios matyti, kad R. K. eksperto buvo apžiuretas 2007-05-09. Apžiuros metu jis nurodes, kad 2007-03-15, apie 17.00 val. namuose, bendroje bendrabucio virtuveje V. G. metaliniu daiktu sudave i veido kaire puse, kuo tai aštriu sužeide ranka. Atsižvelgus i šio ivykio laika, pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad šis apelianto sužalojimas negali buti siejamas su jo veiksmais, atliktais 2006-06-18 V. G. atžvilgiu, nes ekspertas apelianta apžiurejo praejus 7 menesiams po ivykusio konflikto.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikaltimu pobudi ir pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu), kaltes forma (tycinis), nuteistojo asmenybe – praeityje neteistas, serga psichine liga, buvo baustas administracine tvarka, atsižvelge i tai, kad jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, ivertino nuteistojo asmenybe, tikslus ir motyvus, kuriu vedamas jis ivykde jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ivertines šiu aplinkybiu visuma, teismas pagristai parinko sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima, be to, jam paskirta laisves atemimo bausme yra artima minimaliai jos trukmei. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, be to, paskirta bausme tinkamai subendrinta BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu bei nuteistajam palankesniu – dalinio sudejimo budu.

Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama R. K. kalte pagal BK 140 str. 1 d. del fizinio skausmo sukelimo R. M. ir nežymaus V. G. sveikatos sutrikdymo yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Todel keisti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant R. K. pagal BK 140 str. 1 d., apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. K. apeliacini skunda atmesti.