Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Atstovei pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovei N. C. ir atstovei pagal įstatymą E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokinys, nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti vaikų globos namuose, tęsti mokslą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį,

B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1995 m. kovo 24 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, mokinys, nevedęs, nedirbantis, teistas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti vaikų globos namuose, tęsti mokslą, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti Vėliučionių vaikų socializacijos centre, tęsti mokslą;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2009 m. kovo 30 d., nuo 8.00 val. iki 9.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambario, kuriame gyvena D. J. sūnus P. J. pagrobė D. J. priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą NOKIA 6060, 270 Lt vertės.

Be to, kaltinamieji A. P. ir B. B. veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. lapkričio 30 d., nuo 14.00 val. iki 15.40 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, būdami prie statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur A. P. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, tuomet B. B. pro neužrakintas namo duris įsibrovė į namo vidų, kur iš striukės, kabėjusios ant pakabos, kišenės pagrobė K. K. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną SIEMENS, 50 Lt vertės, dirbtinės odos piniginę, 30 Lt vertės, kurioje buvo 800 Lt bei 900 JAV dolerių, 2250 Lt vertės, viso turto už 3130 Lt.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. prisipažino savo kaltę dėl padarytos vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir parodė, kad 2009 m., tikslios datos šiuo metu neprisimena, bute, kur gyvena P. J., jie buvo tryse: P. J., M. L. ir jis, A. P.. Jie buvo klasės draugai. Taip pat bute buvo P. J. seneliai. Jis, A. P., paėmė bute buvusį telefoną NOKIA su kortele, kad jį parduotų. Telefoną vėliau jis iškeitė į MP3 grotuvą, kurio vertė 100 Lt. Telefono vertė 180 Lt.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. J. parodė, kad tą dieną, t.y. 2009 m. kovo 30 d., ji nebuvo namie. Namuose buvo senelis ir senelė. Kai jos sūnus nuėjo į tualetą, dingo telefonas. Telefonas NOKIA priklauso jai. Jo vertė su kortele 270 Lt. Telefonas jai negrąžintas. Civilinį ieškinį ji palaiko. A. P. ji mato nebe pirmą kartą, jį matė mokykloje. Tą dieną, kai dingo telefonas, A. P. lankėsi jos namuose su jos sūnum.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. L. parodė, jog tą dieną jis atėjo į mokyklą, bet nebuvo dviejų pirmų pamokų. Jie su A. P. nuėjo pas P. J. į namus, žaidė kompiuteriu. P. J. sėdėjo ant sofos, žaidė su telefonu. Po to jis, P. J., telefoną padėjo ant stalo. Iš to kambario jis, M. L., išėjo pirmas, avėsi batus. Po to išėjo P. J. ir paskutinis A. P.. Jis, M. L., nematė, kaip buvo paimtas P. J. telefonas. Apie telefono vagystę jis sužinojo, kai atėjo policijos pareigūnai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. J. parodė, jog tą dieną buvo laisva pamoka ir jie su M. L. bei A. P. nuėjo pas jį į namus. Telefonas gulėjo ant sofos. Jis, P. J. jį padėjo ant stalo. Telefonas NOKIA, jo vertė apie 200 Lt. Telefoną pirko jo mama, o jis, P. J., naudojosi tuo telefonu. Į jo namus M. L. su A. P. buvo atėję pirmą kartą. Namuose buvo močiutė su seneliu. Telefono jis, P. J., pasigedo po pamokų. Apie tai, jog dingo telefonas, jis pasakė močiutei. Telefonas nėra gražintas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis A. P. prisipažino savo kaltę visiškai, jo parodymus patvirtina liudytojų M. L. ir P. J. parodymai, nukentėjusiosios D. J. parodymai. Šie visi įrodymai sutampa, neprieštarauja tarpusavyje, sudaro įrodymų visumą. A. P. padaryta nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 270 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 70). Kaip parodė nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, šią sumą sudaro pavogto ir negražinto telefono vertė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civiliniu atsakovu įtraukti Vilniaus I-ieji vaikų globos namai (atstovė N. C.) (b.l. 72). Civilinis ieškinys tenkintinas, turtinė žala nukentėjusiajai atlygintina visiškai. Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Tokia yra teismų praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 1-133-517/2006. Rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 straipsnis). Nusikalstamų veikų padarymo metu už nepilnamečio A. P. elgesio kontrolę buvo atsakingas rūpintojas – Vilniaus I vaikų globos namai, nes tuo metu jis buvo paimtas iš tėvų, todėl taikytinos CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos. Civilinis ieškinys priteistinas iš A. P., o šiam neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. neprisipažino savo kaltės dėl vagystės iš statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė melagingus parodymus, nes jam grasino du pareigūnai, kad jis prisipažintų. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė du kartus. Tuomet ryte, prieš pirmąją apklausą, jį, A. P., ir B. B. iš vaikų globos namų anksti ryte į apklausą lydėjo du pareigūnai vyrai. Vykstant į apklausą, nebuvo vaikų globos namų atstovės, vėliau ji atsirado. Atvykus į 5 PK, apklausos su B. B. jie laukė atskirai, iki apklausos su B. B. jam bendrauti neteko. Prieš apklausą tie du vyrai, kurie juos atvežė į apklausą, jam, A. P., grasino. Tie vyrai sakė, kad pasodins parai į KPZ, ištraukė teleskopą, liepė prisipažinti. Pasakė, kad nukentėjusysis jį atpažino iš nuotraukų. Grasinusius pareigūnus atpažintų. Apklausos jis laukė kelias valandas, budėtojų poste ir pas tuos pareigūnus kabinete. Pirmiausia B. B. pareigūnai nuvedė į postą, o jį, A. P., laikė pas save kabinete. Kabinete buvo jis, A. P., ir tie du pareigūnai. Laukiant apklausos, iš PK buvusių pareigūnų daugiau niekas su juo nebendravo. Advokatas atsirado apklausos metu. Apklausos metu buvo atstovė iš globos namų, tyrėja ir advokatas. Apklausos metu tyrėja moteris, kuri jį apklausė, jam negrasino. Kol jis, A. P., laukė apklausos, jis buvo vienas, be atstovės. Po to, kol laukė apklausos, kažkas paskambino, kad atvyktų atstovė iš globos namų. Grasinimų daugiau niekas negirdėjo, apie juos jis bijojo kam nors pasakoti. Nukentėjusįjį mato pirmą kartą, jo nepažįsta. Jis neprisimena, kur buvo 2009 m. lapkričio 20 d. Tuo metu lankė mokyklą. Paprastai ryte pavalgydavo, eidavo į autobusą, važiuodavo į mokyklą, po pamokų tuo pačiu autobusu grįždavo namo. Į mokyklą vykdavo maršrutiniu autobusu. Autobusas važiuoja kas valandą. Jei negrįžtų į vaikų globos namus iki vėlaus vakaro, jo ieškotų. 2009 m. mokėsi 8 klasėje, turėdavo 6-7 pamokas, kurios baigdavosi po 14.00 val., 15.00 val. Mokėsi Saulėtekyje. Žvaigždikių gatvėje jam neteko būti. Po apklausos jis vyko namo, kas parvežė, neprisimena. Vaikų globos namų atstovė jau buvo su jais. Atstovei iš karto nepasakojo apie grasinimus. Grasinęs pareigūnas buvo rimto, spuoguoto veido, vidutinio ūgio. Pasakė atstovei tik per antrą apklausą, kad melavo, atstovės pavardė N. C.. Tada atstovė paklausė, kodėl jis to nepasakojo tyrėjai. Atstovė siuntė jį pas advokatą. Jis, A. P., kreipėsi į advokatą. Advokatas nieko neaiškino, tik pasakė, kad reiktų primokėti, jeigu jis, A. P., nori, kad jam padėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmų prokurorui jis, A. P., neapskundė. Įtariamojo teisių prieš apklausą jam niekas neaiškino. Apklausos protokolo pirmą kartą po apklausos nedavė skaityti, po antros apklausos, protokolą pareigūnė davė perskaityti. Kai kvietė į antrą apklausą, surinko tik parašus. Per antrą apklausą jis, A. P., sakė tą patį, ką ir pirmosios apklausos metu, nes bijojo grasinusių pareigūnų. Antros apklausos metu vienas pareigūnas, tas pats, kuris grasino pirmosios apklausos metu, stovėjo už durų, bet į kabinetą nėjo, advokato nebuvo. Pirmosios apklausos metu tyrėja uždavinėjo klausimus, klausė, kur išleido pinigus, kur padėjo dolerius. Jis melavo, kad pinigus išleido Akropolyje, 900 JAV dolerių išmetė. Pats jis papasakojo laisva valia, kad po pamokų su B. nuvažiavo į Dvarčionis, soduose užtaikė ant namo, statybinio, mažo; kad jie paėmė striukę, jis, A. P., stebėjo aplinką, o B. išėmė telefoną ir piniginę. Šią versiją sugalvojo jis pats. Tyrėja po to klausinėjo, kur padėjo pinigus. Klausimų tyrėja uždavė iki dešimt. Tyrėja dar klausė, kada jie išvažiavo iš mokyklos, kur padėjo kitus pinigus. Jis sugalvojo, kad jie nuvažiavo į Dvarčionis, nes globos namų atstovė pasakė, kur yra Žvaigždikių gatvė. Atstovė jam tai pasakė per pirmąją ir per antrąją apklausas. Kriminalistai, tie patys du, kurie grasino, jį prieš apklausą vežė su KPS pažiūrėti namo. Vairavo automobilį vienas iš tų pareigūnų. Kriminalistai vežiojo, patys nežinojo, kur yra namas. Jis, A. P., parodė bet kokį statomą namą. Tai buvo pirmas pasitaikęs statomas namas. Koks tai buvo namas jis nežinojo. Po to jie grįžo į PK. Ir po to vyko apklausa. Kriminalistai jam buvo pasakę, kad dingo telefonas ir piniginė, dėl to jis per apklausą parodė, jog pavogė šiuos daiktus. Jis, A. P., nežino, ar pareigūnai vežė B. B. parodyti įvykio vietos. Turto jis neturi, žalą atlygintų iš savo pinigų, esančių jam priklausančioje sąskaitoje. Dėl jo šiuo metu yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Dėl kitų veikų kaltę jis prisipažino, nes tas veikas padarė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. B. neprisipažino savo kaltės dėl vagystės iš statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir parodė, kad jį su A. P. tą rytą, 6.30 val., iš vaikų globos namų paėmė du pareigūnai, kurie lydėjo į apklausą į 5 PK. Jie vyko be auklėtojos, tai matė seselė J. S.. Apklausoje jie išbuvo iki 18.00 val. Visą dieną išbuvo su A. P. nevalgę. Atvykus į PK jį, B. B., nuvedė į postą, o A. P. į kabinetą. Pirmą apklausė A. P.. Po to A. P. nuvedė į postą, o jį, B. B., pas save į kabinetą, kabinete tie du pareigūnai grasino. Prieš apklausą su A. P. jis nebendravo. Pareigūnai jam parodė teleskopą ir paklausė, ar jis, B. B., nenori gauti per kojas. Sakė, kad dvi paras laikys KPZ. Jam grasino PK poste pareigūnas A. M.. KPZ yra blogas maistas. Pareigūnai ėmė jį kaltinti. Prieš apklausą jis, B. B., buvo beveik užmigęs. Prieš apklausą jį, B. B., vežė į įvykio vietą tie du pareigūnai. Pareigūnai jam pasakė, kad į įvykio vietą jį veža pirmą. Jis, B. B., nerodė jokių namų. Automobilį vairavo atskiras vairuotojas. Jam, B. B., pareigūnai pasakė, jog A. P. per apklausą pasakė, jog jis, B. B., buvo įvykio vietoje ir įėjęs į namą viską pasiėmė ir išėjo. Jis, B. B., sakė, jog ten nebuvo, o A. P. meluoja. Per apklausą jis pasakė tą patį, ką ir A. P., pradėjo kurti visokias istorijas, kad pinigus leido Akropolyje. Jis, B. B., norėjo, kad jį paleistų, nes buvo pietūs. Apklausos metu jis verkė, sakė, kad jis nėra prisidėjęs prie šios vagystės. Apklausos metu dalyvavo advokatas, taip pat dalyvavo moteris tyrėja, kuri apklausė, du pareigūnai, auklėtoja. Vaikų globos namų pavaduotoja A. K. buvo antrosios apklausos metu. Pavaduotoja antrosios apklausos metu girdėjo, kaip jis sakė, jog nusikaltimą įvykdė ne jis. Vienas pareigūnas buvo piktas, ant jo rėkė, tyrėja taip pat rėkavo. Veliučionyse, kai buvo tyrėja atvykusi, ir kartu buvo jų globos namų pavaduotoja, taip pat ant jo rėkė. Iš pradžių per pirmąją apklausą jo iš karto paklausė, ar jis žino, kur yra Žvaigždikių gatvė. Pareigūnai replikavo, kad jis nemeluotų. Jis pasakė, kad nemeluoja, kad nebuvo toje gatvėje. Pareigūnai sakė nemeluoti, nes jie žino, kad jis, B. B., ten buvo įvykio vietoje. Jis sakė, kad nebuvo. Kilo ginčas. Pareigūnai išsitraukė lazdą. Globos namų atstovė taip pat sakė, kad jis meluoja. Pirmosios apklausos metu 5 PK pavaduotojos nebuvo. Pas tyrėją buvo advokatas ir auklėtoja. Jis, B. B., manė, kad A. P. norėjo jį „įkišti“, o save „ištraukti“. Jis galų gale prisipažino, nes norėjo valgyti. Jam pareigūnai perskaitė A. P. parodymus. Dėl to jis, B. B., pasakė tą patį kaip ir A. P.. K. K. jis nepažįsta, jį mato pirmą kartą. Nežino, kur yra Žvaigždikių gatvė. Jam inkriminavo šią nusikalstamą veiką, nes netoliese iš senelio istoriko jis buvo įvykdęs vagystę. Vasarą pareigūnai atvyko į Veliučionis. Jį apklausė antrą kartą. Antrosios apklausos metu jis sakė tą patį, ant jo ėmė rėkti vaikų globos namų pavaduotoja ir tyrėja. Antrosios apklausos metu dalyvavo pavaduotoja, tyrėja ir advokatas. Antrosios apklausos metu tų grasinusių pareigūnų nebuvo. Nežino, iš ko atlygintų žalą. Dėl jo yra daugiau nei dešimt baudžiamųjų bylų, priimti penki nuosprendžiai. R. M. ir A. M. jį apklausė ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Kadangi jis kaltę prisipažindavo, pareigūnai elgėsi normaliai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini), esantis namas priklauso jo draugui. Draugas paprašė pagalbos. Jie dirbo, pjaustė metalą. Name yra signalizacija, durų neužrakino. Nieko negirdėjo, tuo momentu vagys ir pasinaudojo. Kelias dienas prieš šį įvykį toje vietoje jis matė kažkokius vaikus. Vagystės metu namo durys buvo atrakintos, namas vieno aukšto, aštuonių kambarių. Jo daiktai buvo tarp durų. Striukė kabėjo ant pakabos, jos kišenėje buvo piniginė. Padirbęs jis nuėjo rengtis ir pastebėjo, kad nėra piniginės. Piniginės vertė apie 30 Lt, piniginėje buvo apie 800 Lt ir apie 900 JAV dolerių, taip pat pasas, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė. Taip pat buvo telefonas, jo vertė 50 Lt. Po kelių dienų žmogus rado jo piniginę ir jam paskambino. Piniginę ir daiktus rado netoli vaikų globos namų. Jie susitiko. Jam buvo grąžinta banko kortelė, kurią jis užblokavo, vairuotojo pažymėjimas ir pasas. Banko kortelėje buvo pinigų, ją nebuvo pasinaudota. Kas pavogė jo daiktus jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jam rodė asmenų nuotraukas. Jis atpažino vieną iš slampinėjusių vaikų apie namą. Aplink tą namą žmonių nėra, ta prasme, jis nuošaliau. Civilinį ieškinį jis palaiko ir prašo atlyginti 3130 Lt žalą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Z. G. parodė, jog kaltinamuosius ji žino iš ikiteisminio tyrimo, įteikė jiems pranešimus apie įtarimus, apklausė. Ji buvo atsakinga už ikiteisminį tyrimą, kuriame A. P. ir B. B. buvo įtariamaisiais. Iš pradžių dėl jų buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, po to dar kitas. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. ir B. B. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų. Ji neprisimena kurį iš vaikinų apklausė pirmą. Ką jie per apklausą pasakojo, tą ji surašė apklausos protokole. A. P. ir B. B. apklausoje dalyvavo advokatas, taip pat įstatyminė vaikų atstovė. Įtariamieji buvo apklausti ryte, šiuo metu ji tikslios valandos, kada vyko apklausa, neprisimena. Berniukų apklausa vyko 5 PK trečiame aukšte, 17 kabinete. Į apklausą jai įtariamuosius atvedė operatyviniai darbuotojai R. M. ir A. M.. Į kabinetą įtariamuosius atveda po vieną. Ji neprisimena, ar kabinete apklausos metu buvo ir operatyviniai darbuotojai. Apklausos metu jie gali sėdėti patalpoje, jie saugo asmenis, į apklausas nesikiša. Parodymų patikrinimo vietoje veiksme su A. P. ir B. B. ji nedalyvavo, jei nėra šių veiksmų protokolų, reiškia, tokių veiksmų nebuvo atlikta. 2010 m. liepos 7 d. ji buvo Veliučionių vaikų namuose, kur apklausė B. B.. Ji tuomet atvažiavo kartu su advokatu. Apklausos metu dalyvavo globos namų direktorius. B. B. buvo paklaustas, ar prisipažįsta. Vaikinas liko prie tų pačių parodymų, kaltę pripažino. Šių kaltinamųjų apklausų įtarimaisiais metu nebuvo kažkokių įvykių, emocijų, niekas iš berniukų neverkė, tą ji būtų prisiminusi. Jos akivaizdoje jokie operatyviniai darbuotojai ant berniukų nerėkė. Įtarimai A. P. ir B. B. buvo pareikšti pagal turimą operatyvinę informaciją. Nukentėjusįjį K. K. apklausė ne ji, kitas PK tyrėjas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. parodė, jog jis dirba šiuo metu 1 PK Nusikaltimų skyriuje tyrėju. 1 PK sujungtas su 5 PK. Jis prisimena 2009 m. vykusį ikiteisminį tyrimą, kuriame A. P. ir B. B. buvo įtariamieji. Buvo įvykdyta vagystė iš namo soduose, Antakalnio teritorijoje. Nukentėjusysis įtariamuosius atpažino iš nuotraukų. Jis prisimena, kaip priėmė nukentėjusiojo pareiškimą dėl vagystės. Nukentėjusysis sakė, jog dirbdamas matė slankiojusius netoliese vaikus. Nukentėjusiajam rodė nuotraukas iš kartotekos, jis atpažino A. P.. Kartoteką nukentėjusiajam rodė po pareiškimo priėmimo. Nukentėjusysis dirbo statomame objekte. Su vaikų globos namų auklėtoja pristatė vaikus į apklausą. Apklausos vyko ryte. Iki apklausos vaikai buvo su jais, juo ir kolega, ir auklėtoja. Auklėtojos pavardės jis neprisimena. Visais atvejais, kai apklausiami vaikų globos namų auklėtiniai, apklausose dalyvauja jų atstovas. A. P. ir B. B. atžvilgiu grasinimų ir prievartos jis nenaudojo. Jis nedalyvavo berniukų apklausoje, ją atliko tyrėja. Nuvedęs vaikus į apklausos kabinetą, jis grįžo į savo kabinetą. Apklausos metu abu įtariamieji kaltę prisipažino. Jie savo kaltę prisipažino ir laukiant apklausos prie auklėtojos. Vaikai pasakojo, jog pavogė pinigus, konkrečios sumos jis neprisimena. Po apklausos vaikai su auklėtoja išvyko namo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog buvo įvykdyta vagystė Dvarčionyse. Jis su kolega vežė vaikus ir jų auklėtoją į PK apklausai. A. P. ir B. B. jis pažįsta, nes dėl jų yra tiriama ne viena baudžiamoji byla. Šiems vaikams jis negrasino. Kol tyrėja pasiruošia apklausai, įtariamieji bendrauja su pareigūnais. Po to įtariamieji nuvedami į apklausą. Apklausoje jie, operatyviniai darbuotojai, nedalyvauja. Įtariamuosius apklausia tyrėja. Jis neprisimena, ar vežė A. P. ir B. B. patikrinti jų parodymus vietoje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, jog ji yra I vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja. A. P. auklėtojos – M. B. ir N. C.. B. B. šiuo metu yra Veliučionių specializacijos centre. Konkrečios datos neprisimena, jų globos namai gavo šaukimą vykti į apklausą. Ji vyko su A. P. ir B. B. į PK į apklausą. Vežė jų globos namų vairuotojas V. P.. Ji neprisimena, kuris vaikas buvo pirmiau apklaustas. Tyrėja surašė apklausos protokolus, davė ir jai perskaityti, ji pasirašė. Vaikai jų apklausų metu savo kaltę prisipažino. Vaikai buvo ramūs, nebuvo pikti, nei vienas vaikų apklausų metu neverkė. Apklausų detalių ji neprisimena, nes tai ne pirma byla su šiais vaikais. Dalyvavo advokatas. Iki apklausų jie laukė ant suoliukų. Kažko ypatingo neįvyko. Vaikams niekas prie jos negrasino.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. S. parodė, jog vaikų globos namų vaikai ja pasitiki. Ji dienos metu dirba slaugytoja, naktį budi, vaikus išmaudo, paguldo, išleidžia į mokyklą. Vaikai nesimoko. Jei vaikai kažkur vyksta, juos lydi globos namų atstovas. Nebuvo pasitaikę atvejo, jog į apklausas PK vaikai vyktų be atstovo. Vaikus lydi pavaduotoja arba jų auklėtoja, arba kas nors iš medikų. Policijos pareigūnų R. M. ir A. M. ji neprisimena. B. B. jai nėra skundęsis, kad būtų verčiamas prisipažinti tuo, ko nepadarė. A. P. taip pat nieko nėra sakęs. Su šiais vaikais jos santykiai geri.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, jog jis dirba I vaikų globos namuose vairuotoju. Jis vežioja vaikus į mokyklas, renginius, teatrus, PK į apklausas. Vaikai iš globos namų niekada neišvyksta vieni. Visada su jais vyksta lydintis asmuo. Nebuvo atvejo, jog į PK apklausai vaikai vyktų vieni. Policijos pareigūnų R. M. ir A. M. jis nėra matęs. Vaikai iš globos namų gali išvykti nuo 7.30 val.

Iš 2009-12-17 A. P. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, jog jį apklausė tyrėja Z. G.. A. P. apklausos metu parodė, jog: „su įtarimu susipažinau, jo esmę supratau, sutinku duoti parodymus. Kaltę prisipažįstu. Lietuvių kalbą suprantu, lietuviškai kalbėti ir rašyti moku. 2009-11-30 su B. važiavome į Akropolį, paskui nuvažiavome į sodus, šalia vaikų namų. B. kvietė ką nors pavogti. Jis parodė man namą, kuris yra statomas. Aš likau stovėti prie mašinos, kuri stovėjo šalia namo. B. nuėjo į namą ir grįžo su pinigine. Tada išvažiavome į Akropolį, jis norėjo sau nusipirkti telefoną. Man B. davė 40 Lt. Piniginėje buvo apie 2000 Lt ir doleriai. Kiek buvo dolerių, nežinau. Telefono nemačiau, man B. nerodė“ (b.l. 47).

Iš 2009-12-17 B. B. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, jog jį apklausė tyrėja Z. G.. B. B. apklausos metu parodė, jog: „su įtarimu susipažinau, jo esmę supratau, sutinku duoti parodymus. Kaltę prisipažįstu. Lietuvių kalbą suprantu, lietuviškai kalbėti ir rašyti moku. 2009-11-30 buvau kartu su P.. Pabuvome keliose pamokose ir paskui išėjome dviese į sodus, kurie yra netoli vaikų namų. Ten ieškojome ką pavogti. Atėję į sodus, pamatėme statomą namą. P. pasiūlė įeiti į tą namą. P. liko netoli durų, aš įlipau laiptais į antrą aukštą. Pamatęs striukę, kabančią ant pakabos, iš vidinės kišenės ištraukiau piniginę ir mobilųjį telefoną Siemens. Tada išėjome į namus. Piniginėje radome pinigų, sau pasilikau litus 50, 100 Lt kupiūromis. Dolerius atidaviau P.. Telefoną irgi atidaviau P.. Mano pinigus atėmė V. S.“ (b.l. 34).

Iš 2010-06-09 A. P. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, jog jį apklausė tyrėja Z. G.. A. P. apklausos metu parodė, jog: „su įtarimu susipažinau, jo esmę supratau, sutinku duoti parodymus. Kaltę prisipažįstu. Lietuvių kalbą suprantu, lietuviškai kalbėti ir rašyti moku. Dėl vagystės 2009-03-30 iš (duomenys neskelbtini), pasilieku prie anksčiau duotų parodymų. Telefoną pavogiau, nes norėjau parduoti, nes neturėjau pinigų. Pavogti sugalvojau pats, kai pamačiau telefoną, gulintį ant stalo. Dėl veikos, padarytos 2009-11-30 prisipažįstu, kad buvau kartu su B. B., su kuriuo mes mokėmės paralelinėse klasėse. Jis man pasiūlė važiuoti ką nors pavogti. Nuvažiavome 18 maršruto autobusu iki „Kairėnų“ stotelės. Išlipę vaikščiojome prie namų ir tikrinome, ar atrakinti. Taip patikrinome 3 namus. Trečio statomo namo durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Aš patikrinau, ar užrakintos durys. Tada B. B. nuėjo į namą, aš likau stovėti lauke ir stebėti aplinką, vaikščiodamas aplink namą. B. B. paėmęs piniginę ir mobilaus ryšio telefoną „Siemens“ išėjęs sakė bėgti. Telefoną B. B. pasiliko sau. Stotelėje pasižiūrėjome piniginę, kurioje buvo 300 Lt, kažkiek dolerių, kuriuos sau pasiėmė B. B., mokėjimo kortelės, kurias išmetėme. Pasiėmę pinigus, visą kitą išmetėme. Aš sau įsidėjau 300 Lt, jis pasiėmė dolerius. Iš ten nuvažiavome į Akropolį, kur leidome pinigus“ (b.l. 82).

Iš 2010-07-27 B. B. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, jog jį apklausė tyrėja Z. G.. B. B. apklausos metu parodė, jog: „pasilieku prie ankstesnių parodymų, duotų 2009-12-17. Perskaičiau, surašyta teisingai“. Iš šio apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu dalyvavo advokatas Voitechas Mečkovskis (b.l. 39-40).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vieno aukšto statomas, mūrinis namas, viduje neįrengtas. Įėjimo durys neužrakintos. Durys – šarvas, spyna be pažeidimų. Užėjus vidun, po dešine signalizacijos pultas, signalizacija vietinė. Pasukus kairėn koridorium, pro trečią praėjimą koridoriumi, palėpėje prie lango sudėti statybiniai drabužiai. Kabo striukė, iš kurios pavogti asmeniniai daiktai (b.l. 6-8).

Abu kaltinamieji A. P. ir B. B. savo kaltės dėl šio nusikaltimo neprisipažino, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinę dėl to, jog jiems prieš apklausą 5 PK grasino du policijos pareigūnai. Į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti liudytojai Z. G., R. M., A. M.. Šie liudytojai neigė, jog apklausiant A. P. ir B. B. įtariamaisiais, būtų prieš šiuos naudojami grasinimai, įtariamieji verčiami prisipažinti. Iš apklausų įtariamaisiais protokolų matyti, jog apklausų metu dalyvavo įtariamųjų advokatai, nors apklausų protokole nėra A. P. ir B. B. atstovų pagal įstatymą parašų, liudytoja Z. G. pripažino, kad tai jos padaryta techninė klaida, iš tiesų, apklausų metu atstovai pagal įstatymą dalyvavo. Apklausų protokolus pasirašė ir patys įtariamieji. Vertinant apklausų protokolų duomenis, matyti, jog A. P. ir B. B. nurodė po pamokų vykę į Dvarčionis, sodus, ieškoję nerakintų namų, kad galėtų ką nors pavogti. Iš statomame name esančios striukės pagrobė piniginę ir telefoną. Pinigus leido Akropolyje. Šios jų nurodytos aplinkybės sutampa su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Tarp A. P. ir B. B. pirmosios ir antrosios apklausų, kaip matyti, yra prabėgęs nemažas laiko tarpas, t.y. pirmoji abiejų įtariamųjų apklausa įvyko 2009 m. gruodžio 17 d., antroji A. P. apklausa – 2010 m. birželio 9 d., antroji B. B. apklausa – 2010 m. liepos 27 d. Ir pirmosios, ir antrosios apklausos įtariamaisiais metu abu įtariamieji savo kaltę prisipažino. Vertinant jų pačių parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, matyti, jog jie prieštaringi. A. P. parodė, jog prieš apklausą buvo vežamas parodyti įvykio vietos. Teigė, jog pareigūnams jis parodė bet kurį pirmą pasitaikiusį statomą namą. Iš bylos medžiagos matyti, jog toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Be to liko neaišku, kokia prasmė vežti į įvykio vietą įtariamąjį, kad jis parodytų pirmą pasitaikiusį namą. Apie tai, jog buvo vežamas į įvykio vietą, parodė ir kitas kaltinamasis B. B.. Ir šio kaltinamojo atžvilgiu nėra byloje parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo, kito panašaus atlikto procesinio veiksmo, kur įtariamasis būtų dalyvavęs įvykio vietos apžiūroje. Nukentėjusysis K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. P. iš nuotraukos, kaip slampinėjusį berniuką aplink statomą namą dar prieš įvykdytą vagystę. Liudytojai A. K., E. S. ir V. P. teisiamajame posėdyje nurodė priešingas aplinkybes, nei teigė kaltinamieji. Šie liudytojai parodė, jog į apklausas su berniukais visuomet vykdavo jų atstovas pagal įstatymą, kuris dalyvaudavo ir apklausose. Liudytoja A. K., lydėjusi A. P. ir B. B. į 2009 m. gruodžio 17 d. apklausą, neprisiminė jokių ypatingų įvykių, kurie būtų nutikę prieš minėtą apklausą, ar jos metu. Ši liudytoja nepatvirtino aplinkybės, jog 5 PK jos atstovaujamiesiems asmenims būtų grasinę policijos pareigūnai. Teigė, jog visą buvimo 5 PK laiką tą, 2009 m. gruodžio 17 dieną su berniukais buvo kartu. Taigi, liudytojų Z. G., A. M., R. M., A. K., E. S. ir V. P. parodymai papildo vienas kitą, neprieštarauja tarpusavyje, paneigia kaltinamųjų nurodytas aplinkybes dėl grasinimų jiems. Kaltinamųjų A. P. ir B. B. parodymai vertintini kaip jų gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismo yra atmestini. Nusikalstamos veikos padarymą ir kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo K. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, įtariamųjų apklausų protokolų duomenys. A. P. ir B. B. padaryta nusikalstama veika baigta, padaryta jiems veikiant kartu, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, veikiant tiesiogine tyčia, įsibrovus į svetimo namo vidų, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį nurodydamas, jog jam padaryta 3130 Lt žala. Pavogta piniginė 30 Lt vertės, telefonas 50 Lt vertės, 800 Lt ir 900 JAV dolerių. Prašo priteisti turtinę žalą iš atsakovo – I vaikų globos namų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje civiliniu atsakovu įtraukti Vilniaus I-ieji vaikų globos namai (atstovė N. C.) (b.l. 72). Civilinis ieškinys tenkintinas, turtinė žala nukentėjusiajam K. K. atlygintina visiškai. Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Tokia yra teismų praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 1-133-517/2006. Rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 straipsnis). Nusikalstamų veikų padarymo metu už nepilnamečių A. P. ir B. B. elgesio kontrolę buvo atsakingas rūpintojas – I vaikų globos namai, nes tuo metu jie buvo paimti iš tėvų, todėl taikytinos CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos. Civilinis ieškinys priteistinas iš A. P. ir B. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį: padarytos dvi tyčinės vagystės, iš kurių viena baudžiamasis nusižengimas, kita vagystė su kvalifikuojančiu požymiu (veika apysunkė), įsibrauta į statomą svetimą namą, pavogti daiktai, tyčia tiesioginė, abi nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl baudžiamojo nusižengimo, į tai, jog nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų nusikalstamų veikų, į padarytos turtinės žalos dydžius. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, gimęs 1995 m., yra jau teistas už analogiško pobūdžio veikas, moksleivis, yra auklėjamas ir prižiūrimas globos namų darbuotojų, auga auklėjamas ne tėvų, pažeidinėja globos namų tvarką, bet teisiamojo posėdžio metu pažadėjo taisyti savo elgesį ir daugiau nenusikalsti, administracine tvarka nebaustas (b.l. 84); psichiatrijos ligoninėje gydytas nebuvo (b.l. 91), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 93). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. P. už abi nusikalstamas veikas tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. Paskirtos bausmės bendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, iš dalies jas sudedant. Subendrinta bausmė bendrintina su ankstesniu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį: padaryta viena nusikalstama veika, vagystė su kvalifikuojančiu veiką požymiu, t.y. įsibrauta į statomą svetimą namą, pavogti daiktai, tyčia tiesioginė, nusikaltimas baigtas, veika apysunkė, atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, jog nėra nustatyta B. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: yra jauno amžiaus, gimęs 1995 m., moksleivis, jau teistas už analogiško pobūdžio veikas, gyvena vaikų globos namuose, yra auklėjamas ir prižiūrimas globos namų darbuotojų, auga auklėjamas ne tėvų, pažeidinėja globos namų tvarką, bet teisiamojo posėdžio metu, kaip ir kaltinamasis A. P., pažadėjo taisyti savo elgesį ir daugiau nenusikalsti, administracine tvarka nebaustas (b.l. 95); psichiatrijos ligoninėje gydytas nebuvo (b.l. 100), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 102). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, B. B. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. Paskirta bausmė bendrintina su ankstesniais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-26 ir 2010-09-17 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižaėjimas neišvykti (b.l. 48-49) naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu B. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41-42) naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti Vilniaus I-ųjų vaikų globos namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas);

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti Vilniaus I-ųjų vaikų globos namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti A. P. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti Vilniaus I-ųjų vaikų globos namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-26 nuosprendžiu paskirta, neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant:

per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti Vilniaus I-ųjų vaikų globos namuose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

B. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant:

per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti Vėliučionių vaikų socializacijos centre (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-26 ir 2010-09-17 nuosprendžiais paskirtomis, neatliktomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti laisvės apribojimą 2 (dviems) metams, įpareigojant:

per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti Vėliučionių vaikų socializacijos centre (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P., o šiam neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), D. J. naudai 270 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. ir B. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo K. K. naudai 3130 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižaėjimą neišvykti (b.l. 48-49) panaikinti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu B. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 41-42) panaikinti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.