- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- eI2-11371-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02770-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), jam priteisti pareiškėjui B. P. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1192,20 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, jog kreipėsi į Migracijos departamento prie LR VRM Vilniaus skyriui pateikė prašymą ir dokumentus išduoti skubos tvarka leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena sutuoktinė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje.
Teigia, kad pateikęs apie save reikalaujamą informaciją bei biometrinius duomenis, nesulaukė atsakymo iš atsakovo per tokį laiko tarpą, per kurį trunka įprastai procedūros. Pareiškėjas 2023-02-20 gavo Migracijos departamento Vilniaus skyriaus Klientų priėmimo ir aptarnavimo specialistės elektroninį laišką, kuriame ji nurodė, kad prašo atvykti į Migracijos departamento Vilniaus skyrių prie 45 langelio, kad pateiktų biometrinius duomenis, nes praėjusio vizito metu nuimti biometriniai duomenys per klaidą išsitrynė, nurodytas atvykimo laikas ir valanda. Daugiau jokių aplinkybių dėl išsitrynusių jo biometrinių duomenų nebuvo pateikta. Nurodo, jog 2023-02-22 elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento pažymą dėl dalies valstybės rinkliavos grąžinimo, tačiau papildomos informacijos, kad prašymas ir dokumentai dėl Leidimo gyventi Lietuvoje yra nagrinėjami bendra tvarka negavo. Taip pat nebuvo suteikta jokios informacijos, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas ar skirtas nagrinėti bendra tvarka bei kada Leidimas bus išduotas. Taigi, Leidimas Laikinai gyventi Lietuvoje skubos tvarka nebuvo išduotas ir nebuvo nurodyta priežasčių dėl ko toks prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas nedelsiant nusipirko skrydžio bilietus ir pakartotinai atvyko į Lietuvą iš Izraelio Migracijos departamento nurodytu laiku, t.y. 2023-02-24. Su pareiškėju kartu atskrido ir sutuoktinė, nes 2022-11-25 Migracijos departamento Vilniaus skyriuje ji taip pat buvo pateikusi prašymą ir dokumentus dėl Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, todėl nuogastavo, kad galimai ir jos dokumentai prarasti. Atvykęs pareiškėjas darbuotojos prašė paaiškinti aplinkybes dėl išsitrynusių biometrinių duomenų, taip pat paprašė raštiškai patvirtinti, kad duomenys dingo, tačiau nei paaiškinimų, nei patvirtinimo apie duomenų praradimą iš darbuotojos nebuvo pateikta.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2023-03-06 su Skundu Dėl Migracijos departamento prie LR VRM darbuotojų veiksmų kreipėsi į Valstybės duomenų apsaugos inspekciją ir Seimo kontolierių įstaigą su prašymu atlikti tyrimą dėl galimai neteisėtų ir aplaidžių Migracijos departamento darbuotojų veiksmų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, priėmusi ir išnagrinėjusi pateiktą Skundą 2023 m. birželio 9 d. Sprendimu Nr. 3R-584(2.13-1.E) Dėl B. P. 2023-03-06 Skundo pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu. Teigia, kad šiuo atveju yra neginčijamai yra nustatyta, kad buvo pažeistas pareiškėjo biometrinių duomenų saugumas. Tokiu būdu buvo pažeistas BDAR 5 str. 1 dalies f punkte nustatytas vientisumo principas, taip pat duomenų saugos konfidencialumo principas. Pažymėtina tai, kad dėl šio pažeidimo padarymo būdo Migracijos departamentas nurodė skirtingas versijas - Migracijos departamento darbuotoja elekroniniame laiške pareiškėjui nurodė, kad šie duomenys ,,per klaidą išsitrynė“ kai tuo tarpu Asmens duomenų inspekcijai, atlikusiai patikrinimą pareiškėjo skundo pagrindu, Migracijos departamentas nurodė, kad biometriniai duomenys buvo priskirti kitam asmeniui, t.y. priskirti į 2021-02-21 mirusio asmens bylą.
Mano, kad patyrė turtinę žalą 606,08 Eur išlaidų sumą skrydžio bilietams, t.y. skrydis 2023-02-23 Tel Avivas – Varšuva – Vilnius (skrydžio kaina 408 Eur) bei skrydis 2023-02-25 Vilnius – Tel Aviv (skrydžio kaina 198.08 Eur); 86.12 Eur automobilio nuomos išlaidos Vilniuje; 500 Eur prarado darbo užmokesčio, nes turėjo atvykti į Lietuvą, paimdamas 2 darbo dienų neapmokamas atostogas. Taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią jis vertina 4 000 Eur suma. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, sužinojęs, kad yra prarasti jo biometriniai duomenys. Nepatogumus ir išgyvenimus didino ir tas faktas, kad Migracijos departamento atstovai neteikė savalaikiai informacijos dėl prašymo nagrinėjimo, pareiškėjas turėjo rašyti eilę užklausimų, dėl asmens biometrinių duomenų praradimo buvo sakomos įvairios versijos. Pareiškėjui teko skubos tvarka, atidėjus visus neatidėliotinus suplanuotus darbus dar kartą skristi į Vilnių Migracijos departamento nurodytu laiku dėl naujų biometrinių duomenų pateikimo ir buvo reikalaujama atskristi nedelsiant. Pareiškėjas užima atsakingas pareigas, dirba Izraelio įmonėje ,,Connected Intelligence Systems?, yra Informacinių technologijų padalinio vadovas, dirbantis su įvairiais projektais, tame tarpe kariniais. Pareiškėjas daržnai keliauja užsienyje, kerta Kanados, JAV sienas, jo biometriniai duomenys yra oficialiuose užsienio šalių duomenų registruose. taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtinta EŽTK 8 straipsnyje, nes tokios informacijos, kaip biometrinių duomenų, rinkimo, saugojimo ir perdavimo klausimai patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį.
Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl Leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo skubos tvarka dėl šeimyninių aplinkybių. Pareiškėjas 2022-05-20 sudarė santuoką su A. K., pareiškėjo sutuoktinė tuo metu gyveno Lietuvoje, todėl siekė būti kartu su žmona ir palaikyti šeimyninius santykius.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023-02-09 pareiškėjo prašymą nagrinėjanti Migracijos departamento darbuotoja, pastebėjusi, kad pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje esančioje asmens byloje, prie kurios yra priskirtas šis prašymas, nesutampa asmens duomenys, išsiuntė už MIGRIS administravimą atsakingai darbuotojai elektroniniu paštu prašymą įvertinti duomenų neatitikimą. Už MIGRIS administravimą. Teigia, kad atsakinga darbuotoja, patikrinusi prie elektroninio laiško pridėto asmens dokumento duomenis su asmens bylos duomenimis, nustatė, kad prašymą pateikęs ir byloje esantis asmuo yra du skirtingi asmenys (sutapo pareiškėjo ir kito asmens vardas, pavardė skiriasi dviem raidėmis, skirtingos gimimo datos, pilietybės, asmuo, prie kurio bylos buvo priskirtas pareiškėjo prašymas, yra miręs 2021-02-21), taigi, pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jo biometriniai duomenys buvo priskirti kito asmens bylai. Apie tai, kad pareiškėjo prašymo priėmimo metu šis prašymas ir pareiškėjo biometriniai duomenys buvo priskirti kito asmens bylai, už MIGRIS administravimą atsakinga darbuotoja tą pačią dieną informavo prašymą nagrinėjančią darbuotoją. Paaiškina, jog siekdama ištaisyti prašymo priėmimo metu padarytą klaidą, už MIGRIS administravimą atsakinga darbuotoja papildomai MIGRIS duomenų bazėje atliko pareiškėjo asmens bylos paiešką, kad galėtų įsitikinti, ar nėra jau sukurtos jo asmens bylos arba dublio. Paieškos rezultatuose asmens bylos rasta nebuvo. Tą pačią dieną, t. y. 2023-02-09 darbuotoja sukūrė pareiškėjo asmens bylą, ir priskyrė prašymą teisingai (pareiškėjo) bylai. Pastebėjusi, kad persikėlė tik prašymas su nagrinėjimo procesu, o biometriniai duomenys liko kito asmens byloje, už MIGRIS administravimą atsakinga darbuotoja nustatė, kad Vilniaus skyriaus Klientų priėmimo ir aptarnavimo specialistė prašymo priėmimo metu nuėmė biometriją ne per MIGRIS vizituose esantį prašymo priėmimo vedlį, o iš kito asmens bylos, dėl ko pareiškėjo biometriniai duomenys nebuvo susieti su jo pateiktu prašymu ir nepersikėlė į jo asmens bylą MIGRIS. Teigia, kad pareiškėjo biometriniai duomenys buvo įkelti į mirusio asmens bylą (t. y., niekas šiais duomenimis negalėjo pasinaudoti), o vėliau pašalinti. Mano, kad tai, jog pareiškėjui buvo pateikta klaidinga informacija (kad jo duomenys išsitrynė) taip pat nerodo, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Pažymime, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo biometriniai duomenys buvo įkelti į mirusio asmens bylą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų šiais situacijai ištaisyti ir pašalinti pareiškėjo asmens duomenis iš kito asmens bylos, kas ir buvo padaryta – iš kito asmens bylos MIGRIS pareiškėjo asmens duomenys yra ištrinti ir saugomi tik pareiškėjo asmens byloje. Šios aplinkybės rodo, kad Migracijos departamentas atliko visus veiksmus, siekdamas išvengti galinčių kilti neigiamų pasekmių. Kartu pažymime, kad Migracijos departamentas atliko tarnybinį patikrinimą dėl situacijos, priėmė atitinkamus sprendimus dėl darbuotojų veiksmų. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie situaciją, operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ją išspręsti.
Šalies argumentai
Akcentuoja, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjo ne skubos, o bendra tvarka, taip pat neteikė pareiškėjui informacijos apie prašymo išnagrinėjimą. Skundo teiginiai nepagrįsti. Paaiškina, kad užsieniečiai apie prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus informuojami siunčiant pranešimus į MIGRIS paskyras. Užsieniečiai Migracijos departamentui gali teikti prašymus dėl informacijos suteikimo apie prašymų nagrinėjimo eigą. Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytą terminą, dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl nerūpestingumo ir aplaidumo.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Kaip minėta, pareiškėjui atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių 2023-02-24 pakartotiniam biometrinių duomenų pateikimui, Migracijos departamentas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo priėmė 2023-03-07. Paaiškina, kad priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, yra gaminama leidimo laikinai gyventi kortelė, kurią pagaminus, užsienietis turi atvykti į Migracijos departamentą kortelės įteikimui. Pareiškėjas yra Izraelio Valstybės pilietis, kuriam yra taikomas bevizis režimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo atvykti į Lietuvą leidimo laikinai gyventi įteikimui, taip pat į tai, kad jam yra taikomas bevizis režimas, pareiškėjas, atvykęs 2023-02-24, turėjo galimybę likti Lietuvos Respublikoje laukti sprendimo priėmimo. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad išlaidas dėl lėktuvo bilietų įsigijimo pareiškėjas patyrė dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė, kad visos jo nurodytos automobilio nuomos išlaidos buvo susijusios išimtinai su nuvykimu į Migracijos departamentą ir šio automobilio pareiškėjas nenaudojo kitais, savo asmeniniais tikslais. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrindė ir prašomų priteisti 500 eurų už 2 dienas negautų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Šios bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, pagal CK 6.271 straipsnį.
Remiantis pateiktais bylos duomenimis, pareiškėjas yra Izraelio pilietis, pateikė prašymą atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 2210-LLG-6374, tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje. 2023-01-25 pareiškėjas pateikė užklausimą departamentui, nes per prašymo ir dokumentų nagrinėjimo laikotarpį negavo pranešimų, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas ar pratęstas, taip pat negavo informacijos apie sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimą.
Pareiškėjas 2023-03-06 su skundu dėl Migracijos departamento prie LR VRM darbuotojų veiksmų kreipėsi į Valstybės duomenų apsaugos inspekciją ir Seimo kontolierių įstaigą su prašymu atlikti tyrimą dėl galimai neteisėtų ir aplaidžių Migracijos departamento darbuotojų veiksmų, pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo nustatymo.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, priėmusi ir išnagrinėjusi pateiktą skundą 2023 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 3R-584(2.13-1.E) „Dėl B. P. 2023-03-06 skundo“ pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, Migracijos departamentui pareiškė papeikimą.
2023 m. birželio 9 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R- (2.13-1.E) dėl B. P. 2023-03-06 skundo. Pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, Migracijos departamentui pareiškė papeikimą, nes atsakovas 2022-11-25 pareiškėjo biometrinius duomenis priskirdamas kitam asmeniui, pažeidė pareiškėjo asmens duomenų vientisumą, tokiais savo veiksmais pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą vientisumo principą, 2023-02-09 nustačius ADSP faktą, nesiėmė BDAR nustatytų veiksmų: nepagrįstai delsdamas apie ADSP nepranešė pareiškėjui, t. y. pranešė tik 2023-02-20, tokiu neveikimu pažeidė BDAR 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2023-02-20 pranešime pareiškėjui nepateikė BDAR 33 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktuose nustatytos informacijos, tuo pažeidė BDAR 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, įvykusio ADSP nedokumentavo, tuo pažeidė BDAR 33 straipsnio 5 dalį.
2023-03-07 atsakovė pareiškėjui išsiuntė pranešimą, kad 2023-03-06 priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams.
Asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas (BDAR preambulės 39 konstatuojamoji dalis), todėl BDAR 5 straipsnio 1 dalyje detalizuoti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo (a p.); tikslo apribojimo (b p.); duomenų kiekio mažinimo (c p.); tikslumo (d p.); saugojimo trukmės apribojimo (e p.); vientisumo ir konfidencialumo (f p.). Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje skubos tvarka netyčia buvo pažeisti procedūrų reikalavimai, susiję su informacinių sistemų duomenų apdorojimu, šių įvykių sekoje kilo grėsmė pareiškėjo duomenų saugumui ir pareiškėjas savo prašymą padavęs nagrinėti skubos tvarka, negavo per įstatymo nustatytą terminą atsakymo. Šias aplinkybes išdėstė pareiškėjas savo skunde, tai patvirtino tiek Migracijos departamentas savo atsiliepime, tiek 2023-06-09 Valstybinės duomenų inspekcijos sprendimas. Atsitikus šiam incidentui Migracijos departamentas ėmėsi neatidėliotinų veiksmų: atsakovo paskirta darbuotoja ištyrė ir nustatė visas aplinkybes, kodėl pareiškėjo bylos duomenis operacinė sistema perkėlė į kitą bylą. Migracijos departamentas ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią galimam asmens duomenų praradimui, atskleidimui ar kitokiam pažeidimui, taip, kaip numato asmens duomenis reguliuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai aktai, tuo pačiu Migracijos departamentas tęsė pradėtą ir pareiškėjo inicijuotą procedūrą – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą. Migracijos departamentas užtikrindamas procedūros testinumą bei visų reikalingų duomenų surinkimą ir asmens duomenų saugumą, paskyrė pareiškėjui vizitą įstaigoje numatytu laiku. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir tai patvirtina jo pateikti byloje dokumentai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Administracinės teisės normos nereguliuoja žalos atlyginimo teisinių santykių. Tai - civilinės teisės institutas.
Neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.
Veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti dvejopai: neteisėtu veikimu, t. y. neteisėtais aktyviais veiksmais, ir neteisėtu neveikimu, pasyviu institucijų elgesiu, ar vilkinimu.
Išdėstytų teisės normų pagrindu teigtina, kad pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio. 1 dalis 3 punktas) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
Šiuo aspektu aktuali yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. A-1820-575/2024 (3-61-3-00222-2024-7) LVAT Nutartis), kurioje konstatuota, kad Migracijos departamento nurodytos priežastys dėl ko nebuvo laiku ir atsakingai įvykdytos atsakovo pareigos, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą.
Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 1192,20 Eur neturtinės žalos, be to šią žalą jis kildina iš atsakovo reikalavimo nedelsiant atvykti į Migracijos departamentą, kad būtų galima išsiaiškinti leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros nesklandumus ir surinkti reikiamus duomenis. Nors Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjui galioja bevizis režimas, anot jo, pareiškėjas galėjo apsistoti ilgiau Lietuvos Respublikoje ir laukti leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūros pabaigos.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teigia, kad jo reikalaujama priteisti neturtinė žala susideda iš 606,08 Eur skrydžio bilietų (skrydis1 2023-02-23 Tel Avivas – Varšuva – Vilnius (skrydžio kaina 408,00 Eur) bei skrydis dviems 2023-02-25 Vilnius – Tel Aviv (skrydžio kaina 198,08 Eur)); 86,12 Eur automobilio nuomos išlaidų Vilniuje; 500 Eur prarasto darbo užmokesčio.
Atkreiptinas dėmesys, kad skrydžio 2023-02-23 Tel Avivas – Varšuva – Vilnius kaina nurodyta 408 Eurais, tuo tarpu, pateiktų bilietų kaina nurodyta 376,72 Jungtinių Amerikos dolerių valiuta (USD), kuri įvertinus nurodytų valiutų skirtumus neatitinka pareiškėjo prašomos sumos už nurodytą skrydį. Todėl atsižvelgiant į Europos Sąjungos valiutos euro ir Jungtinių Amerikos valstijų dolerio kursą, remiantis Lietuvos banko euro ir užsienio valiutos santykiu, pareiškėjui priteistina 346,58 Eur už skrydžio bilietus.
Pažymėtina, kad skrydžio 2023-02-25 Vilnius – Tel Aviv kelionės bilietų kaina nurodyta 198,08 Eur, tačiau pateikto kelionės bilieto mokėjimo dokumente nurodyta, kad kelionės kaina yra pateikta dviems keleiviams, t.y. pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Esant nurodytoms aplinkybėms bilieto kaina pareiškėjui paskaičiuojama dalinant jo nurodytą sumą į dvi lygias dalis – 99,04 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė 86,12 Eur automobilio nuomos išlaidų Vilniuje būtinimo, todėl šios prašomos išlaidos nėra atlygintinos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nesinaudojo kitomis pigesnėmis ir viešai prieinamomis susisiekimo priemonėmis ir būdais, pvz. viešuoju Vilniaus transportu.
Pareiškėjas prašydamas 500 Eur turtinės žalos už prarastą darbo užmokestį nurodė, kad už dvi darbo dienas, kurios buvo prarastos jo kelionės į Lietuvą metu, negavo darbo užmokesčio. Byloje yra pridėtas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas. Pareiškėjas nepateikė savo darbo sutarties su darbdaviu, darbdavio įsakymo ar kitų dokumentų kopijų, kurios pagrįstų, kad jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos ar, kitaip, buvo nuspręsta jam neatlyginti už jo dviejų darbo dienų vizitą Lietuvoje, nepateiktas vidutinis darbo užmokestis. Teismas laiko, jog banko sąskaitos išrašas nepagrindžia jo turėtų išlaidų, susijusių su darbo užmokesčiu, todėl ši turtinės žalos suma nepriteistina.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, jam priteistina 445,62 Eur turtinės žalos atlyginimas, t.y. pareiškėjui priteistina 346,58 Eur suma už skrydžio Tel Aviv - Vilnius ir 99,04 Eur suma už skrydžio Vilnius – Tel Aviv bilietus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta administracinio ginčo sąvoka – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi sistemiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.
Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje, jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Deliktinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pateiktas teismui ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo yra neteisėti atsakovės veiksmai, ar teisės pažeidimu padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp patirtos neturtinės žalos bei minėtų veiksmų ir atsakovės kaltė dėl ieškinio pateikimo teismui. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui, inter alia juridiniam asmeniui, garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal įstatymus iš esmės išspręstų kilusį ginčą, šią teisę turi kiekvienas asmuo nepriklausomai nuo jo teisinio statuso (Konstitucinio teismo 1997-10-01, 2000-05-08, 2001-07-12 nutarimai). Teismas laiko, kad kreiptis gynybos į teismą yra kiekvieno suinteresuoto asmens absoliuti teisė, jos negalima apriboti arba paneigti (Konstitucinio teismo 2000-06-30, 2004-08-17 nutarimai).
Administracinėje byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos.
Teismų praktikoje yra suformuota, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovės kreipimosi į teismą patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, kad dėl pažeistų teisių gynimo jis patyrė dvasinius sukrėtimus. Teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovės veiksmais, kreipimusi su ieškiniu į teismą, pareiškėjui buvo padaryti fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus. Be to, nustačius įstatyme numatytų sąlygų nebuvimą neturtinei žalai atsirasti, plačiau pareiškėjo dvasiniai išgyvenimai neanalizuojami.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir interesai, jis atsidūrė neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, privalėjo neplanuotai atvykti į Lietuvos Respubliką dėl papildomo paskirto vizito Migracijos departamente. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų neturtinės ir turtinės žalos atsiradimas bei pareiga ją atlyginti kildinama iš netinkamo atsakovo veiksmų atlikimo, t.y, departamentas nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis.
Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.).
Pareiškėjas argumentuoja, kad ši situacija jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, jis rašė atsakovui užklausas, laukė atsakymo, iš jo buvo reikalaujama nedelsiant atvykti.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 4000,00 Eur suma. Konstatuojama, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500,00 Eur, todėl skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėja, įvertinusi bylos medžiagą ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo Migracijos departamento veiksmai, dėl kurių pareiškėjui padaryta žala, priežastinis ryšys, atsakovo kaltė iš dalies įrodyti, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo B. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui B. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 500,00 Eur (penki šimtai eurų ir 00 euro centų) neturtinės žalos ir 445,62 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt penki eurai ir 62 euro centai) turtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo B. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.