Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, moksleivis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja A. A.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsniu šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį, E. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės apribojimo, paliekant E. Ž. bausmės atlikimo laikotarpiui nustatytus įpareigojimus mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudimą bendrauti su A. A. (bausmę atlikęs, 2022 m. liepos 18 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. vasario 3 d., apie 22.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose – koridoriuje, žodinio konflikto su D. M. metu, sugriebė pastarąją už plaukų ir permetė per petį, dėl ko pastaroji griūdama galva trenkėsi į grindis, po ko, laikydamas už plaukų, tempė pastarąją grindimis, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą. Šiais veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra bendrabučio tipo gyvenamasis namas. 2022 m. vasario 3 d. jis, kartu su kitais kaimynais (kurių įvardyti nenori) bei mama sėdėjo bendro naudojimo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Galimai apie 22.00 val. tarp jo ir jo mamos kilo žodinis konfliktas, dėl ko, jau nebeprisimena, nes abu buvo neblaivūs. Išgirdusi triukšmą, į virtuvę atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, vardu D.. Minėta D. jų name gyvena apie pusmetį, tuo metu ji buvo neseniai atsikrausčiusi, ir gyveno gal apie mėnesį. D. išsitraukusi telefoną pradėjo filmuoti ar tai fotografuoti jį. Kadangi buvo neblaivus, jį tai labai suerzino ir jis iš jos atėmė telefoną. D. paprašė atiduoti telefoną, jis pamatė, kad D. nefilmuoja o kažkam skambina, tuomet jis padėjo ragelį ir kaip tik tuo metu jo kaimynas paėmė iš jo telefoną ir atidavė jį D.. D. pasakė, kad iškvies policiją ir buto šeimininkę, tuomet jis nesusivaldė, sugriebė ją už plaukų ir patempė, nuo to ji nugriuvo ant žemės. Jai nugriuvus, jis ją dar patempė, tačiau grindimis jis jos nevilko. Supranta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti D. fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė tik todėl kad buvo neblaivus ir situaciją vertino neadekvačiai. Netrukus po to atvyko D. buto šeimininkė, dar po kurio laiko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75-78, 95-96).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvituose užfiksuota, kad 2022 m. vasario 4 d., 00.33 val. E. Ž. nustatytas 1,29% promilės girtumas, o tos pačios dienos 01.51 val. E. Ž. nustatytas 0,94% promilės girtumas (b. l. 104, 106).

2022 m. vasario 3 d. D. M. pareiškime nurodyta, kad ji, išgirdusi triukšmą, išėjo į virtuvę, buvo apie 22.00 val., paklausė, kas vyksta ir paprašė nusiraminti. (duomenys neskelbtini) buto gyventojas bėgo link jos, atėmė iš jos telefoną, tampė ją už plaukų. A. su vyru ((duomenys neskelbtini) buto gyventojai) ją gynė. A. vyras iš jaunuolio paėmė jos telefoną ir grąžino jai. Jaunuolis jai sužeidė pirštą, sukėlė fizinį skausmą. Kai ji atsitraukė, ji pamatė įtūžusį jaunuolį, šis pradėjo rėkti „aš sutvarkysiu tavo savininkę ir tave“. Ji atsakė, kad „žiūrėsim, ką kas sutvarkys“. Jaunuolis stvėrė jai už plaukų ir tempė ją per koridorių. Tai matė A. su vyru. Kai A. vyras įsikišo ir ją išgelbėjo, ji atbėgo į kambarį ir skambino policijai (b. l. 11).

2022 m. vasario 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad D. M. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu nuomojamame bute. 2022 m. vasario 3 d., apie 22.00 val. ji išgirdo bendro naudojimo koridoriuje triukšmą, dėl to nutarė išeiti pasižiūrėti kas vyksta. Išeidama garsiai atidarė duris ir paklausė „kas čia vyksta“, „paskambinsiu savininkei“. Stovėdama prie savo buto durų, paspaudė telefone skambučio mygtuką savininkei ir tikriausiai paskambino. Tada E. Ž. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pravarde (duomenys neskelbtini), pribėgo prie jos ir atėmė iš rankų jos mobiliojo ryšio telefoną ir įsidėjo sau į kišenę. Atėmęs iš jos telefoną, E. Ž. griebė jai dešine ranka už plaukų ir pradėjo ją tempti iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), ten sėdėjo kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jo kontaktinių duomenų ji nežino, kaimynas tuo metu kalbėjo su ją užpuolusio E. Ž. mama, taip pat ten buvo ir jo žmona vardu A., kitų jos duomenų ji irgi nežino, tačiau jie visi matė įvykį. Tada tas kaimynas pradėjo ją ginti, užstojo ją, atėmė iš E. Ž. jos mobilaus ryšio telefoną ir atidavė jai. Ji pradėjo eiti iki savo buto durų, o tuo metu E. Ž. pradėjo šaukti kažką apie jos buto savininkę, lyg kad sudraskys ją, o ji, kiek atsimena, pasakė, kad pažiūrėsim, kas ką dar sudraskys. Po šių jos žodžių E. Ž. pribėgo, griebė vėl jai už plaukų ir, stipriai suspaudęs, patraukė ją taip, kad ji nukrito. Jausmas buvo, kad permetė ją per savo petį, taip pat ji pajuto kaip savo galva ji atsitrenkė į grindinį. Kai ji parkrito, jis ir toliau laikė ją už plaukų ir, nepaleidęs, pradėjo ją tempti, apie porą metrų link (duomenys neskelbtini) buto. Dėl visų tokių jo veiksmų ji jautė fizinį skausmą, labai išsigando, ir, kadangi serga astma, jai atrodo pradėjo iš skausmo ir baimės dusti. Kaimynė A., norėdama ją apginti, šoko ant jo, paėmė jį už kaklo ir taip išskyrė jį nuo jos, ji atsikėlė ir nubėgo į savo butą. Išsigandusi paskambino buto savininkei ir viską jai papasakojo, o ši liepė jai nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir kviesti policiją. Jai bendraujant su savininke telefonu, jos duris stipriai kojomis spardė E. Ž.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, taip pat atvažiavo ir jos nuomojamo buto savininke N., pavardės nepamena. Pro buto duris girdėjo, kaip jie bendrauja, tačiau dėl įvykio buvo labai išsigandusi, todėl iš buto neišėjo. Po kurio laiko jai į duris pasibeldė savininkė ir paprašė atidaryti. Ji sutiko atidaryti ir bendrauti tik su ja. N. užėjo, pasakė, kad ji jau suprato, kai ji jai paskambino pirmą kartą, tačiau su ja nekalbėjo, kad kažkas ne taip. Tada ji paklausė jos, ar rašys pareiškimą. Pasakė, kad rašys. N. davė jai lapą ant kuriuo ji surašė viską apie įvykį. Medikų pagalbos ji atsisakė. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti neturi. Dėl civilinio ieškinio dar neapsisprendė, pasitars su artimais ir praneš tyrimą atliekančiam pareigūnui.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėtą įvykio vieta, esanti penkių aukštų bendrabučio tipo name, (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo koridoriuje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūrint bendro naudojimo koridorių, jokių grumtynių pėdsakų nėra, apžiūros metu jokių bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta ir nieko nepaimta (b. l. 23-33).

Nukentėjusioji D. M., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad visas įvykio aplinkybes yra papasakojusi pirmojoje apklausoje. Norėtų papildyti, kad po įvykio atvykus greitajai medicinos pagalbai, jos medikai neapžiūrinėjo, nes ji pas juos nėjo. Po įvykio ji kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur ją apžiūrėjo teismo medikas. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į šeimos gydytoją, jis jai išrašė vaistų, tačiau nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio nereikš. Ji sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 37-38).

Liudytoja N. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jai priklauso būstas (butas), esantis (duomenys neskelbtini), kurį yra išnuomojusi D. M.. 2022 m. vasario 3 d., apie 22.40 val. gavo skambutį iš D. M., iš skambučio nieko nesuprato, nes buvo didelis triukšmas, pagalvojo, gal mergina nuspaudė skambutį eidama namo, nes atrodė, kad triukšmas lyg telefonas būtų kišenėje. Po kelių minučių perskambino, tačiau niekas į skambučius neatsakė jai. Dar kartą skambino, mergina tuo metu atsiliepė. Kalbant su mergina ši pasakė, kad dabar kažkas spardo į duris, o pokalbio metu labai gerai girdėjosi, kaip stipriai spardo į duris šarvo. Ji merginai liepė skambinti į policiją ir pranešti. Baigus pokalbį, ji asmeniškai dar paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Palaukusi 10-15 min. nusprendė pati vykti pas nuomininkę, įsitikinti, ar viskas gerai jai. Atvykusi pamatė, kad jau yra atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pakilusi į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukštą, atsirakino laiptinės duris ir užėjo į ją. Būnant bendro naudojimo patalpoje koridoriuje pastebėjo, kad viename kampe buvo vaikas, kurį sulaikė pareigūnai, o kitame kampe vaiko motina B.. Nuėjusi prie buto durų, pasiklausė, ar D. M. viskas gerai, ši atsakė, kad viskas gerai. Stovint nuošaliau girdėjo, kaip sulaikytas pareigūnų vaikas pradėjo rėkauti „Tu ryža padla negyvensi“ bei prie įžeidinėjimų prisidėjo ir nuošaliau rėkusi jo motina B., „Tu čia prisipirkusi butų, padla ryža, tau bus negerai“. Dėl įžeidinėjimų pretenzijų turi, nes žmonės yra neprognozuojami. Kiek apžiūrėjusi savo buto duris, apgadinimų nepastebėjo, žalos nepadarė, tik matosi apspardymai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Būstas yra draustas, tai dėl to mažiau ir pergyveno. Nori paminėti, kad įvykį visą matė liudytoja A. bei jos vyras, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 48-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 405/2022(01) nurodyta, kad D. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio peties srityje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. vasario 3 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, teik griūnant. Sužalojimo lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokoje pozoje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek griūnant (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su kaimyne D. metu, sugriebė ją už plaukų ir patempė, nuo to ji nugriuvo ant žemės. Jai nugriuvus, jis ją dar patempė. Supranta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti D. fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.. Tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. M., be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios D. M. pareiškimas, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei nukentėjusiosios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Ž., 2022 m. vasario 3 d., apie 22.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose – koridoriuje, žodinio konflikto su D. M. metu, sugriebė pastarąją už plaukų ir permetė per petį, dėl ko pastaroji griūdama galva trenkėsi į grindis, po ko, laikydamas už plaukų, tempė pastarąją grindimis, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis E. Ž. sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 116-118, 120-121), nukentėjusioji D. M. 2022 m. gegužės 18 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą negautas jos skundas dėl tokio sprendimo, nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, todėl šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta), į E. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors prokuroras pareiškime neprašė pripažinti šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis E. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir pats kaltinamasis nurodė, jog taip pasielgė dėl to, jog buvo neblaivus ir situaciją vertino neadekvačiai, taigi, akivaizdu, kad aplinkybė, jog kaltinamasis buvo neblaivus, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tikslinga yra tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas du kartus, iš jų vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (didesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Be prokuroro siūlomų skirti įpareigojimų, kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, E. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 3 d., 23.00 val., iki 2022 m. vasario 4 d., 14.19 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su bodykamerų vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. Ž. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje elgesio pataisos programoje ir ją baigti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 3 d., 23.00 val., iki 2022 m. vasario 4 d., 14.19 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su bodykamerų vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. Ž., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.