Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1240-253/2012

2012 m. spalio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovės S. Š. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Byloje ginčas kilo dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės kaltės dėl santuokos faktinio iširimo. LR CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės, apeliantas nurodo, kad atsakovė apeliantui nebuvo lojali, apgaulės būdu gavo iš apelianto didelės vertės dovaną – ½ buto, ir nedemonstravo reikiamos pagarbos kaip sutuoktinė ir apdovanotoji. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2006-02-13 dovanojimo sutarties pagrindu perleido sutuoktinei S. Š. nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įstatymas civilinių teisinių santykių dalyviams suteikia teisę laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių LR CK tiesiogiai nenumato, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (LR CK 6.156 str.). Nustatyta, kad A. Š. 2010-01-25 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl minėtos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos miesto apylinkės teismas vertino, ar minėtas dovanojimo sandoris nesudarytas suklydus, apgaulės būdų ar prieštaraujant geros moralės kriterijams ir 2010-09-27 sprendimu ieškinį atmetė; šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-08 nutartimi paliko nepakeistą. Taigi bylos duomenys nepatvirtina apelianto pozicijos, kad atsakovė iš apelianto ½ buto dovanojimo sutarties pagrindu gavo apgaulės būdu (LR CPK 182 str. 2 p.). Nors apeliantas nurodo, kad atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į visą turtą adresu (duomenys neskelbtini), sudarė visą eilę sandorių ir taip sąlygojo tyčinį apelianto išvarymą iš vienintelės šeimos gyvenamosios vietos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodytas buto dalies dovanojimo sutuoktinei sandoris buvo sudarytas 2006 m., po šio sandorio sudarymo šalys gyveno kartu, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, iki sutuoktinių konflikto 2009 m. pabaigoje. Kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių neginčijamą atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo apeliantas nepateikė. Atsižvelgusi į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad atsakovė santuokos metu apeliantui nuolat priekaištaudavo dėl darbo užmokesčio, požiūrio į šeimą, taip pat ir į atsakovės priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad apeliantas pavartojęs alkoholio ją įžeidinėdavo, žemindavo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl sutuoktinių tarpusavio nesutarimų ir pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam iš atsakovės 2 131,59 Lt kompensacijos už atsakovės sąskaitoje buvusias 4 263,18 Lt dydžio lėšas, kadangi faktiškai nuo 2009 m. gruodžio mėn. pradžios į atsakovės sąskaitą gauto ieškovo darbo užmokesčio atsakovė šeimos poreikiams neskyrė ir naudojo tik savo poreikiams. LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Apeliantas yra jūreivis ir nurodė, kad visą savo gaunamą darbo užmokestį pervesdavo į atsakovės asmeninę sąskaitą. Iš atsakovės S. Š. banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 nustatyta, kad 2009-11-30 į atsakovės asmeninę banko sąskaitą pervesta 3 176,04 Lt (1 400 USD) apelianto darbo užmokesčio, 2009 m. gruodžio 1–4 d. gauti pinigai buvo išgryninti. Atsakovė nurodo, kad išgrynintus pinigus panaudojo apelianto sutikimui šiam grįžus iš jūros, kitą dalį perdavė apeliantui. Iš apelianto jūrininko knygelės matyti, kad 2009-12-09 apeliantas grįžo iš reiso jūroje, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma aplinkybė, kad apeliantas išsikelti iš šeimos gyvenamosios patalpos raštu įspėtas tik 2009-12-30, atsakovė nurodo, kad apeliantas šeimą paliko 2010-01-06. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nurodytos lėšos buvo panaudotos šalims gyvenant kartu ir buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams ir prievolėms tenkinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė minėtas lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, apeliantas nepateikė, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip neįrodyti.

Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei priteistas 130 Lt dydžio išlaikymas. Kaip vieną iš skundo argumentų apeliantas nurodo įstatymo nuostatą, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pažymėtina, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.61 str. 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (LR CK 3.72 str. 1 d.). LR CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė S. Š. pateikė duomenis dėl pensinio amžiaus – senatvės pensijos jai paskyrimo, pažymas apie sunkią jos sveikatos būklę. Sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gali paneigti įstatyminę nuginčijamą prezumpciją, t. y. šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka apeliantui. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad LR CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija paneigta.

Nustatyta, kad atsakovei nuo 2008-11-28 paskirta 462,31 Lt pensija. Atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad nurodyto dydžio pensija jai buvo mokama ir 2009 m. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos pažyma apie atsakovės gaunamą pensijos dydį išduota 2008-12-15, joje taip pat nurodyta, kad dokumentai dėl pensijos skyrimo atsakovei už Latvijoje įgytą stažą yra išsiųsti Latvijos kompetentingai institucijai. Taigi matyti, kad atsakovės gaunama pensija gali būti didinama. Kitų duomenų apie bylos nagrinėjimo metu gaunamą pensijos dydį byloje nėra. Nedarbingumas dėl sveikatos būklės atsakovei teisės aktų įtvirtinta tvarka nenustatytas. Bylos duomenys patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes, kad nuo 2003 m. atsakovė nebedirbo, šeimą išlaikė apeliantas. Byloje nėra pateikta ir duomenų apie atsakovės išlaidas būstui bei kitas būtiniausias išlaidas. Be to, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3152-512/2010 duomenų matyti, kad atsakovė 2006-03-06 savo dukrai J. C. dovanojimo sutartimi padovanojo butą (duomenys neskelbtini), o J. C. tą pačią dieną dovanojimo sutartimi atsakovei (motinai) padovanojo butą (duomenys neskelbtini). Pastarąjį butą atsakovė 2009-12-30 dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai J. C., nors matyti, kad bylos nagrinėjimo metu būtent šio buto adresą nurodo kaip savo gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė savo veiksmais sąlygojo savo materialinės padėties apsunkinimą.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantas turėtą nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) ­– ½ dalį 2006-02-13 dovanojimo sutartimi perleido atsakovei, nuosavo būsto neturi, laikinai gyvena pas giminaičius. Apeliantas, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, dirba po 3-6 mėnesius į metus. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pripažino, kad apelianto darbo užmokestis nėra toks didelis, kad jo užtektų laikotarpiais tarp apelianto įdarbinimo. Nedarbo pertraukos metu apeliantas buvo paėmęs 10 000 Lt vartojimo paskolą iš banko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės išlaikymo reikalingumą ir apelianto galimybę teikti tokį išlaikymą konstatuotina, kad LR CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija yra paneigta ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė 130 Lt išlaikymą kas mėnesį jo buvusiai sutuoktinei. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė turi teisę prašyti išlaikymo ir iš savo dukters (LR CK 3.205 str. 1 d.)

Įvertinusi anksčiau nurodytas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir dėl kompensacijos sutuoktiniui klausimų tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau skundžiamu sprendimu tenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sutuoktinei S. Š. priteisimo iš ieškovo A. Š., neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteistas 130 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atsakovei, naikintina (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas ir atsakovė patyrė po 1 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 116–117, 122–123). Dalį apeliacinio skundo reikalavimų tenkinus ir dalį atmetus, šalys paliktinos prie jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Įvertinus tenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. Š. priteistas išlaikymas atsakovei S. Š. po 130 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012-03-12 ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.