Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

UAB „Unitransa" pagrindiniai du klientai 2006-2007 metų laikotarpiu buvo Vokietijos bendrovės „Konig-trans" ir „DHL", kurių užsakymu būdavo pervežamos priekabos su kroviniais. Tam UAB „Unitransa" buvo išsinuomavusi automobilių stovėjimo aikštelę Liubeko mieste. Ši aikštelė padėjo UAB „Unitransa" sutaupyti lėšas ir laiką, o vairuotojai turėjo ilsėjimosi ir automobilių saugojimo vietą. Todėl traktuoti, jog ši automobilių saugojimo aikštelė buvo UAB „Unitransa" filialas, būtų absurdiška. Be to, UAB „Unitransa" iš esmės į Vokietiją ir kitas Europos šalis siuntė tik vairuotojus atlikti jiems priskirtus pervežimo darbus. Jokių administracijos darbuotojų UAB „Unitransa" nei Vokietijoje, nei kitoje šalyje neturi ir neturėjo. Visas valdymas ir įmonės veiklos koordinavimas vyko bei vyksta iš Klaipėdos. Čia ieškomi nauji vairuotojai bei kiti įmonės darbuotojai, čia ieškoma naujų klientų krovinių pervežimui, apskaičiuojamas ir mokamas atlyginimas darbuotojams, atliekami automobilio remontai bei mokami draudimai už automobilius, sudaromos sutartys su trečiaisiais asmenimis (draudimo, remonto kompanijomis ir kt.) ir pan.

2. UAB „Unitransa" 2006-2007 metais visus vairuotojus į Vokietiją siųsdavo laikinai (iki 3 mėnesių laikotarpiui). Vairuotojai nebuvo siunčiami pakeisti kito asmens, todėl kreipėsi į Valdybą dėl formos E 101 LT išdavimo. Tarnyba, įsitikinusi, jog yra įvykdytos visos siuntimo dirbti į užsienį sąlygos (asmenys apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvoje, yra ryšys tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje, mokamas darbo užmokestis, komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių ir kt.) formas E 101 LT išdavė, įvykdžius Europos Tarybos reglamento 1408/71/EEB (toliau - Reglamentas) 14 str. 1 d. „a“ punkte nustatytas reikalavimus.

3. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) praktiką „ekonominės veiklos vieta" reiškia vietą, kurioje priimami svarbiausi šios bendrovės valdymo sprendimai ir atliekamos jos pagrindinės administracijos funkcijos. Pagal ETT kriterijus UAB „Unitransa" ekonominės veiklos vieta yra Klaipėda, kadangi UAB „Unitransa" tinkamam darbo organizavimui tik nuomuoja automobilių stovėjimo aikštelę Liubeko mieste. UAB „Unitransa" veikla buvo ir yra siaura - krovinių pervežimas. Tik Klaipėdos mieste buvo priimami svarbiausi bendrovės valdymo sprendimai ir atliekamos jos pagrindinės administracijos funkcijos, Klaipėdoje buvo registruota buveinė, Klaipėdoje buvo įsikūrusi centrinė administracija. Be to, direktoriaus A. K. (A. K.) gyvenamoji vieta buvo Klaipėdoje, visuotiniai susirinkimai vykdavo Klaipėdoje, administracinių dokumentų ir apskaitos dokumentų priėmimo vieta bei pagrindinė finansinių operacijų vieta taip pat buvo Klaipėdoje. R. K. (R. K.) realiu įmonės vadovu nebuvo, taip pat niekada nebuvo Bendrovės darbuotoju. Nuo 2006-02-01 Bendrovėje „Unitransa" laikinai, o nuo 2006-09-22 - nuolat Bendrovės vadovo pareigas užėmė A. K.. R. K. iš Vokietijos nevadovavo UAB „Unitransa", nesudarinėjo sutarčių tarp UAB „Unitransa" ir jos klientų, nesirūpino nei automobilių priežiūra, nei darbuotojų priėmimu į darbą ir neatliko jokių administracijos vadovui priskirtinų pareigų. Be direktoriaus A. K., nebuvo kito įgalioto asmens nuolat veikti Bendrovės vardu. Nuomojamoje teritorijoje Liubeke UAB „Unitransa" priklausančios transporto priemonės buvo laikomos tik laikinai. Nuolatinė transporto priemonių buvimo, registracijos, remonto vieta buvo Klaipėdos mieste. Transporto priemonių judėjimo kontrolė, nurodymai ir kiti veiklą organizuojantys veiksniai buvo atliekami tik UAB „Unitransa" buveinėje Klaipėdos mieste, vairuotojams nurodymai būdavo duodami UAB „Unitransa" direktoriaus A. K. Klaipėdos mieste. Darbuotojų darbo apskaita, žiniaraščiai ir kt. su darbine veikla susiję dokumentai būdavo ruošiami tik Klaipėdoje, darbo užmokestis būdavo mokamas tik UAB „Unitransa". Darbuotojai visas priemones, reikalingas darbui, gaudavo UAB „Unitransa" būstinėje Klaipėdoje. Visas galutines ataskaitas darbuotojai priduodavo UAB „Unitransa" būstinei Klaipėdoje. Akivaizdu, kad, nesant tinkamos apskaitos, UAB „Unitransa“ nebūtų galėjusi tinkamai vesti žiniaraščių, paskaičiuoti išmokamą darbo užmokestį ir pan. Neaišku, kokias transporto vietos buvimo korteles su Liubeko nurodytu „centriniu biuru" turi omenyje Tarnyba.

4. Pagal Reglamento 14 str. 1 d. „a“ punktą asmeniui, kuris pagal darbo sutartį dirba valstybės narės teritorijoje esančioje įmonėje ir kuri jį siunčia į kitos ES ar EEE valstybės narės teritoriją dirbti tos įmonės naudai, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta darbo trukmė neviršija 12 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito asmens, kurio komandiruotės laikas baigėsi. Faktą, kad asmeniui toliau taikomi socialinės apsaugos teisės aktai tos valstybės narės, iš kurios jis buvo atsiųstas, patvirtina Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos patvirtinta pažyma E 101 „Dėl taikytinos teisės nustatymo". Lietuvoje tokią formą E 101 LT išduoda, jeigu yra įvykdytos visos siuntimo dirbti į užsienį sąlygos: iki siuntimo laikinai dirbti pradžios siunčiamas asmuo turi būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvoje; siuntimo dirbti į užsienį metu turi būti išsaugomas tiesioginis ryšys tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje; už atliekamą darbą siunčiamam darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis; darbuotojas turi būti siunčiamas dirbti į kitą ES ar EEE valstybę narę; numatoma darbo užsienyje trukmė neturi viršyti 12 mėnesių; darbuotojas negali būti siunčiamas pakeisti kito darbuotojo, kurio komandiruotės laikas baigėsi; siunčianti įmonė turi vykdyti žymią veiklą Lietuvoje. Visas šias sąlygas UAB „Unitransa" atitiko.

Nustatant, ar tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje yra išlikęs tiesioginis ryšys, ypač svarbūs šie kriterijai: siuntimo dirbti į ES ar EEE valstybę narę metu toliau lieka galioti Lietuvoje sudaryta darbo sutartis; Lietuvos darbdavys garantuoja darbo sutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymą, Lietuvos darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo; Lietuvos darbdavys nustato atliekamo darbo pobūdį; Lietuvos darbdavys moka siunčiamam darbuotojui darbo užmokestį ir/arba valstybinio socialinio draudimo įmokas. UAB „Unitransa" vykdė visus šiuos kriterijus. Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, nesivadovavo nustatytais kriterijais ir jų nepaneigė, todėl padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl UAB „Unitransa" veiklos Vokietijoje.

Valdyba skundžiamą sprendimą grindė Vokietijos finansų inspekcijos Liubeko skyriaus išvadomis ir Vokietijos teisingumo ministerijos 201l m. rugsėjo 21d. raštu. Tačiau su šiais dokumentais UAB „Unitransa“ nebuvo supažindinta ir negalėjo į juos atskirsti. Valdyba neatliko jokio patikrinimo, o tik formaliai pasivadovavo Vokietijos institucijų pateiktomis neobjektyviomis ir šališkomis išvadomis. Tarnybos išvados yra abstrakčios ir neobjektyvios, paremtos tik prielaidomis ir spėliojimais, o Valdybos skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (1t., b.l.1-4).

Skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas remiantis Vokietijoje kompetentingos įstaigos atliktu tyrimu. Nuo 2009 m. balandžio mėnesio Vokietijos kompetentinga įstaiga Deutsche Rentenversicherung Nord, esanti Hamburge (toliau - Vokietijos įstaiga), bendradarbiaudama su Liubeko miesto prokuratūra, Liubeko miesto mokesčių inspekcijos pareigūnais bei Lietuvos kompetentingomis įstaigomis, teikė Tarnybai informaciją bei papildomus dokumentus dėl Bendrovės veiklos Vokietijoje ir prašė pritarti jos pozicijai, kad konkretiems Bendrovės darbuotojams 2006-2007 metų laikotarpiu turėjo būti taikomas Reglamento 14(2)(a)(i) straipsnis. Šį prašymą Vokietijos įstaiga pagrindė Tarnybai pateikta išsamia Bendrovės 2006-2007 metų veiklos Vokietijoje tyrimo medžiaga. Vokietijos įstaiga nustatė, kad pagrindinė Bendrovės veikla buvo koncentruota Vokietijoje, Liubeko mieste buvo faktinė nuolatinė Bendrovės atstovybė. Įvertinusi pateiktą informaciją, Tarnyba 2009 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SEU-09-15128 pritarti Vokietijos įstaigos pozicijai, kad konkretiems Bendrovės darbuotojams 2006-2007 m. laikotarpiu turėjo būti taikomas Reglamento 14(2)(a)(i) straipsnis ir anuliuoti šiems asmenims, vadovaujantis Reglamento 14(2)(a) straipsniu, išduotas E 101 LT formos pažymas, galiojusias laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31. Šį Tarnybos sprendimą UAB „Unitransa" apskundė Fondo valdybai, kuri 2010 m. 21 d. sprendimu Nr. SN-1 patenkino pareiškėjos skundą, nurodydama, kad Vokietijos įstaigos pateiktos išvados negali būti pakankamu pagrindu panaikinti išduotas E 101 LT formos pažymas, t.y. paliko galioti išduotas pažymas.

Vokietijos įstaigos 2011 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kompetentingoms valdžios institucijoms ir įstaigoms pateikė papildomus dokumentus (duomenis) dėl Bendrovės veiklos pripažinimo veikla, vykdoma per Bendrovės filialą Vokietijoje. Vadovaudamasi pateiktais dokumentais, Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą. Sprendimas priimtas atsižvelgus į naujus objektyvius faktinius duomenis, kurie Tarnybai priimant 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą nebuvo pateikti ir įvertinti. Valdyba paliko šį Tarnybos sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmetė.

Tarnyba nesutinka su UAB „Unitransa" skunde išdėstytais argumentais.

Dėl argumentų, susijusių su Reglamento 14 str. 1 d. „a“ punktu paaiškina, kad Tarnyba priėmė sprendimą vadovaudamasi Reglamento 14 str. 2 d. „a“ punktu, kuris skirtas taikomų teisės aktų nustatymui, o Reglamento 14 str. 1 d. „a“ punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, taikomas siunčiant darbuotojus laikinai dirbti į kitos valstybės narės teritoriją. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės bei sąlygos, susijusios su šio straipsnio taikymu, Tarnybos nuomone, neaktualios ir nenagrinėtinos.

UAB „Unitransa" kreipimosi į Tarnybą metu asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau - ES) ir Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybių narių, socialinė apsauga buvo koordinuojama Reglamentu, Įgyvendinimo reglamentu ir Aprašu.

Reglamento II antraštinė dalis reglamentuoja taikytinų teisės aktų nustatymą tais atvejais, kai darbuotojas dirba ar savarankiškai dirbantis asmuo užsiima veikla ne vienoje ES ir/ar EEE valstybėje narėje. Taikytinos teisės nustatymas yra svarbus, visų pirma, dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo bei dėl teisės į išmokas ir būsimų teisių į pensiją įgijimo. Reglamento 14 straipsnyje nustatomos specialiosios taisyklės, susijusios su taikomų teisės aktų nustatymu ir tai patvirtinančių pažymų išdavimu siuntimo dirbti (komandiravimo) į kitą ES ar EEE valstybę narę, darbo keliose ES ir/ar EEE valstybėse narėse ir kitais, Reglamento II antraštinėje dalyje numatytais atvejais. Taikomų teisės aktų nustatymą patvirtina darbuotojui išduota E 101 LT formos pažyma. Atsakovės teigimu, E 101 LT formos pažymos neišdavimas neužkerta kelio Bendrovės veiklos atitinkamoje valstybėje narėje vykdymui, darbuotojų siuntimui dirbti į kitas valstybes nares ar darbui keliose valstybėse narėse, kadangi jis negali būti vertinamas kaip leidimas dirbti kitoje valstybėje narėje. E 101 LT formos pažymos paskirtis yra patvirtinti, kad siunčiamam darbuotojui siuntimo laikotarpiu ar asmeniui, dirbančiam keliose valstybėse narėse, taikomi atitinkamos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai ir kad valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos toje valstybėje narėje. Įvertinus ir konstatavus, kad tarptautinio transporto įmonės darbuotojo darbas atitinka teisės aktuose keliamas sąlygas ir reikalavimus, gali būti nustatoma, jog darbo ES ir/ar EEE valstybėse narėse laikotarpiu darbuotojui gali būti taikomi Reglamento 14 str. 2 d. „a“ punktas, Reglamento 14 str. 2 d. „a“ punkto „i“ papunktis, Reglamento 14 str. 2 d. „a“ punkto „ii“ papunktis.

Remiantis Vokietijos įstaigų atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis ir Tarnyboje turima informacija, buvo nustatyta, jog UAB „Unitransa", nors ir neįregistravusi filialo ar nuolatinės atstovybės Vokietijoje, veiklą faktiškai vykdė ir Liubeko mieste, Vokietijos įmonės „Konig Trans" nuomojamoje teritorijoje, o jai vadovavo vienas iš Bendrovės - vadovų R. K.. UAB „Unitransa" nuomojo Vokietijos bendrovei „Konig-trans" priklausančioje teritorijoje esančią stovėjimo aikštelę, kurioje buvo laikomos UAB „Unitransa" transporto priemonės. Taip pat nuomojamoje teritorijoje buvo atliekama transporto priemonių techninė priežiūra ir iš ten transporto priemonės nukreipiamos darbui į kitas ES valstybes nares. Vokietijos kompetentingų įstaigų taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojai iš Lietuvos ar Lenkijos atvykdavo lengvaisiais automobiliais ar keltu, o Vokietijoje, Liubeke, nurodžius Bendrovės direktoriui ar Z., kuris minėtu laikotarpiu buvo UAB „Unitransa" prokuristas, nuolat atstovaujančiu Lietuvos įmonei Liubeke, gaudavo darbui skirtą automobilį. Nurodymus dėl vykdomų krovinių gabenimo darbų duodavo atsakingieji asmenys Liubeke. Darbuotojai Liubeke gaudavo degalų korteles, mobiliuosius telefonus ir kelionpinigius. Kiekvienas darbas buvo pradedamas ir užbaigiamas Vokietijoje. Vairuotojai Liubeke atsiskaitymui turėdavo priduoti visus pervežimų dokumentus, o galutiniam atsikaitymui - maršrutų ataskaitas. Taip pat spausdinamose transporto vietos buvimo kortelėse Liubekas buvo nurodomas kaip „centrinis biuras". Šios pareiškėjos veiklos aplinkybės įrodo, kad jos veikla Vokietijoje buvo nuolatinio pobūdžio.

Be to, vertindama, ar Bendrovės veiklą Vokietijoje galima prilyginti filialo ar nuolatinės atstovybės veiklai, Tarnyba vertino ir Vokietijos finansų inspekcijos Liubeko skyriaus išvadas, išdėstytas 2011-09-01 rašte, kuriose konstatuojama, kad nuo 2006 metų Liubeke veikė UAB „Unitransa" atstovybė pagal Vokietijos Respublikos mokesčių įstatymo 12 straipsnį, Liubeke buvo faktinė Bendrovės būstinės vieta pagal minėto įstatymo 10 straipsnį. Vokietijos finansų inspekcija taip pat patvirtino, kad UAB „Unitransa" veikla Vokietijoje nuo 2006 m. turėjo būti apmokestinama pagal Vokietijos teisę, nepriklausomai nuo to, ar Bendrovės veikla buvo įregistruota Liubeko apylinkės teismo komerciniame registre.

Siekiant išsiaiškinti filialo ar atstovybės sąvokų turinį ES teisės prasme, Tarnyba atsižvelgė ir į ETT sprendimus, kuriuose aiškinami skirtumai tarp įsisteigimo (įskaitant ir antrinį įsisteigimą kitoje, nei įmonės įsisteigimo valstybėje narėje steigiant filialus ar atstovybes) ir paslaugų teikimo laisvės. ETT išskiria paslaugų teikimą kitoje ES valstybėje narėje (laikinasis veiklos pobūdis) ir asmenų įsisteigimą (nuolatinis veiklos pobūdis). Nuolatinis buvimas kitoje valstybėje narėje, net jei tokio buvimo forma nėra filialas ar atstovybė, tačiau yra biuras, kuriam vadovauja įmonės darbuotojai ar asmuo, kuris yra nepriklausomas, tačiau įgaliotas nuolat veikti įmonės vardu, patenka į įsisteigimo laisvės reguliavimo dalyką. Taigi pagrindinis paslaugų teikimą ir įsisteigimą atribojantis kriterijus yra ekonominės veiklos nuolatinumo požymis, apibūdinamas veiklos reguliarumu, periodiškumu bei nepertraukiamumu (žr. sprendimus bylose Komisija prieš Vokietiją C-205/84, Udo Steymann 196/87 ir Gebhard, C-55/94).

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“, reglamentuojančioje ne tik laisvę teikti paslaugas, bet ir laisvę įsisteigti, įsisteigimo sąvoka apibūdinama kaip faktinis ekonominės veiklos vykdymas neribotam laikui įsteigiant nuolatinį subjektą (Preambulės 37 p.). Nustatyta, kad šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jei bendrovė įsteigiama tam tikram laikotarpiui arba kai ji nuomoja pastatą ar įrangą, kuriuos naudoja veiklai vykdyti. Šis apibrėžimas atitinka minėtą ETT praktiką.

ETT byloje Finanzgericht Köln C-73/06, kurioje buvos sprendžiamas ginčas dėl tarptautinio transporto įmonės prašymo gražinti Vokietijoje sumokėtą PVM, ETT pateikė sąvokos „ekonominės veiklos vietos" išaiškinimą. Sprendime nurodoma, kad sąvoka „ekonominės veiklos vieta" Bendrijos teisės aktų dėl PVM prasme reiškia vietą, kurioje priimami svarbiausi šios bendrovės valdymo sprendimai ir atliekamos jos pagrindinės administracijos funkcijos. Nustatant bendrovės ekonominės veiklos vietą siūloma atsižvelgti į keletą aspektų, visų pirma į buveinės registracijos vietą, centrinės administracijos vietą, vadovų susirinkimų vietą ir vietą, kurioje sprendžiama šios bendrovės strategija. Taip pat išvardijami galimi papildomi kriterijai: pagrindinių vadovų gyvenamąją vietą, visuotinių susirinkimų vietą, administracinių dokumentų ir apskaitos dokumentų priėmimo vietą ir į pagrindinę finansinių operacijų vietą.

Panašiai įmonės filialo ar atstovybės sąvoka aiškinama ir Lietuvos Respublikos bei Vokietijos Federacinės Respublikos sutartyje dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo (sutarties 5 str. 5 dalis, 15 straipsnis).

Todėl atsakovė daro išvadą, jog, remiantis ETT praktika ir ES teisės aktais mokesčių, paslaugų teikimo ir įsisteigimo srityje, veiklos vykdymas įsisteigus valstybėje narėje gali būti pripažįstamas net ir tais atvejais, kai formaliai įmonė nėra įregistravusi filialo ar atstovybės, tačiau toks veiklos vykdymas turi būti nuolatinis, atsižvelgiant į veiklos reguliarumą periodiškumą nepertraukiamumą (4 t., b.l.134-140).

Paaiškina, kad Valdyba, vykdydama privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.), išnagrinėjo UAB „Unitransa" 2011 m. lapkričio 16 d. skundą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo.

Tarnyba per 2008-2009 metus išdavė UAB „Unitransa" darbuotojams (tarptautinio transporto vairuotojams) E 101 LT formos pažymas, o 2009 m. lapkričio 25 d., atsižvelgusi į Vokietijos įstaigos pateiktą informaciją, jas anuliavo. Valdyba, išnagrinėjusi UAB „Unitransa" skundą, panaikino Tarnybos sprendimą dėl pažymų anuliavimo, motyvuodama tuo, kad darbuotojai buvo sudarę darbo sutartis su Lietuvoje įregistruota įmone, UAB „Unitransa" filialas Vokietijoje nebuvo užregistruotas, o Vokietijos įstaiga nepateikė įstaigų, kurios pagal Vokietijos teisę yra kompetentingos konstatuoti, kad UAB „Unitransa" 2006-2007 metais Vokietijoje veikė kaip filialas, sprendimų, kuriuos būtų galima vertinti kaip juridinį filialo egzistavimo faktą. Ginčo sprendimas buvo perduotas kompetentingoms valdžios institucijoms (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau - SADM) ir Vokietijos Respublikos federalinei darbo ir socialinių reikalų ministerijai), vadovaujantis ES Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos (toliau - Administracinė komisija) 2009 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. Al.

Taikytinos teisės nustatymą tarptautinio transporto darbuotojams 2006-2007 m. reglamentavo Reglamento 14 straipsnio 2(a) dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tarptautinio transporto darbuotojams taikomi valstybės narės, kurioje juridiškai įregistruota įmonės (darbdavio) būstinė ar yra veiklos vieta, teisės aktai. Tačiau minėtame straipsnyje buvo nustatyta išimtis, kad, jeigu įmonė turi filialą arba nuolatinę atstovybę valstybės narės teritorijoje, kitoje nei ta, kurios teritorijoje juridiškai įregistruota jos būstinė ar yra veiklos vieta, tokiame filiale ar nuolatinėje atstovybėje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui galioja teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra tas filialas ar nuolatinė atstovybė. Vokietijos kompetentingos valdžios institucijos (Vokietijos Respublikos federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija) ir kompetentingos įstaigos (Deutsche Rentenversicherung Nord) teigimu, 2006-2007 m. laikotarpiu Vokietijoje faktiškai veikė UAB „Unitransa" filialas, tačiau Lietuvos įmonė šio filialo neužregistravo. Koordinavimo reglamentuose, Administracinės komisijos sprendimuose ar ES steigimo sutartyje nepateikiamas įmonės filialo ar atstovybės sąvokos apibrėžimas. SADM prašymu Teisingumo ministerija informavo, kad, įvertinus Vokietijos teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai juridinio asmens padalinio buveinė, verslo arba kitos veiklos pagrindinė vieta yra Vokietijoje, tokio padalinio civilinis teisnumas turi būti nustatomas pagal Vokietijos teisę. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos nuomone, sprendžiant, ar įmonė kitoje valstybėje narėje turi filialą ar atstovybę, turi būti vertinama ETT praktika. Nors ETT yra ne kartą aiškinęs pirminio ir antrinio įsisteigimo ribojimų valstybėse narėse uždraudimo principus, tačiau filialo ar atstovybės sąvokos nėra išsamiai aptartos. ETT bylose (pvz., sprendimai bylose Lloyd's C-493/93, SAR Schotte C-218/86, Somafer C-33/78) 1968 m. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo ir vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose kontekste atstovybės ar kito padalinio sąvokos buvo aiškinamos kaip pagrindinio verslo atšaka, įsteigta tęstinei veiklai, ir pagrindinio verslo kontroliuojama, tačiau galinti vesti derybas su trečiosiomis šalimis.

Siekiant išsiaiškinti filialo ar atstovybės sąvokų turinį ES teisės prasme, turi būti atsižvelgiama į ETT sprendimus, kuriuose aiškinami skirtumai tarp įsisteigimo (įskaitant ir antrinį įsisteigimą kitoje, nei įmonės įsisteigimo valstybėje narėje steigiant filialus ar atstovybes) ir paslaugų teikimo laisvės. ETT išskiria paslaugų teikimą kitoje ES valstybėje narėje (laikinasis veiklos pobūdis) ir asmenų įsisteigimą (nuolatinis veiklos pobūdis). Nuolatinis buvimas kitoje valstybėje narėje, net jei tokio buvimo forma nėra filialas ar atstovybė, tačiau yra biuras, kuriam vadovauja įmonės darbuotojai ar asmuo, kuris yra nepriklausomas, tačiau įgaliotas nuolat veikti įmonės vardu, patenka į įsisteigimo laisvės reguliavimo dalyką. Taigi pagrindinis paslaugų teikimą ir įsisteigimą atribojantis kriterijus yra ekonominės veiklos nuolatinumo požymis, apibūdinamas veiklos reguliarumu, periodiškumu bei nepertraukiamumu (plačiau žr. sprendimus bylose Komisija prieš Vokietiją C-205/84, Udo Steymann 196/87 ir Gebhard, C-55/94).

Remiantis ETT praktika ir ES teisės aktais mokesčių paslaugų teikimo ir įsisteigimo srityje, veiklos vykdymas įsisteigus valstybėje narėje gali būti pripažįstamas net ir tais atvejais, kai formaliai įmonė nėra įregistravusi filialo ar atstovybės, tačiau toks veiklos vykdymas turi būti nuolatinis, atsižvelgiant į veiklos reguliarumą periodiškumą nepertraukiamumą (2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB „Dėl paslaugų vidaus rinkoje“ preambulės 37 punktas, ETT sprendimas byloje Finanzgericht Köln C-73/06). Panašiai įmonės filialo ar atstovybės sąvoka aiškinama ir Lietuvos Respublikos bei Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 5 str. 5 dalyje, 15 straipsnyje. Remiantis Vokietijos pateikta informacija, UAB „Unitransa", nors neįregistravo filialo ar nuolatinės atstovybės Vokietijoje, veiklą faktiškai vykdė Liubeko mieste, Vokietijos įmonės „König Trans" nuomojamoje teritorijoje. Nuomojamoje teritorijoje buvo laikomos UAB „Unitransa" transporto priemonės. Nurodymus dėl vykdomų krovinių gabenimo darbų duodavo atsakingieji asmenys Liubeke. Darbuotojai Liubeke gaudavo degalų korteles, mobiliuosius telefonus ir kelionpinigius. Darbai buvo pradedami ir užbaigiami Vokietijoje. Tai parodo, kad UAB „Unitransa" veikla Vokietijoje buvo nuolatinio pobūdžio.

Siekiant išspręsti kilusį ginčą dvišaliu būdu, SADM iniciatyva 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo organizuotas dvišalis Vokietijos ir Lietuvos kompetentingų valdžios institucijų atstovų susitikimas. Susitikimo metu Vokietijos atstovai pateikė Vokietijos finansų inspekcijos Liubeko skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. išvadas (Liubeko mokesčių inspekcijos 2011-09-01 raštas, Liubeko finansų inspekcijos 2009-01-02 pažyma), kad nuo 2006 m. Liubeke veikė UAB „Unitransa" atstovybė pagal Vokietijos Respublikos mokesčių įstatymo 12 straipsnį, Liubeke buvo faktinė įmonės būstinės vieta pagal minėto įstatymo 10 straipsnį. Vokietijos finansų inspekcija taip pat patvirtino, kad UAB „Unitransa" veikla Vokietijoje nuo 2006 m. turėjo būti apmokestinama pagal Vokietijos teisę, nepriklausomai nuo to, ar įmonės veikla buvo įregistruota Liubeko apylinkės teismo komerciniame registre. Vokietijos Teisingumo ministerija 2011 m. rugsėjo 21 d. raštu taip pat patvirtino, kad UAB „Unitransa" veikla Liubeke privalėjo būti įregistruota Vokietijos komerciniame (Prekybos įmonių) registre. Atsižvelgus į tai, kad buvo gautos Vokietijos kompetentingų institucijų išvados dėl UAB „Unitransa" veiklos Vokietijoje, Valdybos nuomone, Tarnyba teisingai įvertino turimus duomenis apie UAB „Unitransa" veiklą Vokietijoje bei teisingai ir pagrįstai nustatė, kad UAB „Unitransa" 2006-2007 metais veiklą vykdė per nuolatinę atstovybę Vokietijoje, todėl jos darbuotojams turėjo būti taikomi Vokietijos teisės aktai.

Tarnyba išdavė UAB „Unitransa" darbuotojams E 101 LT formos pažymas, vadovaudamasi Reglamento 14 str. 2(a) dalimi, kuri reglamentuoja taikytinų teisės aktų nustatymą darbuotojams, dirbantiems tarptautinio transporto paslaugas teikiančiose įmonėse, atliekančioms pervežimus ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje. Vokietijos kompetentinga įstaiga (Deutsche Rentenversicherung Nord), bendradarbiaudama su Liubeko miesto prokuratūra, Liubeko miesto mokesčių inspekcijos pareigūnais bei Lietuvos kompetentingomis įstaigomis, nuo 2009 m. balandžio mėn. teikė Tarnybai informaciją bei papildomus dokumentus, prašydama pritarti Vokietijos įstaigos pozicijai, kad atitinkamiems UAB „Unitransa" darbuotojams 2006-2007 metų laikotarpiu būtų taikoma Reglamento 14 str. (2)(a)(i) dalis. Tačiau UAB „Unitransa" skunde savo nesutikimus su Tarnybos sprendimu grindžia vadovaudamasi Reglamento 14 str. 1 (a) dalimi, kuri taikoma siunčiant darbuotojus laikinai dirbti į kitos valstybės narės teritoriją, todėl skunde išdėstytos aplinkybės ir sąlygos, susijusios su šios dalies nuostatų taikymu, neaktualios ir nenagrinėtinos (1t., b.l.22-28).

Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog nėra surinkta įrodymų, kad kuris nors iš bendrovės vadovų ar kitų asmenų turėjo įgaliojimą veikti Liubeke bendrovės vardu, savininkas pagal įstatus negali vadovauti įmonei; UAB „Unitransa" vadovas nuo 2006 metų buvo A. K.; ne visi atsakovės teiginiai yra paremti tinkamais įrodymais. Vokietijos įstaiga nėra priėmusi administracinio sprendimo ginčo klausimu.

Vokietijos kompetentinga įstaiga „Deutsche Rentenversicherung Nord“ papildomai raštu paaiškino, kad neginčijamai įrodyta, kad vairuotojai faktiškai dirbo priklausomame (nesavarankiškame) Lietuvos įmonės UAB „Unitransa“ Liubeko mieste esančiame filiale, todėl šie vairuotojai buvo draustini pagal Vokietijos Federacinės Respublikos socialinio draudimo teisės nuostatas. 2006-2007 metais UAB „Unitransa“ faktiškai buvo vadovaujama iš Liubeko. Sutartis su užsakovais sudarydavo čia esantis ir verslo buveinę turintis įmonės savininkas. Lietuviški vilkikai buvo laikomi tik čia ir jų reisai buvo koordinuojami iš čia. Su darbo teise susiję nurodymai vairuotojams iš Lietuvos ir iš Lenkijos buvo duodami Liubeko mieste, todėl ir faktiniai darbo santykiai buvo pagrįsti su UAB „Unitransa“ filialu Vokietijoje. Direktyvos EBB 1408/71 taikymui jokios įtakos neturi aplinkybė, kad vairuotojai formaliai buvo sudarę darbo sutartis su įmone Klaipėdoje; dėl lenkų vairuotojų pastaroji aplinkybė nėra įrodyta (t. 6, b.l. 46).

1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „Unitransa“ buvo įregistruota 1997-11-21 Klaipėdoje, juridinio asmens vardu veikė direktorius A. K. (t.1, b.l. 20). Iš bendrovės 2006-01-31 sprendimo matyti, kad jos vienintelis akcininkas tuo metu buvo R. K. (t.1, b.l.21). 2. Tarnyboje 2009-06-29 buvo gautas Vokietijos Šiaurės pensijų draudimo įstaigos (Deutshe Rentenversicherung Nord) 2009-06-22 raštas Nr. PD-90-905-18662286, kuriuo Vokietijos įstaiga prašė atšaukti Tarnybos išduotas E-101 LT formos pažymas UAB „Unitransa" darbuotojams, nes, atlikus patikrinimą, nustatyta, jog faktiška UAB „Unitransa" buveinė yra Vokietijoje, Liubeko mieste, todėl Bendrovės darbuotojai turėjo būti draudžiami Vokietijoje (1t., b.l. 33-37, 38-43).

Tarnyba 2009-11-25 raštu Nr. SEU-09-15128 pranešė UAB „Unitransa“ ir Vokietijos įstaigai, kad priėmė sprendimą: 1) pritarti Vokietijos įstaigos pozicijai, kad Bendrovės darbuotojams 2006-2007 m. laikotarpiu turėjo būti taikomas Reglamento 14 str. 2 d. „a“ punkto „i“ papunktis; 2) anuliuoti Bendrovės darbuotojams vadovaujantis Reglamento 14 str. 2 d. „a“ punktu išduotas E 101 LT formos pažymas, galiojusias nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31. Tokį sprendimą Tarnyba priėmė, vadovaudamasi Reglamento 84 straipsniu ir ETT praktika (bylos C-202/97, C-178/97) ir nustačiusi, kad per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Tarnyba Bendrovės darbuotojams išdavė 164 E 101 Lt formos pažymas (5t., 54-55).

5. Tarnyba, išnagrinėjusi papildomą informaciją, 2011-10-06 priėmė sprendimą Nr. SPRE-1434, kuriuo panaikino E 101 LT formos pažymas Bendrovės darbuotojams. Tokį sprendimą Tarnyba priėmė nustačiusi, kad: 1) Bendrovė, nors ir neįregistravusi filialo ar nuolatinės atstovybės Vokietijoje, veiklą faktiškai vykdė Liubeko mieste, Vokietijos įmonės „König Trans" nuomojamoje teritorijoje; 2) vienas iš Bendrovės vadovų (R. K.) vadovavo Bendrovei iš Liubeko miesto Vokietijoje; 3) nuomojamoje teritorijoje buvo laikomos UAB „Unitransa" transporto priemonės ir iš ten nukreipiamos darbui į kitas ES valstybes nares; 4) vairuotojai iš Lietuvos ar Lenkijos atvykdavo lengvaisiais automobiliais ar keltu, o Vokietijoje, Liubeke, gaudavo darbui skirtą automobilį. Nurodymus dėl vykdomų krovinių gabenimo darbų duodavo atsakingieji asmenys Liubeke; 5) darbuotojai Liubeke gaudavo degalų korteles, mobiliuosius telefonus ir kelionpinigius. Kiekvienas darbas buvo pradedamas ir užbaigiamas Vokietijoje; 6) vairuotojai Liubeke atsiskaitymui turėdavo priduoti visus pervežimų dokumentus, o galutiniam atsikaitymui - maršrutų ataskaitas; 7) spausdinamose transporto vietos buvimo kortelėse Liubekas nurodomas kaip „centrinis biuras". Visos šios aplinkybės įrodo, kad Bendrovės veikla Vokietijoje buvo nuolatinio pobūdžio. Be to, vertindama ar Bendrovės veiklą Vokietijoje galima prilyginti filialo ar nuolatinės atstovybės veiklai, Tarnyba vertino ir Vokietijos finansų inspekcijos Liubeko skyriaus išvadas, išdėstytas 2011-09-01 rašte, kuriame konstatuojama, kad nuo 2006 metų Liubeke veikė UAB „Unitransa" atstovybė pagal Vokietijos Respublikos mokesčių įstatymo 12 straipsnį, Liubeke buvo faktinė Bendrovės būstinės vieta pagal minėto įstatymo 10 straipsnį. Vokietijos finansų inspekcija taip pat patvirtino, kad UAB „Unitransa" veikla Vokietijoje nuo 2006 m. turėjo būti apmokestinama pagal Vokietijos teisę, nepriklausomai nuo to, ar Bendrovės veikla buvo įregistruota Liubeko apylinkės teismo komerciniame registre. Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis apie UAB „Unitransa" veiklą, nustatė, kad Bendrovė 2006-2007 metais veiklą vykdė per nuolatinę atstovybę Vokietijoje, todėl Bendrovės darbuotojams turėjo būti taikomi Vokietijos teisės aktai (5t., b.l.83-87).

Valdyboje 2011-11-22 gautas pareiškėjos 2011-11-16 skundas dėl Tarnybos 2011-10-06 sprendimo Nr. SPRE-1434 (3t., b.l.143-146).

Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2011-12-19 priėmė sprendimą Nr. (1.45)I-7712 Tarnybos 2011-10-06 sprendimą Nr. SPRE-1434 palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti (3 t., b.l.135-139).

6. Liubeko finansų inspekcijos Mokesčių paieškojimo skyriaus pažymoje pažymėta, kad visi automobiliai, kuriuos vairuoja UAB „Unitransa“ vairuotojai, anksčiau buvo pervaryti iš K. Trans GmbH & Co KG į Lietuvą pas UAB „Unitrans Klaipėda“ ir šios įmonės vardu užregistruoti, kad būtų įmanomas šių asmenų įdarbinimas ir panaudojimas Vokietijoje ir Europoje neužregistruojant jų socialinio draudimo ir pajamų mokesčio mokėtojais. Iš tiesų šiuos darbuotojus UAB „Unitransa“ naudoja Liubeke. Būtent čia vykdoma veikla pagal darbo sutartį tarp darbdavio ir darbuotojo (Liubeke yra nustatomi pažeidimai, duodami įspėjimai pagal darbo teisę; čia atsiskaitoma už asmeninius telefoninius pokalbius; čia yra suteikiamos poilsio ir sanitarinės patalpos; čia kiekvieną savaitę sudaromos telefoninių pokalbių išklotinės; čia sudaromas atostogų planas), iš čia vyksta darbuotojų dispozicija ir mokamas atlyginimas. UAB „Unitransa“ iki šiol išmokėtiems atlyginimams nebuvo taikytas nei socialinio draudimo, nei fizinių asmenų pajamų mokestis. Kaip įrodymai yra vairuotojų pasirašyti grynųjų pinigų gavimo kvitai, pagal kuriuos mėnesinio atlyginimo dydis – 1500 eurų. Automobilių nuolatinė stovėjimo vieta yra Liubeke, (duomenys neskelbtini). Atitinkamas stovėjimo aikšteles yra išsinuomojusi firma Trans GmbH&Co KG. Automobilių logistikos ir priežiūros darbai (techninė priežiūra, remontas, sąnaudų kontrolė ir t.t.) yra vykdoma Liubeke. Per Toll Collect surinktos kelių rinkliavos ir patirtos išlaidos už dyzelinį kurą yra apmokamos iš čia. Kratos metu areštuoti ir peržiūrėti UAB „Unitransa Liubekas“ veiklos dokumentai buvo įmonės biure (duomenys neskelbtini). Iš liudytojų parodymų paaiškėjo, kad po pirmosios kratos 2007 m. vasarį, norint nuslėpti tikrąją vadovybės buveinės vietą, dalis veiklos dokumentų reguliariai buvo pervežama į Klaipėdą. Tiek automobiliai, tiek vairuotojai nėra nei iš Lietuvos, nei Lietuvoje naudojami. UAB „Unitransa Liubekas“ pervežimo sutartys yra pasirašytos R. K. ir A. Z. ir jos yra Liubeke. Naujus automobilius firmai įgijo R. K. Firmos Konig Trans GmbH&Co KG personalas vykdo ir UAB „Unitransa Liubekas“ nurodymus (dispozicija, užsakymų vykdymas, buhalterija, dirbtuvės). UAB „Unitransa“ savo buveinę pagal įstatus deklaravo Klaipėdoje. Bet iš tiesų buveinė ir vadovybės adresas yra (duomenys neskelbtini) Liubeke. Čia sėdėjo arba sėdi vienasmeniškai įgaliotas veikti direktorius arba faktinis vadovas R. K., čia reguliariai stovi automobiliai, iš čia vyksta automobilių paskirstymas ir darbuotojų panaudojimas ir jiems išmokamas atlyginimas. Pagal Vokietijos Pelno mokesčių įstatymą bendrovę galima prilyginti „bendrovei su ribota atsakomybė“ ir be apribojimų apmokestinti pelno mokesčiu. Nuo 2004-01-16 R. K. buvo vienintelis akcininkas, o nuo 2004-05-03 iki 2006-01-31 vienasmeniškai veikti įgaliotas direktorius (t. 4, b.l. 4-5).

Iš faktinių aplinkybių yra žinoma, jog pareiškėjos darbuotojai (t.y. vilkikų vairuotojai) yra asmenys, dėl savo darbo pobūdžio važinėjantys po Europos Sąjungos (toliau - ES) ir Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybes nares, ir dėl to ginčo nėra. Tokių asmenų socialinės apsaugos klausimus reglamentuoja inter alia Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“, kurio 14 str. 2 dalyje nustatyta, kad dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui teisės aktai taikomi taip: a) pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui, kuris yra darbuotojas sausumos, vandens ar oro transporto įmonės, kuri pagal nuomos sutartį, atlygintinai ar savo lėšų sąskaita teikia tarptautines trans­porto paslaugas veždama keleivius ar krovinius automobiliais, geležinkeliu, oro transportu ar vidaus vandens keliais ir kurios būstinė juridiškai įregistruota ar veiklos vieta yra valstybės narės teritorijoje, galioja pastarosios valstybės teisės aktai su šiais apri­bojimais: i) jeigu minėtoji įmonė turi filialą arba nuolatinę atstovybę vals­tybės narės teritorijoje, kitoje nei ta, kurios teritorijoje juri­diškai įregistruota jos būstinė ar yra veiklos vieta, tokiame filiale ar nuolatinėje atstovybėje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui galioja teisės aktai tos valstybės narės, kurios teritori­joje yra tas filialas ar nuolatinė atstovybė; ii) jeigu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo pagrindinai dirba valstybės narės teritorijoje, kurioje jis gyvena, jam galioja tos valstybės narės teisės aktai net jeigu įmonės, kurioje jis dirba, būstinė juridiškai neįregistruota ar nėra veiklos vietos, filialo arba nuolatinės atstovybės toje teritorijoje.