Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl teisėjos rezoliucijos panaikinimo, priimtos bankrutuojančios individualios įmonės ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-2216-640/2018),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Renema“ (toliau ir – bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, visų finansinių reikalavimų suma – 16 167,08 Eur. Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kreditorių reikalavimų sąrašas patikslintas, visų reikalavimų suma – 17 237,73 Eur. Bankroto administratorė MB ,,Renema“ 2017 m. spalio 27 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pripažinti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto. Nurodė, kad BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2017 m. spalio 23 d., nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Atsakovė I. M. 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, įteikti atsakovei (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP)) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės I. M. skundo dėl BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.Atsakovė I. M. 2017 m. gruodžio 5 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės skundą dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Atskirasis skundas teisėjo rezoliucija priimtas 2017 m. gruodžio 6 d. ir išsiųstas bankroto administratorei atsiliepimui per 14 dienų pateikti. 2018 m. sausio 8 d. teisėjo rezoliucija priimtas bankroto administratorės 2018 m. sausio 3 d. pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teisėjo rezoliuciją, kuria priimtas bankroto administratorės atsiliepimas į atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 lapkričio 27 d. nutarties panaikinimo. Apeliantė nurodė, kad terminas pateikti atsiliepimą buvo praleistas 13 dienų, tačiau teismas atsiliepimą priėmė, nors bankroto administratorė neprašė šio termino pratęsti ar jį atnaujinti, nenurodė termino praleidimo priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės I. M. 2018 m. sausio 15 d. atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, kuria priimtas bankroto administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1, 3 dalimis, sprendė, kad teisėjo rezoliucija, kuria priimtas atsiliepimas į atskirąjį skundą, neskundžiama, kadangi CPK nenumato tokios rezoliucijos apskundimo galimybės, be to, ši rezoliucija neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovė I. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2018 m. sausio 8 d. rezoliuciją, kuria priimtas bankroto administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą. Apeliantė pripažįsta, kad formaliai teismo rezoliucija neskundžiama. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesiniai veiksmai, kurie gali būti atlikti priimant teisėjo rezoliuciją, gali būti išspręsti ir teismo nutartimi, todėl vien tai, kad procesinis veiksmas ­– bankroto administratorės atsiliepimas buvo priimtas teisėjo rezoliucija, o ne nutartimi, negali būti kliūtimi pateikti atskirąjį skundą dėl tokios rezoliucijos (nutarties).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės I. M. atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi teisę į teisminę gynybą. Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, gali ginti tas teises, kitaip tariant, teisinio reguliavimo priemonėmis jam turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti šią gynybos teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2011). Taigi teisė į teisminę gynybą, kaip ir bet kuri kita teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose.Siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę į teisminę gynybą, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK yra nustatyta speciali tvarka, kaip asmenys gali įgyvendinti savo procesinę teisę kreiptis į teismą. Įstatyme įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis).Atsižvelgiant į nurodytas atskirojo skundo pateikimą ir priėmimą reglamentuojančias teisės normas, teisėjo rezoliucija, kaip procesinis veiksmas priimant atsiliepimą į atskirąjį skundą, yra neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad teisėjo rezoliucija, kuria priimtas procesinis dokumentas – atsiliepimas, yra neskundžiama, taigi dėl jos atskirasis skundas negali būti paduotas (CPK 290 straipsnio 5 dalis).Kita vertus, jeigu atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimas būdų išspręstas teismo nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalies nuostata), tokia nutartis taip pat negalėtų būti apskundimo objektu, nes nutarties priimti atsiliepimą apskundimo teisė CPK atskirai nenumatyta, be to, tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.